Pirmajai gripo bangai šį sezoną pakilus neįprastai anksti – rudens pabaigoje–žiemos pradžioje, virusas toliau teikia staigmenas. Nors už lango pavasaris nebe tik kalendorinis, o jau laikosi ir pliusinė temperatūra, gripas, panašu, pasiduoti neketina, ir toliau renka savo aukas.
Dominuoja B tipo gripo virusas
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 11-ąją šių metų savaitę (kovo 13–19 d.) bendras sergamumo gripo ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis buvo 1014,6 atv. 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę – 909,1 atv. 100 tūkst. gyventojų.
Epideminį sergamumo lygį pasiekė ir viršijo dvi savivaldybės – Šiaulių miesto (1642,28 atv. 100 tūkst. gyventojų) ir Visagino (1512,76 atv. 100 tūkst. gyventojų).
Pasak NVSC Užkrečiamųjų ligų skyriaus specialistės Gretos Gargasienės, jei žiemos pradžioje karaliavo ir pirmąją sergamumo bangą sukėlė A tipo gripo virusas ir respiracinis sincitinis virusas (RSV), tai dabar „į trasą išėjo“ B tipo gripo virusas.
„Šis sezonas buvo labiausiai neįprastas, nes įprastai, lyginant su ankstesniais ikipandeminiais metais, didžiausias, epideminis sergamumo gripu pakilimas būdavo sausio–vasario mėnesiais. Šiemet tai nutiko lapkričio–gruodžio mėnesiais.
Toks neįprastai ankstyvas sergamumo padidėjimas buvo stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. O šiuo metu sergamumo padidėjimą galima sieti su B tipo gripo viruso padidėjusia cirkuliacija. Panašu, kad ir B tipo virusas nenori nusileisti ir šiuo metu didina sergamumą“, – komentavo specialistė.
Gripas atsikovojo savo pozicijas
Ji pabrėžė, kad dvi savaites iš eilės stebimas ne tik atvejų skaičių, bet ir hospitalizacijų didėjimas.
„Aišku, daugiausiai į ligoninę paguldoma vaikų, tačiau tą galima sieti su tuo, kad jei suaugęs žmogus jaučiami pakankamai gerai, simptomai nelabai ryškūs, jis ir nesikreipia į gydytojus. Todėl turime ir mažiau registruotų bei hospitalizuotų atvejų. Bet kalbant apie vaikus – jautrią visuomenės dalį, tėvai jais rūpinasi, skuba kreiptis į gydymo įstaigas. Taigi tokiu būdu auga ir hospitalizacijų skaičius“, – aiškino G. Gargasienė.
Specialistės pastebėjimu, jei visi suaugusieji aktyviai registruotų susirgimus vos pajutę simptomus, bendri sergamumo rodikliai būtų dar didesni.
„Kai mūsų klausia, ar kovidas karaliauja šį sezoną, tai taip nėra, gripas perėmė tą karūną po visų karantinų, nes tyliai laukė, kada galės pasireikšti. Taigi šiemet gripas atsikovojo savo pozicijas, matome, kad atsirado imli populiacija, kuri nebuvo sirgusi peršalimo virusais, tad šiemet jie su kaupu sargdina visuomenę“, – konstatavo NVSC specialistė.
Galimai antros bangos pradžia
Paklausta, ar dabar iš esmės fiksuojama antra sergamumo banga, G. Gargasienė teigė, kad tokį kilimą būtų galima vertinti kaip galimai antros sergamumo bangos pradžią:
„Žiūrint į sergamumo rodiklius, tai nėra mažas ar stabilus kilimas, matome, kad kelių savaičių laikotarpiu turime į viršų augančią kreivę. Viskas yra kilimo procese, todėl labai sunku pasakyti, kaip viskas rutuliosis. Nei mes, nei kitos Europos šalys tikrai negali pasakyti, ar tai bus žemesnė banga tikimės, kad tai bus žemesnė banga, nei turėjome žiemos pradžioje, kai daug savivaldybių pasiekė ir epideminį lygį.“
„Tad norisi pabrėžti, kad tai, kas vienam yra tik sloga, kitam gali baigtis plaučių uždegimu.“
Ji teigė, kad situacija stebima, pavienėse mokyklose yra skelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, kai negalima užtikrinti ugdymo, tuomet vaikai dažniausiai savaitei išeina mokytis į nuotolį.
„Šiuo metu Lietuvoje yra 5 tokios mokyklos, darželiai kol kas kaip ir tvarkosi. Bet žiūrint į bendrą tendenciją, galime sakyti, kad galimai tai yra antros sergamumo bangos pradžia“, – sakė NVSC specialistė.
Kažkam sloga, o kažkam – plaučių uždegimas
Ji priminė, kad peršalimo ligų sezonas trunka iki gegužės mėnesio, tad budrumo dar nevalia prarasti. Juo labiau nevertėtų susigundyti atšylančiais orais ir skubėti nusimesti šiltesnius drabužius, mat galima tiesiog peršalti.
„Dažniausiai rudenį būdavo mažesnė banga, o didesnė jau – sausio-vasario mėnesiais, tai, panašu, kad šiemet viskas yra kitaip – tos bangos „apsikeitė“. Tikėtina, kad šios bangos metu sergamumas nebus toks aukštas, nors to prognozuoti turbūt nedrįstų nė vienas. Tačiau padidintas budrumas išlieka iki gegužės mėnesio“, – pastebėjo G. Gargasienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad pasibaigus karantinams ir kitiems ribojimams žmonės tarsi pamiršo elementariausias taisykles ir prevencijos priemones.
„Būdavo ne tik reikalavimai, bet žmonės prisimindavo patys, kad reikia rankas nusiplauti, dezinfekuoti, pajutus simptomus neiti į kolektyvus. Dabar atšaukus karantinus ir visus ribojimus žmonės atsipalaidavo, ir rankas užmiršo plautis, ir simptomų nepaiso, nevėdina patalpų.
Dabar kažkodėl žmonės nesureikšmina užkrečiamosios ligos simptomų – slogos, kosulio, gerklės perštėjimo, juos turėdami vis vien eina į kolektyvus. Tad norisi pabrėžti, kad tai, kas vienam yra tik sloga, kitam gali baigtis plaučių uždegimu ar kitomis komplikacijomis. Dabar turime tikrai geras nuotolinio darbo galimybes, daug kas gali dirbti tokiu būdu. Taigi vis pabrėžiame, kad jei jau užmiršote prevencijos priemones, tai bent neužmirškite to, kad pajutus bet kokius tokius simptomus reikia pasaugoti save ir neplatinti ligos“, – patarė NVSC specialistė.
Ji pridūrė, kad taip pat ir nereikėtų leisti į ugdymo įstaigas simptomus pajutusių vaikų, mat jose oro lašelinės infekcijos išplinta ypač greitai. To pasekmė – tenka uždarinėti ištisas klases, pereiti į nuotolinį ugdymą.
Užplūdo vaistines
Pakilusį sergamumą tiesiogiai pajuto ir vaistinės. „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė nurodė, kad nuo kovo mėnesio pradžios į vaistines užsuka vis daugiau pacientų, besiskundžiančių peršalimo ligų simptomais.
Anot jos, praėjusią savaitę gyventojai pirko beveik 20 proc. daugiau vaistų nuo peršalimo negu praėjusią.
„Žmonės vaistinėse pradėjo dažniau ieškoti ne tik vaistų nuo peršalimo, bet ir kombinuotų testų, skirtų ištirti – peršalimu, koronavirusu ar gripu sergama. Vos įpusėjus kovo mėnesiui, pacientai vaistinėse įsigijo jau 15 proc. šių testų daugiau nei vasario mėnesį tuo pat laikotarpiu“, – pranešime spaudai pasakojo R. Lipnevičiūtė.
Ji pridūrė, kad vien per paskutiniąsias praėjusios savaitės dienas kombinuotų testų žmonės pirko 94 proc. daugiau nei ankstesnėmis kovo dienomis.
