Šiuo metu vaistinėje gali dirbti ir vienas farmakotechnikas – vaistininko padėjėjas, nuotoliu prižiūrimas vaistininko. Tačiau nuo liepos mėnesio įsigaliojus ne kartą atidėtiems pokyčiams tokios galimybės nebeliks. Tai reiškia, kad visose vaistinėse visą jų darbo laiką fiziškai turės būti vaistininkas.
Skundų nesulaukė ir nemato reikalo keisti tvarkos
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės teigimu, tokie pakeitimai esą bus nuosprendis daliai vaistinių, ypač esančių regionuose, mat bus sunku užtikrinti, kad visur fiziškai dirbtų vaistininkas.
„Paprastai taip ir būna, nes vaistinės farmacinės veiklos vadovu gali būti tik vaistininkas, tačiau mažesnėse vaistinėse, labiau nutolusiose nuo miestų, dalį dienos vaistinėje dirba farmakotechnikas, kuris nuotoliniu būdu, jei kyla klausimų, konsultuojasi su vaistininku.
Taip pat vaistininkas atvyksta į vaistinę, patikrina receptus, pakonsultuoja ar pakeičia vaistinės pamainoje farmakotechniką. Taip dirbama jau dešimtmečius, nesame gavę nusiskundimų nei iš valstybinių įstaigų, nei iš gyventojų. Sistema veikia sklandžiai, žmonės yra patenkinti“, – komentavo vaistinių atstovė.
Pašnekovė pažymėjo, kad toks darbo modelis taikomas ir Danijoje, Švedijoje, Suomijoje. „Dėl vaistininkų trūkumo taip pat ir Didžiojoje Britanijoje siekiama nustatyti, kad farmakotechnikus vaistininkai galėtų prižiūrėti nuotoliu“, – pridūrė ji.
Ieškoma beveik kelių šimtų vaistininkų
K. Nemaniūtės-Gagės teigimu, įsigaliojus pokyčiams tektų uždaryti beveik 200 vaistinių ir atleisti 300 farmakotechnikus. Ji kartu tikino, kad Lietuvoje vaistininkų labai trūksta – vien šiandien yra ieškoma beveik kelių šimtų.
„Vaistinės daro viską, kad kuo daugiau vaistininko licenciją turinčių farmacijos specialistų rinktųsi darbą vaistinėse. Šiuo metu net 75 proc. licencijas turinčių vaistininkų ir dirba vaistinėse, kai kitose pasaulio šalyse tik 54 proc.“, – sakė vaistinių atstovė.
Ji akcentavo, kad 100 proc. licencijas turinčių vaistininkų negali dirbti tik vaistinėse, nes priešingu atveju būtų neužtikrinamos kitos labai svarbios sveikatos sektoriaus funkcijos:
„Taip dirbama jau dešimtmečius, nesame gavę nusiskundimų nei iš valstybinių įstaigų, nei iš gyventojų. Sistema veikia sklandžiai, žmonės yra patenkinti“, – teigė K. Nemaniūtė-Gagė.
„Valstybinių institucijų raginimas privilioti vaistininkus iš kitų sektorių visus, matyt, yra neįsigilinus į situaciją, nes tai reikštų, jog neliktų farmacijos specialistų Sveikatos apsaugos ministerijoje, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, Valstybinėje ligonių kasoje, ligoninių vaistinėse, vaistų gamintojų atstovybėse, universitetuose ir t.t.“
Pasak jos, nors galvojama, kaip mažinti eiles pas gydytojus, plečiamos slaugytojų funkcijos, farmakotechnikams funkcijos siaurinamos: „Ir todėl yra mažinamas vaistinių, tuo pačiu – ir vaistų prieinamumas“, – pastebėjo K. Nemaniūtė-Gagė.
Įžvelgia bandymą supriešinti
Reaguodamas į tokias kalbas Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos (VSPS) pirmininkas Žydrūnas Mineikis sakė daugiau įžvelgiantis tik gąsdinimus ir bandymus net supriešinti farmakotechnikus ir vaistininkus.
„Jau kokius 10 metų akcentuojame, kad vaistininkas ir farmakotechnikas turi dirbti kaip komanda ir mes siekiame, jog abu šie specialistai vaistinėje būtų visą darbo laiką taip suteikdami pilną farmacinę paslaugą ir patenkindami gyventojų poreikius.
Dabar gi vėl aktyviai reiškiasi vaistinių tinklų atstovai ir gal net bando supriešinti vaistininkus ir farmakotechnikus, gąsdindami, kad reikės uždaryti vaistines, atleisti farmakotechnikus. Tačiau jokiame įstatyme nėra numatyta, kad juos reikėtų atleisti. Yra pasirinkimas arba į tą vaistinę atkelti vaistininką ir užtikrini pilną komandą, arba, jei matai, kad šią vaistinę nori uždaryti, pasiūlai alternatyvią darbo vietą apylinkėse, nes vaistinių yra labai daug“, – pastebėjo jis.
Pasak pašnekovo, dėl tokių kalbų dalis kolektyvų dirba susipriešinę, jaučia didelę įtampą dėl ateities: „Yra siūlymų, kaip galima tai išspręsti, čia yra noro ir tam tikrų investicijų klausimas. Darbo grupėse kalbėta, kad jei yra konkrečiai problema regionuose, mažuose miesteliuose, tai apie juos ir reikėtų kalbėti, galvoti.“
Regionų žmonės nusipelno tokių pačių paslaugų
Ž. Mineikis akcentavo, kad regionų žmonės nusipelnė gauti tokios pačios kokybės paslaugą kaip ir gyvenantieji didžiuosiuose miestuose.
„Buvo teikiamas pakankamai ilgas laikas pasiruošti pakeitimams. Mes norime, kad Lietuvoje būtų sekama geriausiais Europos pavyzdžiais ir kad mūsų piliečiams būtų užtikrinta teisė gauti kokybišką farmacinę paslaugą, kas yra įtvirtinta ir vaistinių preparatų reklamos taisyklėse ir kituose teisės aktuose.
Taip pat norime, kad būtų gerbiamas žmonių, stojusių į farmakotechnikos specialybę, apsisprendimas, kur mokytis reikia trumpesnį laiką, gaunama mažiau žinių reikalaujanti kvalifikacija. Jie sąmoningai pasirinko tokią profesiją, o dabar jiems bandoma permesti vaistininko atsakomybes“, – komentavo jis.
„Taigi tas pasakymas, kad trūksta vaistininkų, nelabai atitinka realybės – vaistininkų yra daug, juos paruošia ir universitetai, tačiau reikia kalbėti apie jų perskirstymą“, – sakė Ž. Mineikis.
Pasak pašnekovo, nors ši situacija tęsiasi jau 15 metų, nematoma labai didelių pastangų ir kalbų, kaip darbdaviai ruošiasi įgyvendinti šį įstatymą ir ko be to, kad būtų ruošiama dar daugiau vaistininkų, reikėtų.
„Einama tuo keliu, kad vaistinėse norima teikti dar daugiau farmacinių paslaugų. Ką bent šiuo metu daro mūsų darbdaviai, tai labai siekia teikti papildomas paslaugas vaistinėse, bet užtikrinti komandos buvimo, bendradarbiavimo nelabai nori“, – pastebėjo Ž. Mineikis.
Vaistininkų turime daugiau nei Vokietija
Be kita ko, pašnekovas teigė, kad pagal vaistininkų kiekį ir vaistinių tinklo dydį Europoje ir taip esame vieni pirmaujančių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2019 metų duomenimis, 100 tūkst. Lietuvos gyventojų teko apie 47 vaistines, kai Europos Sąjungoje vidutiniškai – 31 vaistinė.
„Per paskutinius 20 metų Lietuvoje vaistininkų tik daugėjo – nuo 60 iki 96, tenkančių 100 tūkst. gyventojų. Tuo metu Vokietijoje yra tik 67 vaistininkai 100 tūkst. gyventojų. Tad matome didelę vaistinių plėtrą.
Taigi tas pasakymas, kad trūksta vaistininkų, nelabai atitinka realybės – vaistininkų yra daug, juos paruošia ir universitetai, tačiau reikia kalbėti apie jų perskirstymą. Darbdaviams reikėtų pradėti galvoti, kaip motyvuoti, kad vaistininkas važiuotų dirbti į regioną“, – aiškino VSPS pirmininkas.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patikslino, kad 100 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka apie 120 vaistininkų, o ES šis vidurkis siekia 80 vaistininkų tam pačiam gyventojų skaičiui.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, vaistininkų skaičius pastaraisiais metais nežymiai augo, jei 2018 metais Lietuvoje buvo 3415, 2022-aisiais – 3654 vaistininkai.
Pasiūlytas kompromisinis variantas
Kaip kompromisinis variantas buvo užregistruotas Farmacijos įstatymo projektas, kuris leidžia vaistininkams nuotoliniu būdu prižiūrėti tik tuos farmakotechnikus, kurie yra įgiję farmakotechniko ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją iki 2006 m. Tačiau VSPS nemato to kaip galima sprendimo būdo.
„Darbas nuotoliniu būdu neužtikrins, kad kiekvienas Lietuvos pilietis gautų kokybišką farmacinę paslaugą“, – pabrėžė Ž. Mineikis.
Vaistinių asociacija konstatavo, kad nors ir vaistinėms nėra pats tinkamiausias variantas, mat apsunkintų darbą, tai – vienintelis kelias neuždarinėti vaistinių.
„Gal geriau ne 10 mažų, bet kelios stambesnės, su geresnėmis paslaugomis ir geresne infrastruktūra, dėl to irgi reikėtų diskutuoti. Nes jei vienoje vietoje 100 metrų atstumu mieste yra 5 vaistinės, ar tai yra logiška?“ – svarstė Ž. Mineikis.
„Tai bus didžiulis darbas visoms vaistinėms tariantis su darbuotojais ir perkėlinėjant juos į kitas vaistines, tačiau tai leis neuždaryti beveik 200 vaistinių ir neatleisti 300 farmakotechnikų, o tai yra svarbiausia ir darbuotojams, ir pacientams“, – aiškino K. Nemaniūtė-Gagė.
Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Farmakotechnikos katedros vedėjo Aurimo Galkonto teigimu, jei Seimas nepritars bent šioms pataisoms, farmakotechniko profesijai bus suduotas didžiulis smūgis. Jis yra aiškinęs, kad šiuo metu farmakotechnikai yra pakliuvę į savotiškus spąstus.
Jo nuomone, turėtų būti bendradarbiavimas tarp farmacijos specialistus ruošiančių aukštųjų mokyklų, taip siekiant užtikrinti pakankamą farmacijos specialistų kiekį šalyje, mat farmakotechnikams teorinė galimybė persikvalifikuoti į vaistininkus ir išlyginti studijų skirtumus buvo pratęsta iki 2020-ųjų, tačiau universitetai dar prieš terminą užkirto tam kelią.
Vaistinė kas 100 metrų – nelogiška?
Ž. Mineikio teigimu, net jei kažkokios vaistinės galimai ir galėtų užsidaryti mažesniuose miesteliuose ar kaimeliuose, tai gali kaip tik būti proga vaistininkams įsteigti savo, ne tinklines vaistines.
„Istoriškai žiūrint vaistininkai anksčiau buvo vieni iš miestelio ar kaimelio autoritetų, kur žmonės eidavo ne tik vaistų pirkti, bet ir pasikonsultuoti, gauti farmacinę paslaugą, tai gal tai Lietuvoje galėtų atgimti. Dabar gi apskritai nėra jokio įsipareigojimo, kad tinklinė vaistinė mažame miestelyje nebus uždaryta, net jei būtų priimtas pakoreguotas įstatymas“, – samprotavo jis.
Pašnekovas priminė, kad vaistininkas yra aukštesnės kvalifikacijos specialistas, kuris ne vien gali teikti farmacinę paslaugą, bet mokosi atlikti ir mokslinius darbus, turi bendradarbiauti su gydytoju.
„Palyginus su kitomis valstybėmis, Lietuvoje yra per didelis vaistų vartojimas, per didelė savigyda, gal tam įtakos turi ir labai didelis vaistinių tinklas? Gal geriau ne 10 mažų, bet kelios stambesnės, su geresnėmis paslaugomis ir geresne infrastruktūra, dėl to irgi reikėtų diskutuoti. Nes jei vienoje vietoje 100 metrų atstumu mieste yra 5 vaistinės, ar tai yra logiška?“ – svarstė Ž. Mineikis.
SAM: dalį veiklų gali vykdyti tik vaistininkai
SAM viliasi, kad pokyčiai kaip tik turės teigiamos įtakos farmakotechnikų teikiamų farmacinių paslaugų kokybei.
„Vaistininko fizinis buvimas vaistinėje visą darbo laiką būtinas ne tik farmakotechniko tam tikros veiklos tiesioginei priežiūrai vykdyti, bet ir užtikrinant tinkamą vaistinės veiklą, reikalingą paslaugų spektrą bei kokybiškas paslaugas.
Vaistininkas neturės stovėti šalia vaistininko padėjėjo, tačiau jis galės greičiau ir efektyviau iškilus neaiškumui įvertinti paciento pateiktą receptą, nedelsiant pakonsultuoti farmakotechniką ir, jei reikia, pacientą“, – aiškinama portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Ministerija pažymi, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių paplitęs didesnių vaistinių modelis, kur vaistinėje vienoje pamainoje dirba visa komanda – vaistininkas, vienas ar daugiau vaistininko padėjėjų, kiti specialius mokymus baigę specialistai. Todėl vienoje vaistinėje gali būti teikiamos plataus spektro farmacinės paslaugos, pvz., vaistų gamyba, farmacinė rūpyba, vaistų, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų, pardavimas ir kt.
Daliai minėtų veiklų (pvz., teikti farmacinės rūpybos paslaugas) vykdyti gali tik vaistininkai. Pažymima, kad vaistininko buvimas visą vaistinės darbo laiką būtinas ne tik farmakotechniko tiesioginei priežiūrai vykdyti, bet ir užtikrinti tinkamą vaistinės veiklą, reikalingą paslaugų spektrą bei kokybiškas paslaugas.
Be kita ko, priduriama, kad ši Farmacijos įstatymo nuostata buvo priimta siekiant tinkamai įgyvendinti iš Europos Sąjungos teisės kylančius įsipareigojimus.
