„Atsiranda raktas, atrakinantis bene didžiausią šiandienos sveikatos apsaugos sistemos ydą – eiles“, – taip ministras apibūdino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kartu su Valstybine ligonių kasa (VLK) ir Valstybės duomenų agentūra (VDA) vasario pabaigoje paleistą eilių pas gydytojus stebėjimo įrankį – interaktyvią švieslentę.
Kaip aiškino A. Dulkys, iki šiol eilių statistika buvo grindžiama pačių gydymo įstaigų pateikiamais duomenimis, o „dabar bus matomas tikras vaizdas apie padėtį gydymo įstaigose“.
Teigiama, kad švieslentė leis priimti duomenimis grįstus sprendimus, identifikuoti problemines vietas, tokias kaip konkrečių gydymo įstaigų paslaugų prieinamumas, gydytojų laikų atvėrimas, konkrečių specializacijų medikų trūkumas.
„Kad įrankis iki galo funkcionuotų, reikia, kad pačios gydymo įstaigos jomis aktyviai naudotųsi – ir būtų prisiregistravusios, ir pateiktų visus konsultacijų laikus. Deja, šiandien tokių mažuma, tai artimiausias tikslas yra, kad visos gydymo įstaigos ten atsidurtų. Kai tai įvyks, matysime tikrą vaizdą gydymo įstaigose, nes dabar daug bereikalingo triukšmo, vedančio į akligatvius“, – samprotavo ministras.
Įžvelgia dar vieną kontrolės mechanizmą
Sutikdami, kad pati išankstinės pacientų registracijos (IPR) idėja gera, vis tik dalis gydytojų su karčiu apmaudu konstatavo, jog ministerija įpratusi pristatyti naują priemonę kaip kažko pagerinimą, bet dažnai tai virsta kontrolės ar net baudimo priemone.
„Visų pirma reikia galvoti, koks IPR tikslas. Jei tai yra galimybė lengviau užsiregistruoti konsultacijai elektroniniu būdu, viskas gerai. Deja, matome, kad ši registracijos sistema kol kas funkcionuoja prastai, o švieslentė paversta kontrolės, net gąsdinimo mechanizmu.
Taip yra formuojama ir klaidinga visuomenės nuomonė – štai pateiksime švieslentę ir jūs matysite, kiek išties dirba medikai. Bet juk tai yra apgaulė – švieslentė rodo tik dalinį darbo krūvį“, – portalui tv3.lt komentavo Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narė, kardiologė Reda Radikė.
Ji pridūrė, kad juo labiau kad realybėje situacija yra tokia, jog vyresnio amžiaus žmonės iš viso nesinaudoja tokiu registracijos būdu.
„Jie dažniau skambina arba ateina užsiregistruoti gyvai. Jiems švieslentės kaip naudojimosi įrankis nerūpi, bet užtat pakankamai neblogai rūpi žinia, kad gydytojai rodo tik 50 proc. savo darbo laiko. Tada prasideda kalbos, o ką jūs veikiate kitu laiku? Taip ir turime situaciją, kada iš gero tikslo padaroma nesąmonė, kuri tik apsunkina darbą“, – konstatavo R. Radikė.
Gydytojai nėra sukčiai
R. Radikė sutiko – pati idėja yra gera: suvedami konsultacijų laikai ir gebantis naudotis IPR žmogus gali užsiregistruoti nuotoliu.
„Bet kodėl yra teigiama, kad įstaigos nerodo 30, 50 ar net 80 proc. vizitų laikų? Derėtų suvokti, kad į IPR atiduodami tik pirminių planinių vizitų laikai. Tuo tarpu „Sveidra“– pagrindinė skaičiuoklė, pagal kurios duomenis ligonių kasos apmoka suteiktas paslaugas, – vėliau į IPR grąžina visas suteiktas paslaugas, nepriklausomai nuo to, ar tai yra pirminis planinis vizitas, ar skubus, ar pakartotinis (instrumentiniai tyrimai, slaugytojos atliekamos paslaugos, baigiamasis vizitas ir pan.). Pakartotiniai ir skubūs vizitai į IPR nėra teikiami, nes šių vizitų pirminiai planiniai ligoniai užimti negali.
Taigi pacientas visais pakartotinais atvejais į gydymo įstaigą ateina, bet IPR šių veiksmų nemato. Galutinis rezultatas toks, kad palyginus su „Sveidra“, matoma situacija, jog esą gydymo įstaiga pateikia tik apie 54 proc. faktiškai atliktų vizitų. Įtariems žmonėms kyla klausimų – ką veikia medicinos darbuotojai, kad jie slepia laikus? Tai visiškas absurdas“, – komentavo ji.
Pašnekovės teigimu, gydytojai neturi a priori būti laikomi kažkokiais sukčiais ir melagiais, bet tokia nuomonė visuomenėje kažkodėl formuojama.
„Jau dabar krūviai yra nežmoniški ir žmonės dirba tiek, kiek pajėgia. Reikėtų pradėti galvoti apie tai, kad atlyginimas nėra mokamas už nedarbą. Įstaigos neslepia vizitų laikų – juk niekas nemokės algos už tai, kad gydytojas sėdėtų nedirbdamas“, – pažymėjo R. Radikė.
Skatina įtarimus, neva gydytojai dirba puse kojos
Pašnekovė akcentavo, kad medikų darbas yra gydyti žmogų, o dabar jie perkrauti nesusijusiais su medicina darbais.
„Neretai dirbti tenka ir po darbo laiko, perduodant duomenis į vis stringančią e.sveikatą, kuri paversta kažkokia statistikos mašina. Mes dirbame ne savo profesinį darbą. Turime suvesti daugybę kodų, neužtenka ligos kodo įvesti kažkur į eilutę vienu spragtelėjimu, turime mažiausiai 6 kartus kažkur paspausti pelyte, kad šis kodas išsisaugotų. O būna ir trys, šeši ar dar daugiau kodų, tai įsivaizduokite, kiek atimama laiko. Mes negalime atitraukti akių nuo ekrano, o tikslingo klinikinio dėmesio ligoniui mažėja“, – apgailestavo gydytoja.
„Jau dabar krūviai yra nežmoniški ir žmonės dirba tiek, kiek gali. Taigi visų pirma reikėtų pradėti galvoti apie tai, kad atlyginimas nėra mokamas už nedarbą. Įstaigos negali slėpti laikų – juk niekas nemokės atlyginimo už tai, kad gydytojas sėdi nedirbdamas“, – sakė R. Radikė.
Pašnekovė sureagavo ir į kalbas, esą gydytojai slepia savo laikus, dubliuodami juos – dirbdami tuo pačiu metu keliose darbovietėse: „Pagalvokite, koks darbdavys mokės algą už tai, kad jo darbuotojas išėjo ir dirbo kitoje įstaigoje? Kodėl atsiranda dubliuojami vizitai? Manau todėl, kad į sunkiai veikiančią e.sveikatą kartais neįmanoma pateikti vizitų laiku. Gydytojai neretai tam eikvoja savo laisvą laiką – užbaiginėja jau atlikto vizito epizodus, kadangi konsultacijos metu to nespėja –reikia juk ir pakonsultuoti žmogų.
Būtų gerai, kad SAM ir VLK labiau įsiklausytų į medikų išsakomas pastabas ir jiems padėtų, o ne trukdytų dirbti. Deja, daug kas mūsų sveikatos apsaugos sistemoje vyksta per kontrolės mechanizmą, tai yra labai ydingas požiūris.“
Užprogramuoja gauti klaidingus duomenis
Lietuvos profesinės šeimos gydytojų sąjungos narys Gediminas Dragūnas taip pat konstatavo, kad ministerijos taip išreklamuota švieslentė kelia ne vieną klausimą.
„Pirmas dalykas, šis įrankis parodo buvusį dalyką, ne ateitį, tai jau vienas niuansas. Taip pat duomenys yra atnaujinami tik kartą į mėnesį. Kuo tai galėtų operatyviai padėti, sunku pasakyti. Kas akivaizdžiai nesutvarkyta, žvelgiant iš šeimos gydytojo darbo pusės, yra tai, kad lyginant vizitų laikus, kiek jų realiai įvykdė gydytojas, ir tai, kiek jų buvo atiduota į IPR, tai iš esmės negali būti palyginta“, – pažymėjo šeimos gydytojas.
Jo aiškinimu, šeimos gydytojo darbo specifika tokia, kad visada yra paleidžiamas tam tikras fiksuotas vizitų skaičius, kiek pacientų jis turi priimti pagal įstaigos vadovo nustatytą tvarką. Tačiau visada yra „budintys“ talonai ekstriniams pacientams, kuriems pagalbos reikia „čia ir dabar“.
„Priklausomai nuo dienos, aplinkos sąlygų, virusų plitimo aktyvumo, tokių ekstrinių pacientų gali būti dvigubai daugiau nei planinių, taigi šie talonai negali būti pateikiami į IPR, nes iškart būtų užimti. O kai švieslentėje matome rezultatą lyginant nepalyginamus dalykus, turime nesąmonę. Vien dėl to sistema yra ydinga ir užprogramuota gauti klaidingus duomenis“, – konstatavo G. Dragūnas.
Jo teigimu, dar viena sistemos bėda – neteisingai generuojamos eilės. Gydytojas priminė, kad gydymo įstaigos ligonių kasoms siunčia duomenis apie eiles, besistengdamos įtilpti į įstatymo numatytus rėmus. Pagal juos pas šeimos gydytoją pacientas turi patekti per savaitę, o gydytoją specialistą – per mėnesį.
„Dabar VLK sumanė pagal šią švieslentę skaičiuoti ir eiles. Tikiuosi, kad dar sistemą pakoreguos, nes kitu atveju tai vėlgi būtų visiškai nelogiška. Kaip yra dabar – net jei pacientas pas mane gali patekti po dienos, bet užsiregistravo po mėnesio, nes planuoja savo laiką ir taip jam patogiau, pavyzdžiui, tuo metu reikės prasitęsti vaistus, tai sistema rodys, kad eilė pas mane yra mėnuo laiko. Tai tiesiog yra klaidinimas“, – piktinosi šeimos gydytojas.
Būtų patogu, bet...
Pasak pašnekovo, dar vienas absurdas yra tai, kad šiuo metu būdų registruotis pas gydytoją yra ne vienas, tačiau vėlgi ne visi šie vizitai patenka į IPR:
„Kaip suprantu, IPR tikslas turėtų būti toks, kad pacientas galėtų užsiregistruoti pamatęs, kad yra laisvas laikas. Štai mes įstaigoje pateikiame visus laikus ir pacientas gali užsiregistruoti keliais būdais – fiziškai atvykęs į registratūrą, paskambinęs, gali užregistruoti ir gydytojas, kuris ką tik priėmė ir mato, kad į priekį reikės dar vienos konsultacijos. Taip pat galima registruotis per mūsų naudojamą sistemą arba per IPR. Švieslentė gi skaičiuoja tik tuos, kurie registravosi per IPR. Tai ministerija nori, kad registratūros irgi registruotų per IPR.“
G. Dragūno pastebėjimu, daug racionaliau būtų, kad visos vidinės gydymo įstaigų sistemos būtų integruotos su IPR. Deja, dabar tik viena iš sistemų, kurias naudoja gydymo įstaigos, turi tokią sąsają su IPR.
„Kai buvo deklaruojama, kad švieslentė sumažins eiles, tai taip nebus. Turime giliau ieškoti, kodėl taip yra, o ne remtis kažkokiu mistiniu įrankiu, kuris kaip burtų lazdelė vienu mostu viską išspręstų. Sveikatos sistema išties serga, turime daug problemų“, – kalbėjo G. Dragūnas.
„Visos kitos sistemos tokių duomenų neduoda. Tad išeina taip, kad kai mes pateikiame laiką į IPR, mūsų naudojama sistema kaip ir panaikina tą apsilankymą iš IPR ir įkelia į savo sistemą. Ta integracija būtina, bet to nepadarysime, nes perkame paslaugą“, – problemas vardijo jis.
Be to, nors IPR galėtų būti pacientams dar viena galimybė internetu užsiregistruoti pas gydytojus, pašnekovo teigimu, ji paprasčiausiai nėra patogi: „Reikia padaryti labai daug žingsnių – susirasti vizitą, registruotis, tada nukreipia jungtis per elektroninės valdžios vartus, o per mūsų sistemą nereikia suvesti ID ir slaptažodį ir viskas.“
Nėra stebuklingos burtų lazdelės
Nors ministerija pristatė naujovę siekdama kontroliuoti situaciją dėl eilių ir jas sumažinti, pašnekovas abejoja, kad tai pavyks padaryti vien tokiu keliu.
„Kai buvo deklaruojama, kad švieslentė sumažins eiles, tai taip nebus. Turime giliau ieškoti, kodėl taip yra, o ne remtis kažkokiu mistiniu įrankiu, kuris kaip burtų lazdelė vienu mostu viską išspręstų. Sveikatos sistema išties serga, turime daug problemų“, – kalbėjo G. Dragūnas.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad eilių pas gydytojus priežasčių – labai daug. Specialistai vardija tiek apmokėjimo, tiek perteklinių siuntimų rašinėjimo problemas. Eilių negalima sutrumpinti ir jei trūks specialistų ar jie nebus tolygiai pasiskirstę.
„Labai svarbus ir pacientų švietimas, kad šeimos gydytojas gali išspręsti daug problemų, nebūtina visada prašyti siuntimo pas specialistą. Aišku, norime, kad šeimos medicina išspręstų 80 proc. problemų, bet tam finansai nesuteikiami.
Be to, kai buvo kuriama IPR sistema, tikėjomės, kad žmogus pats galės elektroniniu būdu registruotis pas gydytoją specialistą, bet tik tada, kai turės siuntimą. Dabar sistema veikia taip, kad galima pažymėti, jog siuntimas bus. Tada pacientas skambina šeimos gydytojui ir sako, kad jam skubiai reikia siuntimo. Tai nėra logiška. Gydytojas nespėja atlikti reikiamų tyrimų, tada specialistas turi mažiausiai dvi konsultacijas, nes turi paskirti tyrimus, po kurių pacientas vėl grįžtų atgal“, – pastebėjo gydytojas.
Pasak R. Radikės, tam, kad geros idėjos virstų kūnu, reikia tartis su žmonėmis, bendruomene. „Medikai tikrai nėra ta specialybė, kai tiek metų mokomasi tam, kad galėtų „sukčiauti“ ir „apiplėšti“ PSDF. Tikslas juk yra gydyti žmones“, – akcentavo ji.
