Nuo rugsėjo 10 d. Danija COVID-19 nebelaikys „didelę grėsmę visuomenei keliančia liga“, o tai reiškia, kad dauguma likusių apribojimų nustos galioti.
„Epidemija valdoma, vakcinavimo mastas yra rekordinis. Štai kodėl rugsėjo 10-ąją galime atšaukti specialiąsias taisykles, kurias turėjome įvesti kovodami su COVID-19“, – sakoma sveikatos apsaugos ministro Magnuso Heunicke pareiškime.
Tačiau jis pabrėžė, kad „epidemija dar nesibaigė“, ir sakė, kad vyriausybė „nedvejodama imsis skubių veiksmų, jei pandemija vėl pradės kelti pavojų svarbiausiam visuomenės funkcionavimui“.
„Mūsų tikslas yra 70 proc. nuo visos visuomenės, nes ir tie, kurie yra iki 12 m. amžiaus ir kurie dėl objektyvių priežasčių negali skiepytis, jie gali sirgti, tad turime juos saugoti“, – sakė A. Dulkio patarėja A. Šuksta.
Balandį Danijoje buvo įvestas „koronos pasas“, suteikiantis jo turėtojams teisę lankytis tokiose vietose kaip restoranai, kino teatrai, sporto klubai ir kirpyklos.
Šis reikalavimas, rugpjūčio 1 dieną jau panaikintas tokiose vietose kaip muziejai, nuo rugsėjo 1-osios nebebus taikomas ir dalyje kitų vietų, tačiau iki rugsėjo 10-osios dar galios naktiniams klubams ir dideliems renginiams. Kaukės viešajame transporte Danijoje nebeprivalomos nuo rugpjūčio 14-osios.
Tiesa, reikia paminėti, kad Danijoje COVID-19 jau pasiskiepijo daugiau nei 72 proc. populiacijos, o tarp vyriausių asmenų vakcinacijos apimtys dar aukštesnės.
SAM situaciją vertins kompleksiškai
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Aistė Šuksta portalui tv3.lt teigė, kad dabar Lietuvoje pasiekta 70 proc. paskiepytų suaugusiųjų yra tik tarpinė stotelė ir dar neleidžia galvoti apie ribojimų atšaukimą.
„Pirminis tikslas yra 70 proc. visos visuomenės, ne suaugusiųjų, nes galima vakcinuotis jau nuo 12 m. Taigi mūsų tikslas yra 70 proc. nuo visos visuomenės, nes ir tie, kurie yra iki 12 m. amžiaus ir kurie dėl objektyvių priežasčių negali skiepytis, jie gali sirgti, tad turime juos saugoti. Todėl labai svarbu pasiekti šį rodiklį, nes prie delta atmainos mokslininkai kalba ir apie dar didesnius skaičius“, – kalbėjo ji.
Paklausta, kokiai situacijai esant galėtų būti svarstoma apie grįžimą į laisvesnį gyvenimą, A. Šuksta teigė, kad būtų vertinamas ne vienas rodiklis.
„Bus žiūrima į situaciją kompleksiškai – ir į COVID-19 ligonių gydymo įstaigose skaičių, ir, žinoma, į vakcinacijos procentą. Negalima išskirti vieno rodiklio, nes norint priimti sprendimus į duomenis reikia žiūrėti kompleksiškai“, – pažymėjo ji.
Virš 90 proc. paskiepytos populiacijos – nerealu
Paklaustas, kokio dabar reikėtų imunizacijos nuo COVID-19 procento, užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas priminė, kad kalbos apie reikalingas pasiskiepijusiųjų apimtys kolektyviniam imunitetui keitėsi atsirandant daugiau žinių.
„Kai tik buvo pradėta daugiau susivokti apie šį virusą, iš pradžių buvo manoma, kad vaikai mažai dalyvauja epidemiologiniame procese ir viruso platinime.
Pagal tai, kaip sparčiai plinta virusas, koks yra jo Ro, kiek kiekvienas žmogus užkrečia, tai Uhano atveju aišku, kad maždaug 2 asmenis. Ir buvo apskaičiuota, jei 70 proc. suaugusiųjų populiacijos įgis imunitetą, tai virusui liks mažai erdvės plisti ir gali likti tik pavieniai įvežtiniai atvejai.
Kai tapo aišku, kad ir vaikai aktyviai dalyvauja viruso plitimo procese, tada sakoma, kad reikia paskiepyti 70 proc. visos populiacijos tam, kad įgytume kolektyvinį imunitetą“, – aiškino jis.
Tačiau, kai atsirado delta atmaina, kuria užsikrėtęs žmogus išskiria 10 kartų daugiau viruso ir užsikrėsti pakanka ir kelių sekundžių, tapo aišku, kad kolektyviniam imunitetui pasiekti 70 proc. bus per mažai.
„Ir pagal tokį viruso plitimo greitį gali būti, kad reikės 85 ar net virš 90 proc. visos populiacijos kolektyviniam imunitetui įgyti. Turbūt kiekvienam aišku, kad tai yra nepasiekiamas tikslas. Bent jau artimiausius keletą metų, jei kalbėtume apie vieną šalį, jei kalbėtume apie visą pasaulį – dar ilgiau“, – konstatavo jis.
Ligos sezoniškumas buvo aiškus iš pradžių
Atsakydamas į klausimą, kada ligą, sekant Danijos pavyzdžiu, būtų galima įvardyti kaip sezoninę, S. Čaplinskas priminė, šio viruso sezoniškumas buvo aiškus jau nuo pat pradžių
„Aišku, ir vasaros metu jis gali cirkuliuoti, juo labiau kad skirtinguose pusrutuliuose skiriasi metų sezoniškumas. Be to, virusas gali cirkuliuoti tarp kai kurių gyvūnų. Tai reiškia, reikia tam tikro laiko tam, kad nusistovėtų pusiausvyra, kai pakankamai didelė dalis žmonių būtų įgijusi imunitetą.
Ir čia kalbama, kad jau ir 50 proc. imunizuotos populiacijos ir daugiau jau yra geriau nei nieko. Nes kuo daugiau bus įgijusių imunitetą ir kuo virusas palaipsniui mutuos, pasidarys tokiu, kad neplis taip sparčiai. Nes kol kas jis plinta sparčiau, nors, laimei, nesukelia sudėtingesnės ligos eigos“, – kalbėjo profesorius.
Jo manymu, danai apie tai ir kalba, kad gal nebereikia tokių griežtų priemonių, o svarbiausia pirmiausia apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės narius.
„Toliau jau reikia žiūrėti, kaip virusas cirkuliuos tam, kad nebūtų perkrauta sveikatos priežiūros sistema, kad nebūtų žlugdoma vaikų ateitis, jų ugdymas, nebūtų žlugdoma ekonomika ir galų gale psichologinė žmonių būsena ir t.t.“ – sakė S. Čaplinskas.
Pritaria laisvesniam gyvenimui suskiepijus rizikos grupes
Paklausta, ar vertėtų sekti Danijos pavyzdžiu ir pasiekus tam tikrą imunizacijos lygį grįžti į įprastesnį gyvenimą nepriešinant visuomenės, tam pritarianti sakė ir VU Gyvybės mokslų centro imunologė proc. Aurelija Žvirblienė.
„Aš asmeniškai tokiam požiūriui pritariu, nes, manau, kad kas norėjo, turėjo ir dar turi galimybę pasiskiepyti. Tie, kurie nenori, mes jų negalime priversti. Tad pritarčiau, kad jei ypač pavyktų suskiepyti rizikos grupes, kad nebūtų užkimštos ligonines, būtų galima grįžti į laisvesnį ir normalų gyvenimą“, – komentavo ji.
Portalas tv3.lt primena, kad nepaisant to, Vyriausybė, skatindama gyventojų vakcinaciją, ruošiasi gana radikalioms ribojimams nuo rugsėjo 13 d. galimybių paso neturintiems gyventojams.
„Pritarčiau, kad jei ypač pavyktų suskiepyti rizikos grupes, kad nebūtų užkimštos ligonines, būtų galima grįžti į laisvesnį ir normalų gyvenimą“, – sakė A. Žvirblienė.
Be to, jau prabylama, kad vis daugiu visuomenės narių gali reikėti revakcinacijos. Pasiteiravus A. Žvirblienės, kiek dar sustiprinančiųjų COVID-19 dozių apskriti gali prireikti ateityje, imunologė nesiryžo teikti konkrečių prognozių.
„Nesiimu prognozuoti, kada gali būti, kad reikės papildomos dozės kažkokioms rizikos grupėms. Bet ar reikės visiems kasmet ar kas keli metai, tikrai yra sunku pasakyti, nes neaišku ir kur link virusas evoliucionuos.
Žinome vakcinų, kurios po 2 ar 3 dozių saugo ir 4–6 metus, susilpninto viruso vakcinos apsaugo ir visam gyvenimui. Aišku, to šiuo atveju nėra ko tikėtis, bet kad jos bent dalį žmonių gali apsaugoti ir keliems metams, tai visai toks variantas įmanomas“, – pastebėjo profesorė.
