Vis labiau artėjant šaltajam metų laikui raginama pasiskiepyti kuo daugiau žmonių taip siekiant kuo didesnio imunizacijos nuo COVID-19 populiacijos lygio. Kita vertus, atsiranda svarstymų ir abejonių, kiek šiandien realus įgyvendinti kolektyvinio imuniteto planas.
Ar išties plintant delta atmainai visuomenės imuniteto idėja nuo COVID-19 bent šiuo metu bliūkšta, naujienų portalas tv3.lt teiraujasi specialistų.
Pagrindinis vakcinų vaidmuo – gelbėti gyvybes
Kalbėdamas apie visuomenės imuniteto įgavimą po deltos dominavimo visame pasaulyje ir sumažėjusio šiuo metu naudojamų vakcinų efektyvumo prieš ją, Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos (NEPT) narys, genominis epidemiologas dr. Gytis Dudas teigė, kad į dabar naudojamus skiepus derėtų žiūrėti labiau kaip į gyvybes ir sveikatos apsaugos sistemą gelbstinčias, o ne kaip plitimą garantuotai užkardančias priemones.
„Čia būtų panašiai, kaip yra žiūrima į gripo vakcinas, kurių kasmetinis efektyvumas yra dar mažesnis nei dabar naudojamų COVID-19 skiepų būtent prieš delta atmainą. Gripo vakcinas vis vien sėkmingai naudojame mažinti mirtingumą rizikos grupėse, nors jų efektyvumas visiškai užkardant infekciją yra ganėtinai mažas“, – pastebėjo jis.
G. Dudo teigimu, apie visuomenės imunitetą vėl bus galima pradėti galvoti, kai dabartinės vakcinos bus atnaujintos delta pagrindu.
Tai, anot jo, yra neišvengiama, kadangi virš 99 proc. visų šiuo metu pasaulyje cirkuliuojančių atmainų šalyse, kurios atlieka sekoskaitą, yra delta atmaina.
„Kuomet skiepuose naudojama viruso spyglio baltymo versija geriau atitiks tą, kas cirkuliuoja, manau, vėl grįšime į labai aukštus skiepų efektyvumo procentus. Tačiau abejoju, ar sveikatos apsaugos sistemoje bus juntamas spaudimas visą populiaciją vakcinuoti pakartotinai“, – kalbėjo NEPT narys.
Skiepytus ar persirgusius žmones užkrėsti žymiai sunkiau
G. Dudas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu turimi duomenys leidžia prognozuoti ir tolimesnį endeminį ar sezoninį SARS-CoV-2 cirkuliavimą žmonių populiacijoje, tačiau tai automatiškai neturėtų suteikti didelės naštos sveikatos sistemai.
„Kaip matome, imunizuotieji (t. y. persirgę ir skiepyti) serga žymiai lengviau ir mirčių nuo COVID-19 tarp jų yra absoliuti mažuma. Ir net mirtys šiuo atveju yra dėl kitų žinomų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, senyvo amžiaus. Todėl nepaisant tolimesnio viruso cirkuliavimo našta sveikatos apsaugos sistemai daugiausiai išlieka žmonės, „nematę“ viruso jokia forma (t. y. neskiepyti ir nesirgę)“, – dėstė jis.
Kartu pašnekovas pridūrė, kad nereikia būti ekspertu, jog suprastum tai, kad visuomenė, įgijusi imunitetą po vakcinacijos ar persirgus, natūraliai atrinks atmainas su skirtinga „antigenine išvaizda“.
„Tai reiškia – kaip virusas atrodo mūsų sudarytam imuniniam atsakui. Ir čia reikia pabrėžti, jog toks evoliucinis spaudimas atsirastų savaime ir be skiepų įsikišimo. Tačiau čia pat reikia prisiminti, jog skiepytus ar persirgusius žmones SARS-CoV-2 užkrėsti yra žymiai sunkiau, todėl nepaisant to, kad spaudimas keisti „antigeninę išvaizdą“ atsiranda dėl imunizuotos populiacijos dalies, nevaldomai virusui plisti ir įgyti genomo kopijavimo klaidų (t. y. mutacijų) leidžia neimunizuota visuomenės dalis“, – aiškino G. Dudas.
Visuomenės imunitetas bus – su skiepais ar be jų, tik kaina gali būti kita
Paklaustas, kaip vertinantis mokslininkų bendruomenėje pasigirstančias kalbas, kad plintant delta atmainai bent kol kas apskritai darosi sunku kalbėti apie visuomenės imunitetą, gydytojas infektologas prof. habil. dr. Vytautas Usonis priminė, kad esama tam tikrų teorijos dėsnių.
„Jei mes turime visuomenėje virusui imlių žmonių, reiškia, jie anksčiau ar vėliau turi šansų užsikrėsti ir palaikyti visą epideminį procesą. Bet vėlgi čia yra daug kitų dalykų, jau vedančių į plačią diskusiją dėl skiepų veiksmingumo, kokį matą jam įvertinti imsime.
Jei kalbėtume apie tai, kad paskiepytas žmogus bus apsaugotas nuo viruso, jis neužsikrės ir bus saugus, ta prasme tas veiksmingumas yra nedidelis. Bet jei kalbame apie tai, kad paskiepytas žmogus liks gyvas, jam nereikės reanimacijos, ligoninės, tada tas veiksmingumas yra labai didelis. Tai reikia susitarti, apie ką mes šnekame“, – kalbėjo jis.
Gydytojo teigimu, visuomenės imunitetas vienaip ar kitaip bus sukurtas – ar skiepijant vakcinas, ar be vakcinų.
„Galima prisiminti ispaniškojo gripo epidemiją, nors nuo COVID-19 jau mirė daugiau žmonių pasaulyje, bet tada kito būti nei persirgti liga nebuvo. Tuomet procesas truko tris metus, ir dabar jis vyktų taip, jei neturėtume kitų galimybių. Bet mes gyvename 100 metų vėliau ir turime tų galimybių, tai tik klausimas, kodėl nenorime jomis naudotis?“ – svarstė V. Usonis.
Visuomenės imunitetas – tolimas siekinys
Portalas tv3.lt primena, kad problemą dėl visuomenės imuniteto COVID-19 neseniai kėlė ir užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas.
Jis pritarė, kad delta atmaina sparčiai plinta, todėl reikia kalbėti apie didesnę dalį paskiepytos visuomenės.
„Mes turime vakciną, pakankamai skiepų, o tam kad Uhano virusas neplistų, mums reikia 70 proc. populiacijos, kad būtų neimlūs, įskaitant vaikus. Su delta – jau kitos žaidimo taisyklės, jau 90 proc. ar gal daugiau. Bet tai reiškia, kad tuo momentu, nes po to imunitetas silpsta, daliai žmonių imunitetas jau bus nusilpęs, o kitiems nesusiformuos“, – teigė S. Čaplinskas.
Profesorius taip pat pažymėjo, kad pas paskiepytus žmones antikūnų duomenys skiriasi dešimtimis kartų.
„Reiškia, kad mes to kolektyvinio imuniteto nepasieksime dar eilę metų, jei virusas atitinkamai modifikuos ir atitinkamai, kuo daugiau žmonių įgis imunitetą. Reikia to siekti ar ne? Reikia, bet tai tolimas siekinys, o ne tai, kad šiandien paskiepysime 70 proc., gerai, kuo daugiau paskiepytų, tuo mažesnės galimybės viruso plitimui“, – sakė jis.
Dar vienas pabrėžiamas aspektas – kolektyvinio imuniteto idėja bliūkšta ir vien dėl to, kad vaikai iki 12 m. dar negali būti skiepijami.
„Jei 15–20 proc. populiacijos lieka nevakcinuota, virusas toliau cirkuliuos ir nukentės jautrūs, pažeidžiami žmonės. Taigi tam, kad suvaldytume pandemiją, vaikų vakcinavimas tikrai yra aktualus“, – yra pastebėjęs VUL Santaros klinikų direktorius medicinai doc. Vladas Pečeliūnas.
„Paskiepytieji platina atmainas, nuo kurių vakcina apsaugo prasčiau“
Savo ruožtu LSMU docentas, farmakologas dr. Rimas Jankūnas teigė, kad jau dabar aišku, kad paskiepyti žmonės serga COVID-19 ir platina viruso atmainas, ypač tas, nuo kurių vakcina saugo prasčiau.
Kartu jis tvirtina, kad vakcinų įtakos mirtingumui ir užsikrėtimo galimybei duomenys yra gana prieštaringi – trūksta klinikinių tyrimų, įrodančių, kad vakcinos reikšmingai sumažina delta atmainos plitimą ir saugo nuo mirties.
„Nors vakcinos sumažino sunkios ligos ir hospitalizacijos riziką, masinės vakcinacijos įtaka užsikrėtimų skaičiui buvo trumpalaikė. Paskiepyti žmonės taip pat serga COVID-19 ir platina viruso atmainas. Tikėtina, kad ne bet kokias, o atsparias vakcinoms. Dėl to kolektyvinio imuniteto nebūtų net paskiepijus ir 100 proc. populiacijos. Tokiomis sąlygomis kaukės ir galimybių pasai gali suteikti apgaulingą saugumo pobūdį ir dėl to dar labiau pabloginti situaciją“, – spaudos konferencijoje pirmadienį įspėjo neseniai sukurto Sveikatos teisės instituto direktorius.
Portalas tv3.lt primena biologo pateiktus keturis scenarijus, kaip pandemija gali klostytis ateityje. Vienas scenarijų – ir mirtingesnio viruso atsiradimas.
