Keliolika valdančiajai koalicijai priklausančių Lietuvos Seimo narių kreipėsi į politikus, Tautinį olimpinį komitetą ir sportininkus, ragindami boikotuoti vasarį Pekine vyksiančias žiemos olimpines žaidynes.
Kreipimosi autorių teigimu, prestižiniai sporto renginiai negali vykti autoritarinėse valstybėse, kur nepaisoma žmogaus teisių, o sportas bandomas panaudoti savo įvaizdžiui gerinti.
„Kreipiamės į prezidentą, Vyriausybę, visus Lietuvos politikus, ragindami boikotuoti Kinijos olimpines žaidynes, nedalyvauti jos atidarymo ir uždarymo renginiuose, nesiųsti jokios oficialios valstybinės delegacijos“, – teigiama laiške.
Septyniolika parlamentarų taip pat siūlo sportininkams, išsikovojusiems kvietimus į Pekino žaidynes, „pademonstruoti pilietišką poziciją, nedalyvauti ten, kur bus bandoma juos paversti autoritarinio režimo režisuojamo spektaklio marionetėmis“.
„Būtent principinga pozicija šiandien gali padėti apginti sportą nuo pagundos jį paversti politikos įrankiu“, – teigiama kreipimesi.
Kreipimąsi pasirašė 13 valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narių, trys – Laisvės partijos nariai, vienas – Liberalų sąjūdžio ir viena opozicinių socialdemokratų atstovė. Tarp pasirašiusiųjų – dviejų parlamentinių komitetų pirmininkai – Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis ir Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Kol vieni sportuoja, kiti kali koncentracijos stovyklose
Nors yra vienas pagrindinių glaudžių santykių su Taivanu šalininkų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime atstovas Matas Maldeikis nepasirašė kolegų iniciatyvos, kuria siūloma boikotuoti Pekino žiemos olimpines žaidynes.
Politikas teigė pritariantis, kad sportininkams reikia vykti į tikriausiai svarbiausias savo gyvenimo varžybas, bet teigė, kad jei būtų jų vietoje, kiltų ne viena abejonė.
„Tuo pačiu sėdi ir galvoji. Tas sportininkas sportuoja, o visai netoli, toje pačioje šalyje yra koncentracijos stovykla, kur yra milijonas žmonių. Koncentracijos stovykla, kur yra laikoma milijonas žmonių.
Kaip tai atrodo šiuolaikiniame pasaulyje? Mes sėdime, sportuojame, o už tvoros milijonas žmonių koncentracijos stovykloje dėl to, kad jie gimė ne tokie ir kinai juos nori perauklėti. Čia yra tokie etiniai dalykai, kuriuos mes turime aiškiai pasakyti“, – naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo M. Maldeikis.
„Bet taip, važiuoti mes turime, be abejo“, – pridūrė jis.
Kinijoje vykdomas genocidas
M. Maldeikio minimos koncentracijos stovyklos – Sindziango provincijoje esančios priverstinio darbo stovyklos. Manoma, kad Kinija jose įkalino mažiausiai 1 milijoną uigūrų tautinės mažumos atstovų.
Balandį Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmai paskelbė, kad Kinija vykdo uigūrų genocidą, gegužę Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė Kinijoje vykdomus nusikaltimus žmogiškumui ir uigūrų genocidą.
Rezoliucijoje nurodoma, kad Seimas „griežtai smerkia Kinijos vykdomus masinius, sistemingus ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir nusikaltimus žmoniškumui“, „ragina Jungtines Tautas pradėti teisinį tyrimą dėl uigūrų genocido Sindziango kalinimo stovyklose“ ir „kviečia Europos Parlamentą ir Europos Komisiją bei jos pirmininkę Ursulą von der Leyen peržiūrėti Europos Sąjungos bendradarbiavimo su Kinija politiką ir suformuluoti aiškią poziciją dėl Kinijos vykdomų masinių, sistemingų ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų, nusikaltimų žmoniškumui ir uigūrų genocido“.
Kinijos ambasada Vilniuje šia parlamentarų priimtą rezoliuciją pavadino prastu politiniu šou, kuris yra grįstas melu ir dezinformacija.
„Šiuo žingsniu kišamasi į Kinijos vidaus reikalus Sindziange, Honkonge ir Tibete bei vidinę politiką prieš kultą ir kitas nelegalias religines veiklas, šiurkščiai pažeidžiant pagrindines normas, reguliuojančias tarptautinius santykius. Kinija dėl to reiškia griežtą pasipiktinimą ir pasmerkimą“, – rašoma ambasados išplatintame pranešime.
Maldeikis: kuo daugiau demokratijų, tuo saugesnė Lietuva
M. Maldeikis taip pat paaiškino, kodėl Lietuva iš viso turėtų priešintis Kinijai ir palaikyti tokias šalis kaip Taivanas.
„Mes turime siekti savo nacionalinių interesų. Mūsų nacionalinis interesas – kuo didesnė demokratinių šalių erdvė. Kuo didesnė demokratinių šalių erdvė, tuo saugesniame pasaulyje gyvena Lietuva. Kuo mažiau demokratijų, kuo jos silpnesnės, tuo grėsmingesniame sau, mūsų šaliai pasaulyje mes gyvename.
Demokratija ir autoritarizmas yra kaip domino efektas. Jeigu demokratija krenta vienoje šalyje, paskui juda jų kaimynai, nes autoritarai mato pavyzdį ir juda ten. Mes turime labai padėti viena demokratija kitai“, – kalbėjo M. Maldeikis.
Nesiūlo boikotuoti
Buvęs premjeras G. Kirkilas abejoja, ar Lietuvai reikėtų boikotuoti Pekino žiemos olimpines žaidynes.
„Prisiminkime olimpinį devizą. Bet koks boikotas ar kažkas panašaus visada šiek tiek politizuoja procesą. Nepamirškime ir sportininkų, kurie tam ruošiasi. Aišku, žiemos olimpiada nėra mūsų stipriausia, nors mes turime olimpinių čempionų ir iš žiemos olimpiadų, bet aš nuo boikoto susilaikyčiau“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo G. Kirkilas.
Buvusio premjero nuomone, jei Lietuva nuspręstų boikotuoti Kinijoje vyksiantį didžiausią žiemos renginį, tai neduotų didelio efekto.
Po Adamkaus žingsnio – kinų atsakas
Visgi G. Kirkilas teigė, kad reikia atidžiai išsirinkti, kas iš mūsų šalies atstovų turėtų vykti į olimpiadą. Pašnekovas nusikėlė mintimis į kitas Pekine vykusią olimpiadą – 2008 metų vasaros olimpines žaidynes. Tuomet prezidentas Valdas Adamkus Vilniuje buvo priėmęs Tibeto dvasinį lyderį Dalai Lamą ir atsisakė vykti į Tibetą okupavusią Kiniją.
„Iš karto nuo mūsų sportinės delegacijos, kuri jau buvo nuvažiavusi, buvo nuimti visi pagalbininkai. O Pekine, apskritai Kinijoje, funkcionuoti be pagalbininkų, be kinų kalbos yra praktiškai neįmanoma“, – pasakojo buvęs premjeras.
G. Kirkilas prisimena, kad tuomet sulaukė Lietuvos delegacijos vadovų skambučio ir prašymo atvykti į Pekiną.
„Kai tik pasakiau, kad aš važiuoju, tuoj pat visi tie padėjėjai, o jų buvo daug, berods, porą šimtų, buvo atstatyti“, – prisiminimais dalijosi jis.
Nesiūlo vykti valstybės vadovams
„Štai taip Kinija reaguoja. Todėl boikotuoti nesiūlyčiau, nepolitizuokime viso olimpinio proceso. Olimpinis procesas tam ir buvo skirtas, kad nebūtų karų, kad šalys draugautų ir panašiai“, – pridūrė G. Kirkilas.
Visgi buvusio premjero nuomone, valstybės vadovai į Pekiną neturėtų vykti, o atstovauti Lietuvai turėtų tik šalies sporto funkcionieriai.
„Olimpinio komiteto prezidentė ar jos pavaduotojai. Bet jokiu būdu ne kokie nors mūsų valstybės vadovai“, – sakė G. Kirkilas.
LTOK atsakas – nesąžininga to prašyti sportininkų
Į politikų raginimus boikotuoti Pekino žiemos olimpines žaidynes sureagavo ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).
„Olimpinės žaidynės yra viso pasaulio, viso olimpinio judėjimo renginys, o ne šalies, kurioje yra organizuojamos.
Vienas pagrindinių principų, kurių laikosi Tarptautinis olimpinis komitetas – politinis neutralumas. Be šio principo, tiek olimpinės žaidynės, tiek bet kokios kitos sporto varžybos taptų politiniu instrumentu, kuris labiausiai neigiamai paveiktų sportininkus.
Be to, Olimpinė chartija įpareigoja kiekvieną nacionalinį olimpinį komitetą dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Nedalyvaujant LTOK lauktų Tarptautinio olimpinio komiteto sankcijos.
Istorija rodo, kad sportininkų boikotas politinių klausimų neišsprendžia. 1980-aisiais dalis šalių boikotavo Maskvos olimpines žaidynes dėl sovietų sąjungos invazijos į Afganistaną. Žaidynės įvyko, sovietų kariai liko Afganistane, tik daug sportininkų neteko galimybės vykti į olimpines žaidynes.
Sportininko karjera nėra ilga, olimpinės žaidynės – svarbiausios gyvenimo varžybos, kurioms ruošiamasi ne metus ir ne ketverius, o gerokai ilgiau. Todėl nemanome, kad prašyti sportininkų dėl politinių priežasčių šios galimybės atsisakyti, būtų sąžininga“, – rašoma LTOK išplatintame pareiškime.
Amerikiečiai boikotuos žaidynes
Boikotą Pekino olimpiadai jau paskelbė Jungtinės Amerikos Valstijos – aukšto rango šalies politikų 2022 Pekino žiemos olimpinėse žaidynės nebus.
Paskelbtas diplomatinis boikotas reiškia, kad žiemos olimpinėse žaidynėse JAV politikų nebus, tačiau tai negalioja sportininkams. Šalies atstovai dalyvaus Pekine vyksiančiose žiemos olimpinėse žaidynėse, praneša BBC.
Toks sprendimas priimtas dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje. JAV jau kelis mėnesius svarstė galimą boikotas, protestuojant prieš Kinijos elgesį su Uigūrų mulumonų mažuma.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį pranešė, kad Jungtinė Karalystė jungiasi prie diplomatinio boikoto vasarį vyksiančiai Pekino žiemos olimpiadai ir savo ministrų į ją nesiųs.
„Bus veiksmingas diplomatinis žiemos olimpinių žaidynių Pekine boikotas“, – B. Johnsonas sakė parlamentarams, atsakydamas į atitinkamą klausimą parlamente.
Pasak premjero, paprastai jis nepalaiko „sporto renginių boikotų“. Tačiau jis taip pat atskleidė, kad neplanuoja siųsti vyriausybės ministrų į žaidynes dėl Kinijos vykdomų įtariamų žmogaus teisių pažeidimų.
„Nemanau, kad sporto renginių boikotai yra prasmingi – tokia išlieka vyriausybės politika“, – pridūrė jis.
JK prisijungė prie kitų Vakarų šalių, žengusių panašius žingsnius. Australija trečiadienį taip pat paskelbė, kad paseks Jungtinių Valstijų pavyzdžiu ir palaikys Pekino žiemos žaidynių diplomatinį boikotą.
Prancūzija neplanuoja jungtis prie JAV ir kitų šalių, paskelbusių diplomatinį boikotą artėjančioms Pekino žiemos olimpinėms žaidynėms, ketvirtadienį pareiškė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas, pavadinęs tokį žingsnį „nesvarbiu“.
„Kad būtų aišku: arba visiškai boikotuoji [olimpiadą] ir nesiunti atletų, arba bandai pakeisti dalykus naudingais veiksmais“, – spaudos konferencijoje sakė jis ir pridūrė, kad „pasisako už veiksmus, kurie duoda naudingą rezultatą“.
Kad Prancūzija neboikotuos vasarį Pekine vyksiančių žiemos olimpinių žaidynių, ketvirtadienį pareiškė švietimo ir sporto ministras Jeanas-Michelis Blanquer.
Paklaustas apie kai kurių Vakarų šalių sprendimą boikotuoti olimpiadą, švietimo ir sporto ministras radijui RMC ir televizijai BFM sakė, kad Prancūzija „taip nesielgs“.
„Turime būti atsargūs dėl sąsajos tarp sporto ir politikos“, – sakė J.-M. Blanquer.
„Sportas yra atskiras pasaulis, kuris turi apsaugotas nuo politinio kišimosi. Kitu atveju padėtis gali tapti nevaldoma ir dėl to gali tekti atsisakyti visų varžybų“, – kalbėjo ministras.
