Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Sandra Pavlova, verslo mokesčių specialistė, „Noewe“ partnerė.
Ar iš tikrųjų yra tokia tendencija, apie ką yra kalbama?
S. Pavlova: Tai ta tendencija tikrai tokia matyti. Manau, per pastaruosius metus neturėjome tokio skaičiaus bankrutavusių, užsidariusių restoranų, ir žinomų restoranų, geru vardu dirbančių restoranų, turinčių gerų atsiliepimų ir panašiai – tikrai ta tendencija yra. Aišku, galima diskutuoti, kas ją kelia, dėl ko taip atsitinka.
Ar yra kažkokios priemonės tam imamos? Kodėl tai vyksta? Tai daug aplinkybių.
Čia Lietuvos problema visos, ar čia Vilniaus burbulo problema, kad atsidarėme tiek daug restoranų, kad jie nesutelpa į Vilnių?
S. Pavlova: Ar čia nesutilpimo bėda, ar kitos aplinkybės, tai galima, aišku, diskutuoti, bet tendencija yra Lietuvos mastu. Vėlgi, čia gal sakykime, taip, Vilniuje gal turime tą didesnę koncentraciją, didesnį vartotojų kiekį.
Automatiškai, aišku, verslai koncentruojasi ten, kur yra jų klientai, ar ne? Tai gal dėl to mes tai jaučiame, bet manau, kad tai yra visos Lietuvos, sakykime, ta tendencija.
Aš irgi tą pastebėjau, nes net, tiesiog pasiskaičius žinias, buvo pranešimas, kad Kaune, septyniolika metų dirbęs restoranas, kelia bankroto vėliavą ir uždaro vieną iš savo dviejų restoranų. Iš kur kyla priežastys?
S. Pavlova: Apskritai kalbant apie restoranų verslą, tai jis pakankamai toks, sakyčiau, rizikingas, daug įvairių kriterijų, neapibrėžtumų veršiantis įvertinti verslas. Tam tikrais atvejais, sakykime, jeigu mes tinkamai pozicionuojame rinkoje, tai net ir sunkiausiais laikotarpiais, tame tarpe ir COVID, nemaža dalis restoranų išsilaikė ir dirbo iki šiol, ir dirbo pelningai, bet kita dalis, ypač kai turėjome tą pandeminį visą laikotarpį, kuomet buvo apribojimai apskritai daugeliui mūsų veiklų, bendravimų ir panašiai, tai restoranai buvo, gal sakykime, ta sritis, kuri iš esmės nukentėjo, nes pagrinde vis tiek verslas yra kontaktinis, ar ne?
Klientai ateina į vietą, ir jeigu verslas nesugebėjo persikvalifikuoti, pakeisti savo pardaviminės strategijos, išeiti, tarkim, į tą platforminę prekybą, ar ne, kaip turime tas įvairias aplikacijas, per kurias galime užsisakyti, tai tikrai atsidūrė tie verslai sunkioje finansinėje padėtyje, nes neturint pajamų, o turint įsipareigojimus, tai finansinis nuostolis užprogramuotas.
Tai vėlgi, jeigu verslas norėjo išlaikyti savo darbuotojus, tikėdamasis, kad artimiausiu metu baigsis apribojimai ir vėl galės grįžti į savo normalią veiklą. Akivaizdu, kad tam tikri įsipareigojimai liko kartu su jais ir atitinkamos išlaidos.
Ar nėra čia taip? Aš ką girdžiu, jūs sakote, kad jeigu persiorientuoti į platformą, tai čia gal įvyko technologinis lūžis?
S. Pavlova: Dalinai gal ir taip, gal ir ne, bet matant tendencijas bent jau kokias Vilniuje, ar ne, kad vis tiek gyventojai linkę eiti vakarieniauti, turėti šventes tuose restoranuose, ir į tą gyvą bendravimą vis tiek mes grįžome pilnu pajėgumu.
Tai, kad atsirado tos, sakykime, pavežėjų platformos, tai taip, tai gal tai viena iš galimybių buvo tuo laikotarpiu, kai negalėjome gyvai bendrauti, išgyventi tam verslui. Dabar tai gali būti alternatyva, bet kad tai būtų pilnas persiorientavimas, ar tai būtų pagrindinė ta pardavimo sritis, ne visai nesutikčiau, nes matome, kaip Vilniaus gatvė gyvena, ir gauti vietą gerame restorane reikia užsirašinėti iš anksto.
Kuris restoranų segmentas šiuo metu bankrutuoja – prabangūs ar kasdieniai, labiau kavinės nei restoranai?
S. Pavlova: Iš esmės, taip įvertinus spaudoje tuos restoranus, kurie užsidarė, konkretaus gal ir segmento nėra, labai įvairūs, ir kaip minėjau pradžioje, net gerai vertinami restoranai turėjo užverti duris. Tai ir žinomi tie vardai, ilgus metus dirbę, tai nėra gal tokio išskirtinio segmento.
Matyt, gal yra susiklosčiusios aplinkybės, kaip atitinkamas restoranas, jo savininkas valdė finansus kriziniu laikotarpiu, panaikinus va tuos visus apribojimus nuo COVIDO, ir kaip žiūri į verslą, sakykime, kiek pats investuoja, kiek pritraukia išorės investuotojų, kad tas verslas gyvuotų, kad finansai būtų stabilūs net ir esant sunkioms finansinėms aplinkybėms.
Tai tai vėlgi gal čia daugiau yra būtent į tą finansų valdymą, turėjimą gal ir kartais susigeneruotą kažkokią finansinę pagalvę, kad iškilus bėdoms būtų bent jau kurį laiką galimybė palaikyti tą savo verslą.
Tai ką vis tik daryti restoranams, savininkams? Kaip išbristi iš tos „Sodros“ gniaužtų?
S. Pavlova: Tai vėlgi, su „Sodra“, gal sakyčiau, yra ta situacija sudėtingesnė, lyginant su VMI, ir praktikoje tai tikrai su savo kitais klientais tą matome. „Sodros“ mokestinės paskolos su biudžetu sąlygos pakankamai griežtos.
Visų pirma, kad verslas gali turėti tik vieną paskolą su „Sodra“, tai jeigu mes jau buvome sudarę, sakykime, gal nematerialios, bet va tuo momentu mes turėjome kažkokį finansinį sunkumą, matome, kad negalėsime įvykdyti įsipareigojimų, tam, kad ten inkasinių nedėtų ir panašiai.
Mes tiesiog pasiprašėme išdėstyti kažkokią tam mokestinę nepriemoką, ir jeigu mes jau susitarėme, antro susitarimo dėl kitos sumos mes neturime galimybės.
Ar teisingai suprantu, kad jei per 2021 m. pandemiją restoranai atidėjo mokesčius, dabar jų persitarti nebegalima ir gresia bankrotai?
S. Pavlova: Su „Sodra“ tikrai taip, „Sodra“ pakankamai griežtai žiūri, kaip mes ir tą savo pirminį susitarimą vykdome. Jeigu yra pradelsti, nepadengimas net ir vienos įmokos, „Sodra“ turi teisę nutraukti tą sudarytą mūsų susitarimą, ir jau tokiu atveju „Sodra“ turi ir pilną teisę kreipti viską į išieškojimą.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
