Siūlomos pataisos gali paliesti daugelį savarankiškai dirbančių asmenų. Tiesa kai kurie specialistai atkreipia dėmesį, kad naikinant mokestines lengvatas vieniems gyventojams, kiti ir toliau lieka privilegijuoti.
Pataisomis didinama įmokų bazė
Dirbantys pagal darbo sutartis „Sodrai“ įmokas moka nuo visų pajamų. Pvz., uždirbant 2 tūkst. eurų iki mokesčių į „Sodrą“ kas mėnesį pervedama 250,4 euro įmokų (visoms pajamoms taimomas 12,52 proc. įmokų tarifas).
Tačiau kai kurie savarankiškai (ne pagal darbo sutartis) dirbantys gyventojai jas moka ne nuo visų, bet tik nuo 50 proc. arba 90 proc. pajamų. Tad gavę tuos pačius 2 tūkst. eurų pajamų, jie „Sodrai“ moka 125,2 euro arba 225,36 euro įmokų. T. y. dvigubai ar bent 10 proc. mažiau nei dirbantys pagal darbo sutartis.
Įstatymo pataisomis SADM šią tvarką siūlo pakeisti. Anot ministerijos, pakeitimai leistų „suvienodinti visų savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų bazes“ (vertę nustatant 90 proc.).
Numatoma, kad Seimas šias pataisos turėtų priimti dar šiemet, o įsigaliotų jau nuo kitų metų pradžios.
Menininkams labiau apsimokės būti bedarbiais?
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) prezidentas Jonas Staselis siūlomus pokyčius vertina neigiamai.
„Yra sakoma, kad bus surenkami milijonai, bet palies tik 6 tūkst. žmonių. Tai iš kur tie milijonai atsiras? Praėjusi valdžia žadėjo, kad padidinus akcizus kurui, bus surenkami milijonai. Bet nei milijonų surenka, nei žmonės kurą pilasi ir degalinės užsidarinėja arba atleidinėja darbuotojus“, – dalijosi LMKA prezidentas.
Jis svarstė, ar dėl šių siūlomų pokyčių nesusidarys tokia pati situacija.
„Šnekama apie surenkamus milijonus, bet iš esmės žmonės, kurie vienokiu ar kitokiu būdu dar iš tos veiklos sugebėdavo save išlaikyti, atsidurs valstybės socialinėje globoje. Jie sumokės daugiau mokesčiais, o valstybė tada turės jiems mokėti paramą, nes žmonės nesudurs galo su galu“, – atkreipė dėmesį J. Staselis.
Jis pastebėjo, kad jei tokie siūlymai bus priimti, menininkams dažnu atveju nebeapsimokės tęsti veiklos.
„Reikia suprasti, kad meninė kūryba nėra nuolatinis veiksmas, tai nėra fabrikas, kuris gamina baldus ir turi užsakovus, todėl gali planuoti veiksmus pusei metų ar metams į priekį. Meninė veikla yra visiškai neprognozuojamas dalykas ir iš to tikrai nėra lengva išgyventi.
Žmogus, kuris užsiiminėja menine kūryba daro daug neatlygintinos veiklos, pavyzdžiui, organizuoja parodas, tačiau taip pat nori iš savo veiklos ir išgyventi. O dabar norima iš to, ką menininkui iš nenuolatinio darbo sunkiai pavyksta uždirbti, atimti dar daugiau“, – atkreipė dėmesį LMKA prezidentas.
Jis pabrėžė, kad, kai kalbame apie menininkus, tai nėra nuolatiniai darbo santykiai su pastoviomis pajamomis, todėl daugelį jų galiausiai teks remti valstybei.
„Taigi toks žmogus bus visiškai nesuinteresuotas tęsti veiklą. Viskas paprasta, jei žmogus mėgina užsidirbti, o iš jo bandoma atimti daugiau per mokesčius, tai jis geriau pasakys, kad aš būsiu bedarbis. Kodėl aš turiu dirbti, jei iš manęs atims dar daugiau?“ – sakė LMKA prezidentas.
Jis neslepia, kad kol kas neaišku, ar žmonėms ateityje žadama grąžą nesužlugdys šių gyventojų dabar bei kokios realios grąžos galima tikėtis.
Viena ranka gelbsti, kita – apmokestina?
LMKA prezidentas priminė apie pirmąjį kartą, kai veikla pagal autorines sutartis buvo apmokestinti „Sodros“ mokesčiais.
„Tada nuo jų pradėjo skaičiuoti ir „Sodros“ mokesčius, nes iki tol šie žmonės mokėdavo tik gyventojų pajamų mokestį (GPM). Tačiau tada taip įvyko, nes buvo ryškiai šoktelėjęs taip dirbančių skaičius, o atėjus krizei reikėjo pinigų“, – dalijosi J. Staselis.
Be to, anot jo, autorinėmis sutartimis tuo metu buvo labai piktnaudžiaujama.
Pavyzdžiui, statybininkai darydavo projektus remontui ir gaudavo autorinį atlygį už projektą, nors faktiškai jie atlikinėjo statybos darbus. Taip nemažai žmonių esą bandydavo išvengti „Sodros“ mokesčių ir mokėdavo tik GPM.
„Taigi kai tie pokyčiai buvo priimti, visi, kurių sutartys buvo susiję su nuolatiniais darbo santykiais nuėjo į šešėlį arba sudarė normalias nuolatinio darbo sutartis.
Tačiau labiausiai nuo šių pokyčių nukentėjo pažeidžiamiausia taip dirbančių žmonių dalis – menininkai, kurie iš to gyveno“, – pasakojo LMKA prezidentas.
Dėl to vėliau teko kurti įvairias paramas, kad šie žmonės galėtų išgyventi, o dabar ir vėl siekiama šiems žmonėms mokesčius padidinti.
„Valstybė viena ranka turintiems meno kūrėjo statusą sukuria įvairias socialines garantijas, o dabar nori labiau apmokestinti“, – stebėjosi jis.
Labiausiai paveiks uždirbančius mažiau
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė įsitikinusi, kad dėl SADM siūlomų pakeitimų labiausiai nukentės mažųjų bendrijų ()MB nariai, individualiųjų įmonių (IĮ) savininkai, autoriai bei atlikėjai.
Tačiau, anot jos, ūkininkai, kurie neturi apmokestinamųjų pajamų arba jos mažesnės nei 12 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) per metus, galės mokėti „Sodros“ įmokas savanoriškai, kad įgytų teisę į pensiją.
Tuo metu MB nariai, IĮ savininkai, autoriai ir atlikėjai neturės galimybės mokėti VSD įmokų nuo didesnės pasirinktos sumos, jei jų faktinės pajamos per metus yra mažesnės nei 12 MMA.
Pasak asociacijos vadovės, tai reiškia, kad iš šių savarankiškai dirbančių asmenų bus atimta teisė savanoriškai mokėti VSD įmokas.
„Taigi iš savarankiškai dirbančių asmenų faktiškai atimta teisė savanoriškai mokėti VSD įmokas nuo 12 MMA ar 90 proc. šios sumos ir kaupti draudžiamąjį stažą, nors kiti asmenys (pvz., verslo liudijimo turėtojai, ūkininkai, darbo užmokesčio gavėjai) tokia teisę ir toliau išlaikys“, – paaiškino LBAA prezidentė.
D. Čibirienė atkreipė dėmesį, kad tokiais pakeitimais yra kuriama diskriminacija.
„Pavyzdžiui, jei atlikėjas vykdo dvi veiklas – atlikėjo ir žemės ūkio (ŽŪ) – ir abiejų veiklų pajamos mažos, jis gali įgyti draudimo stažą, sumokėjęs VSD įmokas nuo 12 MMA.
Tačiau kitas asmuo, vykdantis tik atlikėjo veiklą (be ŽŪ veiklos), tokios galimybės neturės, nors jo pajamos būtų tokio pat dydžio“, – dalijosi D. Čibirienė.
Tai reiškia, kad VSD ir PSD mokesčių padidėjimas labiausiai paveiks mažesnių pajamų savarankiškai dirbančius asmenis, t. y. tuos, kurių pajamos siekia nuo 1 euro iki 0,2 mln. eurų per metus.
Tuo metu virš 0,2 mln. pajamas gaunantys, anot D. Čibirienės, pokyčio nepajaus, nes jų VSD skaičiavimo bazė viršija maksimalią 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) ribą.
Ūkininkams nieko blogo nežada?
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius pabrėžė, kad ūkininkai kol kas nėra visiškai nusistatę prieš siūlomus pokyčius.
Anot jo, didžiausias ūkininkų noras – galimybė „Sodrai“ socialinio draudimo įmokas mokėti nuo 50 proc. pajamų.
„Ūkininkai yra už tai, kad jiems būtų nuo 50 proc. pajamų skaičiuojamos įmokos Sodrai. Tai būtų sąžininga todėl, kad ūkininkai didžiąją dalį savo pelno naudoja investicijoms į ūkį ar pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemės įsigijimui. Todėl tik nedidelė dalis lieka jų reikmėms“, – nurodė R. Juknevičius.
Visgi jis nemano, kad individualios veiklos turėtojai turėtų būti visiškai sutapatinti su gyventojais, dirbančiais pagal darbo sutartis. Pasak LŪS pirmininko, šie du darbo būdai turi per daug skirtumų.
„Žmogus dirbdamas pagal darbo sutartį, gavęs atlygį, nuo kurio nuskaitomi „Sodros“ mokesčiai, jų nenaudoja darbo vietos tobulinimui ar investicijoms į darbovietę.
Mes, ūkininkai, konkuruojame su įmonėmis, žemės ūkio bendrovėmis, kuriose direktorius ar pagrindinis vadovas pajamas paskirsto priklausomai nuo situacijos. Pavyzdžiui, jei jis nori užsitikrinti sau geresnes socialines garantijas, tada išsimoka didesnį atlygį. Tuo metu jei įmonė nusprendžia investuoti, tai direktorius sau gali išsimokėti ir minimalų atlyginimą.
Ūkininkai tokių privilegijų neturi, todėl aiškiai išsakome norą, mokėti „Sodrai“ nuo 50 proc. pajamų“, – atkreipė dėmesį R. Juknevičius.
Anot jo, dabartiniuose pasiūlymuose neramina tik tai, kad žmonėms nebūtų galima pasirinkti kaip mokėti VSD.
„Žiūrint į tai, kas iki šiol buvo pasiūlyta, neramina mintis, kad žmogui nebūtų galima pasirinkti kaip jam patogiau mokėti VSD.
Žinoma, tikrai yra žmonių, kuriems ta pasirinkimo laisvė buvo aktuali, nes, pavyzdžiui, žmonės gaunantys mažas pajamas, tada sukaupia ir per pus mažiau stažo“, – dalijosi LŪS pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad pasiūlymai iki šiol ūkininkams nieko blogo nežada.
Atvirkščiai, jais bus bandoma spręsti problemą dėl ūkininkų, kurie 2023–2025 m. net ir sumokėję „Sodrai“ negavo stažo.
