„Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad turi būti pasiektas operacinis pajėgumas, kalbant apie dronų pajėgumus, iki 2026 metų pabaigos, 2027 metų. Tam darbui vykdyti kariuomenė turėtų dronų pajėgumą plėtoti integruotai su kitais pajėgumais – mes nematome to kaip atskiro vieneto“, – žurnalistams po posėdžio sakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
„Tai reiškia, kad mes nematome to kaip atskiro kažkokio vieneto, tai yra sąveikoje su mūsų turimomis platformomis: ar tai būtų su mūsų ryšių sistemomis ir bendrai su mūsų taktiniu veikimu kariuomenės“, – pridūrė jis.
K. Budrys taip pat pažymėjo, kad VGT posėdžio metu buvo sutarta rekomenduoti dronų pajėgumus plėtoti, pasitelkiant Lietuvos gynybos pramonę.
„Valstybės gynimo taryba nusprendė rekomenduoti Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei plėtoti dronų pajėgumus Lietuvos gynybos pramonės gebėjimais“, – informavo jis.
Anot K. Budrio, kasmet dronų pajėgumo vystymui yra numatyta skirti apie 30 mln. eurų. Kariuomenė anksčiau yra skelbusi, kad iki 2030 m. bepiločiams orlaiviams vystyti numatyta 200 mln. eurų.
Metų pradžioje dėl bepiločių orlaivių sistemų vystymo diskutavo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikino, kad Lietuvoje jau dabar egzistuoja potencialas plėsti kovinių FPV (angl. first-person view – pirmojo asmens vaizdo) dronų gamybą. Todėl jo vadovaujamas komitetas parengė ir VGT pateikė bepiločių orlaivių sistemų stiprinimo Lietuvos kariuomenėje koncepciją.
Kaip numato Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.
Laurynas Kasčiūnas: kitų metų pradžioje galbūt turėsime gerų žinių
VGT posėdyje dalyvavęs NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas teigė, kad Lietuvia reikia dronų ekosistemos, kuri apimtų jų gamybą, testavimą, inovacijas ir naudojimą.
„Šį ekosistemos kūrimą mes pradėjome. Yra pateiktos teisės aktų pataisos, kurios leis mums tam tikra prasme užkurti Lietuvos dronų pramonę, kad valstybinės institucijos galėtų pirkti lietuviškus dronus, dėl kurių truputį turėjome kliuvinių“, – kalbėjo jis.
L. Kasčiūnas pažymėjo, kad dronus siekiama integruoti į Lietuvos kariuomenę. Tam NSGK yra parengę dronų integracijos į ginkluotąsias pajėgas koncepciją, nuo kurios, anot komiteto pirmininko, jau padarytas „žingsnis į priekį“.
„Nuo koncepcijos iki dabar, ką dabar planuojame realiu laiku ir į netolimą ateitį, matau žingsnį į priekį. Vien nuo orientacijos į žvalgybinius dronus pagaliau pareiname ir prie kovinių dronų plėtojimo. Mažieji FPV dronai tampa integralia sudėtine mūsų ginkluotųjų pajėgų dalimi“, – teigė L. Kasčiūnas.
Jis pridūrė, kad šiuo metu taip pat kuriamas dronų operatorių rengimo procesas.
Dar vienas prioritetas – antidroniniai tinklai. Anot L. Kasčiūno, į Lietuvos kariuomenę integruojamos ir priešiškų dronų naikinimo sistemos.
„Plėtojamas skraidančio šaudmens projektas, kai dronas gali naikinti kitą atskriejantį droną. Kitų metų pradžioje galbūt jau turėsime gerų žinių šitoje srityje. Tai yra mūsų lietuviškos pramonės projektas“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.
„Kai naikiname priešiškus dronus yra dilema, kad sistema, su kuria tu naikini, nebūtų brangesnė negu dronas, kuris atskrenda“, – paaiškino jis.
Laurynas Kasčiūnas teigiamai vertina Aušrinės Armonaitės siūlymus dėl paprastesnio gynybos pramonės gaminių testavimo Lietuvoje
L. Kasčiūnas teigiamai vertina ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės siūlomus įstatymų pakeitimus dėl biurokratijos mažinimo krašto apsaugos sistemoje, kad gynybos įmonėms būtų suteikta galimybė testuoti savo gaminius Lietuvoje.
„Aš manau labai daug išmintingų pasiūlymų yra ekonomikos ir inovacijų ministrės (...) Nepaisant mūsų dabar tokio, sakykim, didžiausio medaus mėnesio. Aš labai vertinu jos pasiūlymus, jos iniciatyvas ir tikrai prisidėsiu, kuo galėsiu, kad juos būtų galima sustiprinti ir pagerinti“, – po VGT posėdžio žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.
Pasak politiko, jo jau pateiktose ir svarstymo stadiją praėjusiose Gynybos pramonės įstatymo pataisose siūloma leisti naudoti Lietuvos dronų gamintojams pereinamuoju laikotarpiu naudoti kiniškas detales dronų gamyboje.
„Šalia to eina kiti dalykai, reikia sustiprinti Gynybos pramonės įstatymą, kuris irgi gali padėti šitoje vietoje lietuvišką dronų pramonę užkurti (...) Jeigu mes perkame tuos dronus testavimui, treniruotėms ir pagalbai Ukrainai, galima būtų naudoti bent trumpam kiniškas detales su tikslu, kad greitu metu jų būtų atsisakyta“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
„Negalime vadovautis praeito amžiaus dokumentais“
Kariuomenės atstovai dar sausį BNS nurodė, kad dronų pajėgumus vysto pagal 2017 metais patvirtintą koncepciją, informavo apie esančius planus per trejus metus išvystyti žvalgybos dronų pajėgumą bei pirkti kovinius bepiločius orlaivius, kurie būtų prieštankinės gynybos dalis.
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys vasarį teigė, kad šis dokumentas nuolat atnaujinamas, reaguojant į karo Ukrainoje pamokas.
K. Budrys sako, kad tai nėra atskiras dokumentas, bet planų atnaujinimas, kurį paskatino NSGK pasiūlyta koncepcija.
„Tai yra gyvas procesas, 2017 metai, 2024 metai – skirtingi pasauliai, mes negalime vadovautis vos ne praeito amžiaus dokumentais“, – teigė prezidento patarėjas.
Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.
Gitanas Nausėda norėjo didesnio dėmesio dronams
Dėl nepakankamo dėmesio bepiločiams orlaiviams kritiką kariuomenei ir Krašto apsaugos ministerijai yra reiškę tiek prezidentas, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Pastarasis dar sausį domėjosi, kaip ministerija ir kariuomenė planuoja vystyti dronų pajėgumą. Pasak komiteto pirmininko, dabartinio kandidato į krašto apsaugos ministrus Lauryno Kasčiūno, kariuomenės suplanuotų įsigyti ir turimų dronų pajėgumų pakaktų „vienam stipriam mūšiui“, bet ne ilgalaikiam karui su Rusija.
Seimo komitetas tąkart VGT nariams – prezidentui, premjerei, Seimo pirmininkei, krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui – išsiuntė apmatus, kaip ir kokiomis kryptimis galėtų būti plėtojami bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių pajėgumai.
Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.
Prezidentas G. Nausėda vasario pradžioje yra sakęs, kad jo nuomone, kariuomenė dar ne iki galo yra įsisąmoninusi faktą, jog dronų plėtra yra labai svarbi gynybos strategijos dalis. Jis minėjo, kad siūlys tą klausimą aptarti VGT.
Savo ruožtu už kariuomenės vystymą atsakingi karininkai teigia, kad dronai gali būti naudojami žvalgybai ir paramai, tačiau jų galimybių mūšio lauke pervertinimas gali nukreipti politikų dėmesį nuo kitų svarbių pirkimų, pavyzdžiui, tankų įsigijimo.
Pasak krašto sistemos pareigūnų, operaciniai ir strateginiai tikslai per konfliktus pasiekiami su sunkiąja ginkluote, o mūšio lauke svarbi visų vienetų sąveika.
