Pasaulio įtampos žemėlapį nuolat seka tarptautiniai analitiniai centrai. Jų prognozės rodo, kad karo grėsmės taškų yra daug. Štai JAV įsikūręs Council on Foreign Relations perspėja, kad didžiausi pavojai kyla nuo Artimųjų Rytų – Izraelio ir Palestinos konflikto, Jemeno bei Sirijos, iki Rusijos karo prieš Ukrainą ir galimos Kinijos–Taivano eskalacijos.
Kiti analitiniai tinklai pateikia dar platesnį vaizdą. Pavyzdžiui International Crisis Group perspėja apie įtampas Ukrainoje, Irane, Jemeno regione, taip pat Afrikos šalyse – Gvinėjoje ir Malyje. Tuo metu ACLED duomenų bazė pabrėžia Irano, Izraelio, Pakistano bei Sahelio zonos konfliktų grėsmę, o Global Peace Index daugiausia nerimo mato Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Azijoje.
Andrijauskas: esame tarptautinių santykių sistemos kryžkelėje
Azijos studijų ir tarptautinės politikos ekspertas Konstantinas Andrijauskas sutiko su naujienų portalu tv3.lt pasidalinti savo įžvalgomis apie geopolitinę situaciją bei aptarti regionus, kur šiuo metu yra didžiausia įtampa ir realiausia grėsmė prasidėti kariniams konfliktams.
Anot jo, šiuo metu daug kalbama apie tai, kad esame tarptautinių santykių sistemos kryžkelėje, o būtent dėl didelėje pasaulio dalyje susiklosčiusių sąlygų tikėtini potencialūs konfliktai, nauji židiniai.
„Yra keli būdai, kaip vertinti potencialius grėsmės šaltinius. Vienas būdas – pasižiūrėti į jau egzistuojančius konfliktus, kurie gali įsiplieksti iš naujo, dažnai yra susiję su teritoriniais, tapatybiniais nesutarimais, paprastai tarp jų nėra didelio skirtumo“, – aiškina ekspertas.
Įtampa Kinijos ir Indijos pasienyje – kumščiai vietoje kulkų
Ekspertas išskyrė Kinijos ir Indijos nesutarimus, kaip ryškius ir reikšmingus.
„Jeigu kalbėtume apie tai, ką dabar madinga vadinti Indijos ramiojo vandenynų regionu, tai nemaža dalis ten vykstančių konfliktų yra susiję su Kinija, jos galios augimu, su jos tapsmu supervalstybe“, – nurodo K. Andrijauskas.
Jis pasakoja, kad tarp Indijos ramiojo vandenynų regionų yra apie 18-20 ryškesnių teritorinių nesutarimų, o Kinijos Liaudies Respublika yra tiesioginė teritorinių nesutarimų dalyvė 10-yje. Nesutarimai yra tiek žemyniniai, tiek jūriniai.
„Kalbant apie žemyninius nesutarimus, tai rimtas iššūkis yra Kinijos ir Indijos pasienis, nes dėl tarpusavio sienos nėra sutarta, ten yra labai sudėtingas teritorinis nesutarimas, nes mes kalbame apie tris sienos atkarpas, Himalajų grandinę, įsiplieskiančių konfliktų istoriją“, – pažymi politologas.
K. Andrijauskas pasakoja, kad prieš kelis metus buvo vienas ryškesnių įvykių, kai pasienyje abiejų šalių kariai tarpusavyje kumščiavosi, nes egzistuoja specifinis protokolas, kuris numato, kad šaunamoji ginkluotė ir artilerija nėra naudojama. Todėl santykiai buvo sprendžiami kumščiais ir lazdomis.
Po tokio abiejų šalių susirėmimo buvo ir aukų, o ypatingai nukentėjo Indijos pusės žmonės.
Kalbėdamas apie konfliktus tarp Kinijos ir Indijos, politologas pažymi, kad ten yra visa eilė valstybių, pastaraisiais metais pasižyminčių politiniu nestabilumu. Tai yra politinės krizės Nepale, Bangladeše, o Mianmaras (Birma) yra ta valstybė, kur vėl įsiplieskė labai didelis, baisus ir kruvinas pilietinis karas.
K. Andrijauskas sako, kad svarbu suprasti, jog kiekviename konflikte JAV taip pat yra netiesioginė dalyvė, nes ji vienaip ar kitaip remia Kinijai priešingą pusę.
Kodėl jūriniai konfliktai pavojingesni nei žemyniniai?
Vis tik politologas nurodo, kad jūriniai konfliktai yra kiek rimtesni, nes žemyninės teritorijos negalima pasiimti tiek daug, kiek jūrinės.
Be to, tarptautinė jūrų teisė nėra pakankamai gerai sureguliuota, ten yra daug nuo senų laikų egzistuojančių nesutarimų. Dėl to, tai yra erdvė, kurioje įsiplieskęs karinis konfliktas greitai gali tapti ir žemyniniu karu.
„Taip pat mes turime atsiminti, kad didžioji dalis pasaulio prekybos vis dar vyksta vandenynais, Azijoje, ypatingai Indijos ir Ramųjį vandenyną jungiančiuose sąsiauriuose.
Jie paprastai yra gana siauri ir seklūs. Ten yra daug valstybių, todėl ten susikerta daugelio didžiųjų galių ir vietos galių interesai, todėl potencialiai yra didelių galimybių, kad ten gali įsiplieksti kažkas gerokai rimtesnio “, – nurodo ekspertas.
„Visi šie dalykai mus nori nenori veikia, o pasaulis, nepaisant visų naratyvų, vis dar yra ultra globalizuotas ir natūralu, kad akmenukas, įmestas vienoje vandens telkinio pusėje, gali virsti didele banga, kuri pasieks ir mus“, – sako K. Andrijauskas.
Kinijos ir Azijos valstybių jūrinis konfliktas
Kinija taip pat turi daug nesutarimų su dalimi Azijos valstybių. Anot eksperto, Kinija imasi gudrių taktikų, kad ten militarizuoti salas.
„Paprastai daugiau dėmesio skiriama jūriniam nesutarimui, o čia mes turime nesutarimą su Japonija, dėl to, ką Japonai vadina Senkaku salomis, nes tas salas administruoja Japonija.
Tada turime pietų Kinijos jūrą, kur Kinija turi visą eilę teritorinių nesutarimų su visa eile kaimyninių pietryčių Azijos valstybių. Jau daugiau nei pastarąjį dešimtmetį Kinija ten aktyviai plečia, kuria salas, militarizuoja jas, nes ten pakankamai sekli jūra, yra daug salelių ir salų grandinių, kurios yra nesmarkiai pakilusios virš vandens lygio. Pasitelkus finansus, priemones, galima tas salas didinti, pilti smėlį ir pan., o po to jas militarizuoti, kurti karinę infrastruktūrą ir taip kurti naują status kvo.
Daug kas vadina tai „saliamio pjaustymo taktika“, nes tam, kad saliamis būtų skanus, jį reikia pjaustyti labai plonais griežinėliais, tai reiškia, kad ir Kinija taip pamažu keičia status kvo, bet tie žingsneliai tokie maži, kad kiekvienas iš jų atskirai neiššaukia deramos reakcijos, bet praktiškai tas pokytis yra įgyvendinamas“, – pasakoja tarptautinės politikos ekspertas.
Kinijos ir Taivano konfliktas – įžvelgiamos sąsajos su karu Ukrainoje
Kaip vieną iš specifinių ir ryškių konfliktų ekspertas įvardija Kinijos ir Taivano konfliktą.
„Priminsiu, kad kiek daugiau negu pusmetį iki Rusijos atviros ir pilnavertės invazijos į Ukraina pradžios, tarptautinė žiniasklaida, ypač Vakarų žiniasklaida, Taivaną laikė kito didžiojo konflikto pirminiu šaltiniu.
Ir ta problema vis dar išlieka, nes tai yra ir teritorinis, ir tapatybinis nesutarimas, nes Taivano salą Kinijos Liaudies Respublika traktuoja kaip laikinai nevaldomą provinciją, bet Kinijos Liaudies Respublika ir jai vadovaujanti Kinijos komunistų partija Taivano salos niekada nevaldė. Besibaigiant šaltajam karui ten įsitvirtino demokratinis politinis režimas.
Tai yra labai ryški, triukšminga, aktyvi demokratija, o tai automatiškai prisideda prie tapatybinės problemos, nes Taivanas labai aiškiai demonstruoja, kad kinų kilmės ar kultūros žmonės puikiai gali gyventi ir klestėti demokratijos sąlygomis“, – aiškina jis.
Anot politologo, akivaizdu, kad Kinijos komunistų partijai toks dalykas nepatinka ne tik dėl teritorinių ar tapatybinių priežasčių, bet ir dėl tos priežasties, kad tam tikru atžvilgiu „tai yra alternatyvi demokratinė Kinija“.
Politologo teigimu, yra neatsitiktinai daug kalbama apie Ukrainos karo ir Taivano potencialaus karo tarpusavio sąsajas, mat Kinija aktyviai stebi, kas vyksta Ukrainoje, bando sau įžiūrėti tam tikras pamokas. Visa tai daro ne tik dėl karybos, bet ir siekiant pasižiūrėti, kokia yra Vakarų pasaulio, o pirmiausiai JAV reakcija.
Niekada nepasibaigęs konfliktas Korėjoje
Ypatingai reikšmingas yra Korėjos pusiasalis, nes, kaip nurodo politologas, šis konfliktas yra pirmasis karštas didelio masto Šaltojo karo konfliktas.
„Kiek paradoksalu yra tai, kad tai yra iki šiol niekada nepasibaigęs konfliktas, tarp abiejų Korėjų – Šiaurės ir Rytų – nėra taikos sutarties. Iš esmės fronto linija yra įšaldyta.
Turint omenyje abiejų valstybių labai besiskiriančias socioekonomines ir sociopolitines plėtros trajektorijas iš vienos pusės ir iš kitos pusės, Šiaurės Korėjos branduolinė programą ir bendrai masinio naikinimo ginklų kūrimo programą, tai nori nenori, visada tenka didelį dėmesį skirti tam konfliktui“, – pabrėžia pašnekovas.
Branduolinį ginklą turinčių Indijos ir Pakistano valstybių konfliktas
Kitas svarbus kelių valstybių konfliktas yra Indijos ir Pakistano, kuris jau kildinamas nuo XX a. vidurio.
„Čia nesunku prisiminti, kad dar šį pavasarį, balandžio–gegužės mėnesį, šis konfliktas vėl įsiplieskė. Tai yra potencialiai labai pavojingas konfliktas dėl to, kad tai yra labai didelės ir branduoliniu ginklu apginkluotos valstybės“, – aiškina K. Andrijauskas.
Būtent dėl to šis konfliktas yra ypatingai pavojingas, nes net lokali eskalacija galėtų turėti katastrofiškas pasekmes visam regionui ir pasauliui.
Kaip visi šie konfliktai paliečia mus?
Nors atrodo, kad visa tai labai tolima, su mumis nesusiję, vis dėlto tai mus paveikia labiau nei norisi tikėti.
Ekspertas nurodo, kad be jokių abejonių visus tokius karinius konfliktus pajaustume ir mes. Visų pirma dėl to, kad daugelyje jų yra didelė žaidėja – Kinija, o ji pagal nominalų BVP yra antroji didžiausia pasaulio ekonomikoje, o taip pat didžiausia pasaulyje gamintoja, prekybininkė, užsienio valiutos rezervo turėtoja.
Kitaip tariant, Kinija yra ekonominė galybė, kuri labai tampriai dalyvauja tarptautinėje ekonominėje sistemoje.
„Dėl to potencialių ginkluotų konfliktų metu, kurių dalyvė Kinija, mes galime tikėtis ir ekonominio spaudimo, ekonominių sankcijų, o tai be jokios abejonės neigiamai paveiktų pasaulio ekonomiką ir prekybą.
Taip pat nereikėtų pamiršti to fakto, kad tam tikra prasme nuo tokių šalių kaip Kinija, net Šiaurės Korėja ar Japonija, mus skiria tik viena valstybė. Mes turime sieną su Rusijos Federacija. O Rusija turi bendrą sieną su Kinija, Šiaurės Korėja.
Tai mus, stebinčius karą Ukrainoje, ypatingai pastaruosius metus, ar turėtų stebinti tai, kad Indijos ramiojo vandenynų saugumas tiesiogiai veikia mus? Nes mes matome Šiaurės Korėjiečių karius maždaug 700–800 km. spinduliu nuo mūsų, operuojant jau Europoje, Kursko srityje, tai be jokios abejonės poveikį turėtų, ir labai rimtą“, – pabrėžia ekspertas.
K. Andrijauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad mes esame Vakarų pasaulio saugumo architektūros dalis, NATO sąjungininkai. Taip pat turime strateginę partnerystę su Japonija, tamprius santykius su Taivanu, ambasadas ne tik Japonijoje, bet ir Indijoje, Singapūre, Pietų Korėjoje.
„Visi šie dalykai mus nori nenori veikia, o pasaulis, nepaisant visų naratyvų, vis dar yra ultra globalizuotas ir natūralu, kad akmenukas įmestas vienoje vandens telkinio pusėje gali virsti didele banga, kuri pasieks ir mus“, – nurodo K. Andrijauskas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
