„Kaip priemonė, kuri turėtų būti paruošta ir parengta (...), žinoma, kad tam turi būti pasirengta. Ar šiuo metu yra toksai poreikis, kad uždarymas sienos mums galėtų iš esmės pagerinti situaciją saugumo prasme arba veikti kaip, sakykime, poveikio tam tikra priemonė Baltarusijos režimui, tai nemanau, kad mes esame dar tokioje situacijoje, kad to dabar reikėtų“, – LRT radijui pirmadienį kalbėjo patarėjas.
Lietuvai praėjusią savaitę uždarius Šumsko ir Tverečiaus pasienio punktus su Baltarusija, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, jog visiškas sienos su šia šalimi užvėrimas būtų svarstomas sulaukus incidentų ar žvalgybos institucijų informacijos apie grėsmes, tai turėtų būti daroma tik kartu su kitomis kaimynėmis.
Ministrė šio mėnesio pabaigoje Varšuvoje su Baltijos šalių ir Lenkijos ministrais aptars mechanizmą, kaip toks „regioninis sprendimas“ veiktų.
„Jie turėtų įsivertinti priemonių visumą, kaip jie tai galėtų padaryti, kaip greitai padaryti, kaip užtikrinti efektyvų tos sienos uždarymą ir jau tada teikti vieną ar kitą siūlymą jau tokiam politiniam suderintam veikimui. Tai jeigu tokios sąlygos bus, kai matysime, kad tai yra priemonė, leidžianti užkardyti grėsmes, tai yra mūsų nacionalinio saugumo klausimas. Vienareikšmiai toks pritarimas bus, ir net neabejoju, kad prezidentas ir inicijuotų tokį sprendimą“, – sakė K. Budrys.
„Nereikia užmiršti, kad tai yra ir Europos Sąjungos išorinė siena. Tai nėra vien Lietuvos siena. Tai dėl to visi tokie sprendimai turi būti derinami, kaip ir buvo šis sprendimas suderintas, jo reikšmė ir prasmė yra ne vien tiktai, na, sureguliuojant tam tikrus srautus ir mūsų pajėgumus perskirstant, bet lygiai taip pat ir politinis įvertinimas“, – pažymėjo jis.
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius yra sakęs, kad visų šešių pasienio punktų su Baltarusija uždarymas vienu metu keltų didelių organizacinių problemų.
Savo ruožtu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas yra teigęs, kad pritartų, jog punktų būtų uždaryta daugiau.
Lietuvos politikai sprendimą uždaryti punktus aiškino reakcija į galimas grėsmes dėl „Wagner“ buvimo Baltarusijoje, nors tam dar gegužę pritarė Pasienio kontrolės punktų plėtros komisija – likus daugiau nei mėnesiui iki to, kai samdinių grupės lyderis Jevgenijus Prigožinas bandė nuversti Rusijos karinę vadovybę.
Tačiau praėjusią savaitę Tverečiaus kontrolės punkte apsilankiusi A. Bilotaitė taip pat tvirtino, kad patikros punktai užveriami siekiant spręsti kontrabandos problemą, o Vyriausybės žingsnius paspartino atsiradęs „papildomas faktorius“ dėl Rusijos samdinių.
Lietuvos ir Lenkijos duomenimis, Baltarusijoje yra nuo 4 iki 4,5 tūkst. „Wagner“ samdinių, dalis jų – arti Lietuvos ir Lenkijos sienų.
Baltarusija Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos piliečiams nuo pernai pavasario taiko bevizį režimą, Minsko duomenimis, autoritarinėje kaimynėje nuo tada iš viso fiksuota per 400 tūkst. Lietuvos piliečių išvykų.
Lietuvos pareigūnai įspėja, kad Baltarusijos tarnybos dalį išvykstančiųjų bando verbuoti, naudoja šantažą, psichologinį spaudimą.
