„Išspręsti tuos klausimus, kas yra neaišku, tikrai galima. Nėra taip, kad ten yra baltas popieriaus lapas. Jisai yra parengtas. Tai jeigu liko dar kokių neaiškumų, juos reikia ištiesinti, pasitvirtinti ir judėti. (...) šiuo atveju mes turime planą, patvirtiname, judame į priekį ir įgyvendiname, ir matuojame, kur mes esame kitais metais“, – LRT radijui pirmadienį kalbėjo patarėjas.
Jo teigimu, „nėra gerai“, jog planas iki šiol nėra patvirtintas.
Daliai politikų raginant Krašto apsaugos ministeriją (KAM) greičiau patvirtinti planą ministerija yra pažymėjusi, jog svarbu parengti kokybišką dokumentą.
„Tačiau šioje situacijoje aš manau, kad jį reikia tvirtinti, įgyvendinti, žiūrėti, kas mums nesiseka, kas mums sekasi, ir judėti į priekį, nes ir pati strategija, ir planas tai nėra kažkoks pusmečio ar metų darbas, kurį padarei ir palikai. Tai yra didelis valstybės susitelkimas, paruošti visus mus, kad visiems būtų aišku, kas ką daro“, – sakė K. Budrys.
Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją Seimas priėmė pernai gegužę.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas BNS yra sakęs, kad daugiau nei metus nepatvirtintas pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo planas turėtų būti priimtas iki rudens.
KAM yra teigusi, jog įgyvendinimo planas svarstyti Nacionalinio saugumo komisijai pateiktas liepos mėnesį. Anot ministerijos, šiuo metu projektas tikslinamas pagal komisijos pateiktus pasiūlymus, taip pat konsultuojamasi su NSGK. Šioje Vyriausybės sudarytoje komisijoje dirba Vyriausybės, Prezidentūros, žvalgybos atstovai.
Dokumentas numato, kad pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis.
„Priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, visos civilinės valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos“, – sakoma jame.
Strategijoje numatyta ugdyti atsparumą, pilietinę valią ir įgūdžius, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešintis agresijai ir okupacijai.
Išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai, nurodoma, kad ji rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą.
Pilietinis ugdymas turėtų būti įtrauktas į formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemą, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymas būtų privalomas pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje. Pasak dokumento, šiam mokymui reiktų užtikrinti tinkamą pedagogų rengimą, stiprinti jų kompetencijas, spręsti pedagogų trūkumo problemą pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus.
Strategijoje taip pat numatoma stiprinti istorinės atminties įprasminimo iniciatyvas, skatinti kultūrinius projektus, skiepijančius pasididžiavimą Lietuvos valstybe.
Dokumente nurodomas siekis, kad piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis nuo 44 proc., remiantis 2020 metais Krašto apsaugos ministerijos užsakytos apklausos duomenimis, augtų iki 60 proc. 2035 metais.
Atitinkamai bus siekiama, kad neginkluotame pilietiniame pasipriešinime dalyvauti nusiteikusių piliečių dalis didėtų nuo 54 proc. 2020 metais iki 70 proc. 2035 metais, o istorinės atminties įprasminimo renginiuose dalyvaujančių piliečių dalis atitinkamai kiltų nuo 37,6 proc. iki 46 procentų.
Norima, kad visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje augtų nuo 14,5 proc. (2019 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apklausos duomenys) iki 25 proc. 2035 metais.
