Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač sulaukė neigiamo atsakymo dėl pabėgėlio statuso suteikimo Lietuvoje, tačiau šį sprendimą vadina absurdišku ir ketina skųsti. Ji sako, kad pagrindinį vaidmenį čia vaidino Valstybės saugumo departamentas, kurio manymu, ji yra grėsmė nacionaliniam saugumui.
„Aš esu paskelbta kaip grėsmė nacionaliniam saugumui. Manau, kad tai absurdas, nes toks atsakymas tikriausiai atėjo iš Valstybės saugumo departamento dėl mūsų aktyvios veiklos bandant apsaugoti baltarusius, kurie jau yra paskelbti grėsme nacionaliniam saugumui. Aš dar neperskaičiau visų dokumentų, bet esu tikra, kad nėra jokios grėsmės Lietuvos saugumui. Kai kurios priežastys labai kvailos. Pavyzdžiui, Vladimiras Žirinovskis man yra davęs interviu. Ir tai neva reiškia, kad aš keliu grėsmę nacionaliniam saugumui. Tai dabar jūs galite būti paskelbti grėsme nacionaliniam saugumui, nes aš duodu jums savo interviu“, – žurnalistams penktadienį sakė O. Karač, kuri iki šiol gyveno Lietuvoje turėdama leidimą gyventi Lietuvoje.
Migracijos departamentas skelbė, kad nuo 2022 m. lapkričio pabaigos, kuomet Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo įvestas specialus klausimynas, kuriame privaloma pateikti tam tikrą informaciją bei pareikšti požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje, keliančiais grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui iš viso pripažinti 1164 šių valstybių piliečiai.
Rugpjūčio 4 dienos duomenimis, įvertinus visą – viešą ir neviešą – informaciją konstatuota, jog grėsmę nacionaliniam saugumui kelia 910 Baltarusijos piliečių, iš kurių 337-iems buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, 121 – atsisakyta pakeisti tokį dokumentą. 205 baltarusiams buvo panaikinti anksčiau jų turėti vis dar galioję leidimai laikinai gyventi. Dviem Baltarusijos piliečiams atsisakyta išduoti leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, o keturiems – tokie dokumentai panaikinti.
Skundėsi besikeičiančiu Lietuvos požiūriu
Penktadienį kelios baltarusių organizacijos surengė spaudos konferenciją, kurioje aiškino, kad Lietuva su baltarusiais pradeda elgtis neteisingai. Spaudos konferencija buvo itin keista ta prasme, kad skirtingų baltarusių organizacijų atstovai siekė labai plačiai pateikti savo poziciją, bet nebuvo palikta laiko jokiems klausimams.
Iš viso joje dalyvavo viešosios įstaigos „Dapamoga“ atstovė Natalija Kolegova, taip pat partijos „Narodnaya Hramada“ atstovas Jauhenas Vilskis, Vilniuje veikiančio Europos humanitarinio universiteto lektorius Andrejus Vazjanau, „Polyglot language organisation“ atstovė, vertėja Nika Wegorsky, neįregistruotos asociacijos „Laisvieji Vilniaus baltarusiai“ atstovas Maksimas Kapranas bei jau minėta Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač.
Pavyzdžiui, N. Kolegova pasakojo, jog Lietuvoje gyvena jau labai ilgai, jos močiutė yra lietuvė iš Darbėnų, vyras ir sūnus Lietuvos piliečiai, bet ji niekada nejautė bėdos, kad pati turi Baltarusijos pasą. Tačiau, pasak moters, dabar situacija keičiasi, tą galima jausti ore.
„Paskutinius porą mėnesių tikrai yra situacija, kai aš jaučiu“, – aiškino pabėgėlio statusą turinti N. Kolegova, kuri kalbėjo lietuviškai, nors kai kuriuos sakinius suprasti buvo labai sudėtinga.
N. Kolegova sako, kad nelabai seniai vienas Baltarusijos politinis kalinys per Rusiją bandė atvykti į Lietuvą, tačiau Kybartų pasienio kontrolės punkte su Rusija pasieniečiai atsisakė priimti jo prieglobsčio prašymą. Situaciją esą pakeitė tik Lietuvos raudonasis kryžius, kuris ėmėsi tarpininkauti.
Baltarusiai taip pat akcentavo, kad socialiniuose tinkluose pastebi kampanijas prieš baltarusius dėl Vyčio ženklo naudojimo. „Yra tokių teiginių, kad baltarusiai nori atimti Lietuvos istoriją“, – aiškino M. Kapranas.
Neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo istorija, kai Lietuvos gynybos ekspertas Darius Antanaitis bare Vilniuje susidūrė su Lietuvoje gyvenančiu Baltarusijos piliečiu, kuris aiškino, esą Vilnius yra Baltarusijos miestas. Tokie susidūrimai nėra dažni, bet rodo augančią įtampą.
Tačiau, paklausta apie tai O. Karač teigė, kad tai tikriausiai girtų vyrų sapalionės baruose, esą į tai nereiktų kreipti dėmesio: „Manau, kad Vilnius tikrai yra Lietuvos, kaip ir 100 proc. baltarusių čia taip mano. Bet tai buvo girti pokalbiai bare. Mano nuomone, neturėtume reaguoti į jokius žmones, kurie kalba prigėrę vodkos ilgose alkoholinėse diskusijose“.
Apkaltino Nausėdą ir Bilotaitę baimės kurstymu
O. Karač vadovaujama organizacija išplatino pareiškimą, kuriuo prezidentą Gitaną Nausėdą apkaltino „neapykantos kalba“ prieš baltarusius, mat prezidentas nuosekliai siūlė suvienodinti ribojimus tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečiams, kadangi abi šalys yra laikomos agresorėmis, užpuolusiomis Ukrainą. Pastaruoju metu diskusija dėl ribojimų suvienodinimo rusams ir baltarusiams atsinaujino, ypač kai Baltarusijoje įsikūrė „Wagner“ ir Lietuva uždarė du iš šešių pasienio kontrolės punktų.
Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ dėmesio sulaukė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė bei Vidaus reikalų ministerijos dar sausį paskelbta informacinė kampanija apie gyventojų ir valstybės institucijų pasirengimą galimai branduolinei avarijai, karinėms grėsmėms bei kitoms nelaimėms. Ši kampanija pareiškime buvo pavadinta „baimės kurstymu visuomenėje“.
„Iš tikrųjų tai buvo Vidaus reikalų ministerijos kampanijos, kuria siekiama išstumti baltarusius iš Lietuvos, skelbimas“, – rašoma Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ pareiškime.
„Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos neapykantos kalba ir neigiami pareiškimai baltarusiams Lietuvoje“, – taip vadinasi vienas iš skyrių tame pačiame pareiškime.
Pati O. Karač sako, kad leidimą gyventi Lietuvoje turi nuo maždaug 2014 metų, bet tik nuo 2020 metų nuolat gyvena Lietuvoje – prieš tai moteris teigia gyvenusi tarp Baltarusijos ir Lietuvos, o Lietuvoje įsikūrę jos vaikai.
„Aš dirbu kaip žmogaus teisių gynėja ir, žinoma, norėjau turėti ryšius Baltarusijoje bei galimybę vykti į Baltarusiją, užuosti situaciją, kalbėtis su represijų aukomis“, – aiškindama, kodėl tiek metų važinėjo tarp Lietuvos ir Baltarusijos, sakė moteris.
Pastaruoju metu ji siekė prieglobsčio Lietuvoje, tačiau atsakymas buvo neigiamas, bet jį O. Karač ketina skųsti teismui.
Anot O. Karač, Baltarusijoje ji buvo paskelbta teroriste, todėl jai gresia mirties bausmė. „Aš rizikuoju būti nušauta“, – sakė ji ir pridūrė, kad jos organizacija paskelbta ekstremistine dėl kritikos Kremliui ir Rusijos Federacijai.
Paaiškino, kodėl dauguma baltarusių nekalba lietuviškai
Lietuvoje leidimai gyventi išduoti apie 55 tūkst. Baltarusijos piliečių, tačiau tikrai ne visi jų yra pabėgėliai. Pavyzdžiui, apie 35 tūkst. sudaro tolimųjų reisų vairuotojai, kuriuos Lietuvos įmonės mielai samdo, nes tolimųjų reisų krovinių vairuotojų nuolat trūksta. Gyventojai jau ima pastebėti, kad aplink nuolat skamba rusų kalba, nes, be Baltarusijos piliečių, Lietuvoje taip pat gyvena pabėgusieji iš Rusijos užpultos Ukrainos bei iš pačios Rusijos.
Tačiau O. Karač pasakoja, kad tiek baltarusiams, tiek kitiems kitakalbiams yra ypač sunku išmokti lietuvių kalbą, nes kursai labai brangūs, o nemokamai Lietuvoje lietuvių kalbos mokoma tik tokiu atveju, jei asmeniui suteikiamas prieglobstis: arba pabėgėlio statusas, arba laikina apsauga.
„Kaip mes galime išmokti lietuvių kalbos? Jeigu esi baltarusis ir nori išmokti lietuviškai, tai neįmanoma padaryti per „Youtube“, mums reikia mokytojų, edukacijos sistemos, kad būtų galima mokytis nemokamai. Bet, pavyzdžiui, aš nesu gavusi prieglobsčio, o tai reiškia, kad turiu mokėti. Turiu mokėti minimum 200 eurų už dešimt pamokų. Tai labai brangu daugumai, įskaitant ir mane. Įsivaizduokite, tų 200 eurų tikrai neužteks norint išmokti kalbą. Mes esame susitikę su skirtingais Lietuvos parlamento nariais, prašėme suteikti galimybę mokytis lietuviškai nemokamai“, – aiškino O. Karač.
Anot moters, tik keli šimtai Baltarusijos piliečių gavo politinį prieglobstį Lietuvoje iš apytiksliai 55 tūkst. baltarusių, vadinasi, tik tie keli šimtai gali mokytis lietuvių kalbos nemokamai.
Migracijos departamento ataskaitose galima rasti, kad prieglobstis per 2022 metus ir pirmąjį 2023 metų pusmetį buvo suteiktas 471 Baltarusijos piliečiui.
