Apie tai jis kalbėjo laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“.
„Reikia suprasti, kad kaimyninėje šalyje, priešiškoje šalyje, vykdančią agresiją šalyje paskelbta mobilizacija, bus bet kurios valstybės indikatorius, uždegantis oranžinę-raudoną lemputę, kuri reiškia, kad kažkas yra negerai. Tai, kad situacija yra prastėjanti, mes tą matome, tai yra susiję ir su Rusijos sprendimu eskaluoti situaciją Ukrainoje, tiek su procesais Kaliningrade. Šiuo metu mes koncentruojamės į šį klausimą“, – teigė prezidento patarėjas.
Nuo mobilizacijos bėgantys žmonės, anot K. Budrio, neturėtų būti įleisti, nes „vengimas mobilizacijos, karinės tarnybos negali būti ir nebus vienintelė priežastimi patekti į Lietuvą“.
„Tai reiškia, kad gali būti kiti pagrindai. Tai gali būti dalyvavimas protesto akcijose, opozicinėje veikloje ir panašiai. Tokius Rusijos piliečius į Lietuvą mes įsileidžiame“, – kalbėjo jis.
Tačiau tai nereiškia, kad bet kas, norintis patekti į Lietuvą, parodęs nepasitenkinimą Rusijos režimu, būtų įsileistas.
„Yra visuma aplinkybių vertinama. Tačiau tie asmenys, kurie yra žinomi, kad dalyvavo opozicinėje veikloje, mes turime tokią informaciją pasitikrinti galimybių. Yra ir kitas vertinimas – dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Ir čia kitos institucijos įsijungia, vertindamos, su kokiais ketinimais vienas ar kitas žmogus atvyksta. Taip, kad tų filtrų mes turime. Tačiau dar kartą sakome, kad vengimas mobilizacijos nebus bilietas“, – patvirtina jis.
Vis tik sulaikymas už dalyvavimą antivyriausybinėje protesto akcijoje jau galėtų būti priežastis įsileisti Rusijos pilietį į Lietuvą.
„Tai būtų rimtas pagrindas pradėti svarstyti galimybę įsileisti tokį pilietį ir suteikti jam galimybę taip pat prašyti prieglobsčio statuso. Tačiau priminsiu, kad šį sprendimą priima Migracijos departamentas, vertindamas visų aplinkybių visumą. Šiuo atveju tas pilietis turi įrodyti, kad atvyksta į Lietuvą ne dėl to, kad buvo mobilizuotas ir turi pašaukimą atvykti į karinį komisariatą, bet iš tikrųjų yra įsitraukęs į opozicinę veiklą“ , – teigia Valstybės sienos apsaugos vadas Rustamas Liubajevas.
Žurnalistui Edmundui Jakilaičiui pasiteiravus, ar nereiktų griežtinti rusų įsileidimo į šalį tvarkos, K. Budrys nurodo, kad pirmiausia reikia apsibrėžti apimtį, kurią norima taisyti.
„Dabar ėjo kalba apie Šengeno turistines vizas turinčius Rusijos piliečius. Didžiausias efektas būtų, kad visa ES priimtų tokį reguliavimą. Kas susiję su Lietuvos buvimu šalia Rusijos sienos, ar tai būtų keleivių, ar krovinių tranzitas, kuris yra numatyta, kaip [vyksta] kaip išimtis, sutariant dėl sankcijų, dar pavasarį turėtume teisinius niuansus pasižiūrėti. Svarbiausia dabar yra užtikrinti tai, ką turime ir išplėsti“, – kalbėjo jis.
Karinės grėsmės lygis regione nepakito
Pasak K. Budrio, Rusija mobilizuodama karius ir organizuodama tariamus referendumus okupuotose Ukrainos teritorijose „sąmoningai eskaluoja situaciją, didina įtampą regione“.
„Visi veiksmai iš Rusijos, pirmiausia, yra nukreipti į situacijos pakeitimą Ukrainoje“, – kalbėjo patarėjas.
Anot šalies vadovo atstovo, VGT nariai išklausė tiek žvalgybos, tiek vidaus tarnybos pareigūnų turimą informaciją apie padėtį pasienyje su Rusija ir Baltarusija.
„Kaip žinia, reaguojant į mobilizacijos paskelbimą, Kaliningrade, kituose Rusijos regionuose yra nemažai nerimo, tačiau mes nematome, kad tas atsispindėtų, siekiant kirsti Lietuvos teritoriją“, – kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie rusų dezertyrų neįleidimą į Lietuvą, prezidento patarėjas teigė, kad G. Nausėdos pozicija nesikeičia ir jie neturėtų būti įleisti tik dėl to, jog vengia tarnybos.
Parama Ukrainai
Paklaustas apie galimą papildomos ginkluotės perdavimą Ukrainai, K. Budrys teigė, jog klausimas dėl papildomos ginkluotės Ukrainai teikimo nebuvo svarstomas.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad posėdyje pristatyta informacija dėl jau suteiktos paramos, o atsakingos institucijos nagrinėja tolesnės paramos Kyjivui galimybes.
„Sprendimui priimti reikia platesnio karinio patarimo, įsivertinimo, kokį poveikį turėtų Lietuvos gynybiniams pajėgimams, koks būtų finansinis pagrindimas“, – sakė patarėjas.
„Prie šio klausimo grįšime vėliau“, – kalbėjo K. Budrys.
Šalies vadovo atstovas nurodė, kad su Ukraina „apie visas žiniasklaidoje įvardytas ginklų sistemas yra šnekamasi“.
Remdamasis trimis šaltiniais, naujienų portalas „15min“ pirmadienį pranešė, kad Kyjivas paprašė Vilniaus pasidalyti dalimi turimos modernios ginkluotės – perduoti vokiškų savaeigių haubicų „Panzerhaubitze 2000“, norvegišką oro gynybos sistemą NASAMS ir daugiau amerikietiškų šarvuočių M113.
Tvoros gadinimas
Pasak patarėjo, VGT taip pat aptarė situaciją, kuomet Minsko režimo pareigūnai pasienyje su Baltarusiją gadindami fizinį barjerą „sąmoningai pažeidinėja NATO valstybės sieną“.
„Tai yra labai rimta“, – kalbėjo K. Budrys.
Anot jo, VGT sutarė, jog Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos peržiūrės valstybės sienos priedangos planą. Jį atnaujinti planuojama artimiausiu metu.
„Jame turėtų būti numatyti konkretūs saugumo situacijos pokyčio stebėjimo indikatoriai ir kriterijai, numatantys kada ir kokiomis apimtimis yra pasitelkiamos kitų institucijų pajėgos padėti užtikrinti sienos saugumą“, – teigė šalies vadovo atstovas.
Jis sakė, kad tai yra Baltarusijos provokacija prieš Lietuvą.
K. Budrio teigimu, fizinis barjeras šiemet buvo sugadintas kelis šimtus kartų, keliolika kartų iš jų tą darė Minsko režimo pareigūnai.
Kaip vėliau žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, vien per rugsėjį fizinis barjeras buvo sugadintas 120 kartų.
„Tai dažniausiai daroma ten, kur nėra sienos stebėjimo sistemų. Dabar spartiname fizinio barjero padengimą stebėjimo sistemomis. Tikslas yra iki metų pabaigos tą padaryti“, – kalbėjo ministrė.
Pasak jos, atnaujinti sienos priedangos planą verčia geopolitinė situacija.
„Sutarėme, kad aktualizavus mūsų sienos priedangos planą, atsirastų konkretūs indikatoriai ir jie reikštų, esant vienam ar kitam indikatoriui, automatiškai įsijungtų papildomos mūsų institucijos ir kariuomenė. Be jokių derybų, be jokių aptarimų, tiesiog įsijungia indikatorius X, atsiranda papildomos grėsmės, tada mūsų institucijos automatiškai kartu su kariuomene taip pat įsijungia“, – aiškino A. Bilotaitė.
Per savaitę pasieniečiai į Lietuvą neįleido 153 rusų,
Savaitę Baltijos šalyse ir Lenkijoje galiojant griežtesnei Rusijos piliečių įleidimo tvarkai, pasieniečiai į Lietuvą neįleido 153 rusų, pranešė VSAT.
Kaip BNS informavo VSAT atstovas Giedrius Mišutis, sekmadienį iš 1330 į šalį ketinusių atvykti Rusijos piliečių neįleista 13.
Iš viso per savaitę į Lietuvą atvyko 9896 Rusijos piliečiai.
Latvijos pareigūnai per savaitę neįleido 48 rusų (sekmadienį – septynių) iš 2075 atvykusių, Estijoje iki šeštadienio neįleista 155 Rusijos piliečių (šeštadienį – 38). Iš viso per savaitę, be kol kas nepateikiamų sekmadienio duomenų, į Estiją atvyko 10 tūkst. 236 asmenys iš Rusijos.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, atsisakydami įleisti kriterijų neatitinkantį Rusijos pilietį į Lietuvos teritoriją, turi teisę panaikinti arba atšaukti jo vizą. VSAT teigimu, iki šiol nepanaikinta nė viena viza.
Nuo praėjusio pirmadienio į Baltijos valstybes ir Lenkiją įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.
Taip pat Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.
Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.
