Apie laidoje „Dėmesio centre“ diskutuoja žurnalistas Edmundas Jakilaitis diskutuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadu Rustamu Liubajevu.
Aiškindamas, kodėl į Lietuvą vos per savaitę pateko beveik 10 tūkstančių rusų piliečių. VSAT vadas Rustamas Liubajevas teigia, kad pagal Vyriausybės nutarimą nustatytos tam tikros grupės asmenų, kuriems sugriežtinta kontrolė ar draudimas atvykti į šalį ar Šengeno erdvę yra netaikomas.
„Kaliningrado tranzitas sudaro beveik 50 procentų visų tų 10 tūkstančių“, – patvirtina jis.
Atvykusieji iš Kaliningrado įleidžiami turint vieną iš dviejų dokumentų: geležinkelio tranzito arba tranzito dokumentą. Visi likę – vilkikų vairuotojai.
Nedidelę grupę sudaro ir Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos piliečių šeimos nariai ir kitos kategorijos asmenų, nurodytų Vyriausybės nutarime.
„Tai šiek tiek padaugėjo tokių asmenų. Iki 18 valandos – 161 asmuo jau neįleistas Rusijos Federacijos pilietis“, – patvirtino R. Liubajevas.
Nuo rugsėjo 19 dienos mūsų kaimynai latviai neįleido 48 rusų, Estija – 155.
R. Liubajevas pabrėžia, kad situacija šalyje yra kontroliuojama: „Tačiau nuo antros liepos pusės mes fiksuojame padidėjimą neteisėtų migracijos srautų. Matome labai aktyvų dalyvavimą tame procese Baltarusijos teisėsaugos institucijų atstovų, pasieniečių"
„Mes matome kryptingą veiklą, būtent nukreiptą prieš Lietuvą. Nes šiandien šiek tiek mažiau fiksuojama valstybės sienos pažeidimų prie Baltarusijos ir Latvijos sienos bei Baltarusijos ir Lenkijos sienos. Akivaizdžiai matome tų srautų didėjimą prie mūsų sienos ir stūmimą neteisėtų migrantų į Lietuvos Respublikos teritoriją, tarsi norint įrodyti, kad nepaisant visų priemonių, baltarusiai nori diskredituoti mūsų pastangas užtikrinti sienos apsaugą ir taip pat įrodyti, kad vis dėlto jie gali ir nori destabilizuoti padėtį pas mus“, – nurodo VSAT vadas.
Budrys: karinės grėsmės lygis regione nepakito
Dėl dalinės mobilizacijos Rusijoje saugumo situacija regione prastėja, bet karinės grėsmės lygis išlieka nepakitęs, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Taip jis kalbėjo po pirmadienį surengto Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio.
„Mes vertiname, kad situacija regione dėl to blogėja, tačiau karinis grėsmės lygis nepakitęs. Jį vertiname kaip žemą“, – žurnalistams sakė K. Budrys.
Pasak jo, Rusija mobilizuodama karius ir organizuodama tariamus referendumus okupuotose Ukrainos teritorijose „sąmoningai eskaluoja situaciją, didina įtampą regione“.
„Visi veiksmai iš Rusijos, pirmiausia, yra nukreipti į situacijos pakeitimą Ukrainoje“, – kalbėjo patarėjas.
Anot šalies vadovo atstovo, VGT nariai išklausė tiek žvalgybos, tiek vidaus tarnybos pareigūnų turimą informaciją apie padėtį pasienyje su Rusija ir Baltarusija.
„Kaip žinia, reaguojant į mobilizacijos paskelbimą, Kaliningrade, kituose Rusijos regionuose yra nemažai nerimo, tačiau mes nematome, kad tas atsispindėtų, siekiant kirsti Lietuvos teritoriją“, – kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie rusų dezertyrų neįleidimą į Lietuvą, prezidento patarėjas teigė, kad G. Nausėdos pozicija nesikeičia ir jie neturėtų būti įleisti tik dėl to, jog vengia tarnybos.
Parama Ukrainai
Paklaustas apie galimą papildomos ginkluotės perdavimą Ukrainai, K. Budrys teigė, jog klausimas dėl papildomos ginkluotės Ukrainai teikimo nebuvo svarstomas.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad posėdyje pristatyta informacija dėl jau suteiktos paramos, o atsakingos institucijos nagrinėja tolesnės paramos Kyjivui galimybes.
„Sprendimui priimti reikia platesnio karinio patarimo, įsivertinimo, kokį poveikį turėtų Lietuvos gynybiniams pajėgimams, koks būtų finansinis pagrindimas“, – sakė patarėjas.
„Prie šio klausimo grįšime vėliau“, – kalbėjo K. Budrys.
Šalies vadovo atstovas nurodė, kad su Ukraina „apie visas žiniasklaidoje įvardytas ginklų sistemas yra šnekamasi“.
Remdamasis trimis šaltiniais, naujienų portalas „15min“ pirmadienį pranešė, kad Kyjivas paprašė Vilniaus pasidalyti dalimi turimos modernios ginkluotės – perduoti vokiškų savaeigių haubicų „Panzerhaubitze 2000“, norvegišką oro gynybos sistemą NASAMS ir daugiau amerikietiškų šarvuočių M113.
Tvoros gadinimas
Pasak patarėjo, VGT taip pat aptarė situaciją, kuomet Minsko režimo pareigūnai pasienyje su Baltarusiją gadindami fizinį barjerą „sąmoningai pažeidinėja NATO valstybės sieną“.
„Tai yra labai rimta“, – kalbėjo K. Budrys.
Anot jo, VGT sutarė, jog Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos peržiūrės valstybės sienos priedangos planą. Jį atnaujinti planuojama artimiausiu metu.
„Jame turėtų būti numatyti konkretūs saugumo situacijos pokyčio stebėjimo indikatoriai ir kriterijai, numatantys kada ir kokiomis apimtimis yra pasitelkiamos kitų institucijų pajėgos padėti užtikrinti sienos saugumą“, – teigė šalies vadovo atstovas.
Jis sakė, kad tai yra Baltarusijos provokacija prieš Lietuvą.
K. Budrio teigimu, fizinis barjeras šiemet buvo sugadintas kelis šimtus kartų, keliolika kartų iš jų tą darė Minsko režimo pareigūnai.
Kaip vėliau žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, vien per rugsėjį fizinis barjeras buvo sugadintas 120 kartų.
„Tai dažniausiai daroma ten, kur nėra sienos stebėjimo sistemų. Dabar spartiname fizinio barjero padengimą stebėjimo sistemomis. Tikslas yra iki metų pabaigos tą padaryti“, – kalbėjo ministrė.
Pasak jos, atnaujinti sienos priedangos planą verčia geopolitinė situacija.
„Sutarėme, kad aktualizavus mūsų sienos priedangos planą, atsirastų konkretūs indikatoriai ir jie reikštų, esant vienam ar kitam indikatoriui, automatiškai įsijungtų papildomos mūsų institucijos ir kariuomenė. Be jokių derybų, be jokių aptarimų, tiesiog įsijungia indikatorius X, atsiranda papildomos grėsmės, tada mūsų institucijos automatiškai kartu su kariuomene taip pat įsijungia“, – aiškino A. Bilotaitė.
Per savaitę pasieniečiai į Lietuvą neįleido 153 rusų,
Savaitę Baltijos šalyse ir Lenkijoje galiojant griežtesnei Rusijos piliečių įleidimo tvarkai, pasieniečiai į Lietuvą neįleido 153 rusų, pranešė VSAT.
Kaip BNS informavo VSAT atstovas Giedrius Mišutis, sekmadienį iš 1330 į šalį ketinusių atvykti Rusijos piliečių neįleista 13.
Iš viso per savaitę į Lietuvą atvyko 9896 Rusijos piliečiai.
Latvijos pareigūnai per savaitę neįleido 48 rusų (sekmadienį – septynių) iš 2075 atvykusių, Estijoje iki šeštadienio neįleista 155 Rusijos piliečių (šeštadienį – 38). Iš viso per savaitę, be kol kas nepateikiamų sekmadienio duomenų, į Estiją atvyko 10 tūkst. 236 asmenys iš Rusijos.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, atsisakydami įleisti kriterijų neatitinkantį Rusijos pilietį į Lietuvos teritoriją, turi teisę panaikinti arba atšaukti jo vizą. VSAT teigimu, iki šiol nepanaikinta nė viena viza.
Nuo praėjusio pirmadienio į Baltijos valstybes ir Lenkiją įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.
Taip pat Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.
Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.
