1958 m. atrasti beždžionių raupai dominavo Centrinės ir Vakarų Afrikos dalyse. Tuo metu infekcija cirkuliavo tarp graužikų, voverių, beždžionių – tik kontaktuojant su gyvūnais ar su jų išskyromis užsikrėsdavo žmonės – žmogus nuo žmogaus užsikrėsdavo labai retai. Tačiau dabar situacija kardinaliai kitokia.
Dabartinis štamas, paveiktas žmonių veiklos įgijo savybę plisti tarp gana efektyviai – DNR virusas tarp žmonių dominuoja Amerikos ir Europos žemynuose.
„Nuo šių metų pradžios fiksuoti 30 tūkst. užsikrėtimo beždžionių raupais atvejai. Iš jų tik apie 300 fiksuotų atvejų – Vakarų ir Centrinėje Afrikoje. Skaičiai rodo, kad absoliuti dauguma užsikrėtimų nuo žmogaus žmogui įvyko jau ne Afrikoje, bet Europoje, Amerikoje – jau visuose žemynuose yra registruojami atvejai.
Įvertindama situaciją Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) padarė išvadą, kad ši infekcija kelia grėsmę pasaulio sveikatai, tai pakartojo ir JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC). Todėl, jei beždžionių raupai ir toliau sparčiai plis, galime turėti dar vieną rimtą sveikatos problemą – gali tekti naujinti ir vakcinacijos programas“, – nurodo S. Čaplinskas.
Kam ši infekcija pavojingiausia?
Nors beždžionių raupai primena visiems gerai pažįstamus vėjaraupius, numoti ranka nereiktų – ši infekcija itin pavojinga turintiems silpną imunitetą: mažiems vaikams, senjorams, sergantiems tuberkulioze, diabetu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), onkologinėmis, autoimuninėmis ligomis, turintiems didelį antsvorį.
Šiems žmonėms liga gali pasireikšti sunkesne forma – jie gali ilgiau nepastebėti infekcijos požymių dėl silpnesnio imuninio atsako. Todėl svarbu gebėti atpažinti beždžionių raupams būdingus simptomus.
Dažniausiai pasireiškiantys simptomai: karščiavimas, bėrimas su žaizdelėmis (apima įvairias stadijas ir išplinta po visą kūną), limfmazgių padidėjimas.
Nespecifiniai simptomai: nuovargis, galvos ir raumenų skausmas.
S. Čaplinskas įspėja, kad bėrimai kai kuriems žmonėms gali pasireikšti vėliau nei įprasta – jie gali net nesuprasdami nešioti virusą ir užkrėsti kitus.Todėl būtina išsiaiškinti, kokia asmens epidemiologinė anamnezė, kad būtų įvertintas jo rizikingas elgesys.
„Būtina įsidėmėti, kad bėrimai nėra vadinamieji „prakaitinukai“. Beždžionių raupų bėrimas yra specifinis, nes jis primena vėjaraupius – nuo pūslių iki šašų. Kitaip sakant, atsiranda iškilimas, kuris vėliau prisipildo skysčių – supūliuoja. Šašui nukritus gali likti pigmentinės dėmės, randai. Ir tik tada, kai išnyksta bėrimai, kai nudžiūsta visi šašai, žmogus tampa neužkrečiamas“, – profesorius.
Kelios vienu metu sutapusios infekcijoms gali apsunkinti viena kitą – taip imuninė sistema silpsta greičiau.
„Kovidas galėjo prisidėti prie to, kad beždžionių raupai pradėjo plisti greitai nuo žmogaus žmogui. Amerikoje tyrimai rodo, kad net 41 proc. beždžionių raupais susirgusių žmonių, kurių anamnezei pavyko šito išklausti ir nustatyti, buvo ŽIV teigiami. Kitaip sakant, ta pati žmonių grupė yra jautresnė dėl savo seksualinio elgesio, imunosupresijos ar kitų įvairių priežasčių. Kai persidengia kelios infekcijos, pasekmės gali būti daug sunkesnės“, – pabrėžia profesorius.
Užsikrėtimas beždžionių raupais gali turėti pasekmių žmogaus sveikatai ir ilgalaikėje perspektyvoje. Virusas gali pažeisti organus, atsirasti pigmentinių dėmių ir randų, galimas regos suprastėjimas.
Kuo beždžionių raupai skiriasi nuo ŽIV ar COVID-19?
Pagrindinis šios infekcijos skirtumas nuo ŽIV – pasveikęs žmogus perduoti kitam beždžionių raupų negali. Priešingai nei ŽIV, kuria užsikrėtęs asmuo gali perduoti iki gyvenimo galo, ir ypač greitai, jei pastarasis nevartoja virusą slopinančių vaistų.
„Praėjus minimiems simptomams žmogus beždžionių raupais tampa nebeužkrečiamas. Čia galima daryti išvadą, kad beždžionių raupai neturėtų sukelti tokios pandemijos kaip ŽIV infekcija. O su kovido pandemija nėra išvis ko lyginti, nes čia yra visai kiti ligos plitimo keliai“, – pabrėžia S. Čaplinskas.
Užsikrėsti beždžionių raupais oru įmanoma, jei ilgą laiką kvėpuojama labai arti – veidas į veidą. Kitu atveju – ne, nes virusas oru neplinta.
„Kovidu galima užsikrėsti patalpoje, kurioje lankėsi infekuotas žmogus. Nors žmogaus, kuris paskleidė virusą, jau seniai toje patalpoje nebėra – virusas laikosi ilgą laiką. Todėl šiuo atveju kaukės vargiai kuo padėtų.
O prie artimo, mylimo žmogaus su kauke nekvėpuosi. Taip, kad kaukės šiuo atveju nepadėtų – lygiai taip pat kaip prezervatyvai, kurie yra pakankamai efektyvi arba labai efektyvi priemonė apsisaugoti nuo lytinių ligų. Beždžionių raupų virusas lytinių santykių metu gali būti aptinkamas ir žmogaus spermoje. Akivaizdu, kad prezervatyvai nepadėtų išvengti beždžionių raupų [nes virusą galima platinti ir per odą, ir per gleivines]“, – patvirtina jis.
Mitas ar tiesa: beždžionių raupai plinta tik tarp homoseksualių vyrų?
Surinkti užsikrėtusių beždžionių raupais duomenys Amerikoje parodė, kad 99 procentai visų atvejų yra vyrai. Iš jų didžioji dalis – homoseksualūs asmenys: 94 procentai nurodė 3 savaičių bėgyje lytiškai santykiavę su vyrais. 38 procentai patvirtino dalyvavę grupiniame sekse.
Tačiau jau dabar aišku, kad beždžionių raupais gali užsikrėsti ne tik homoseksualūs žmonės, bet visi – nepriklausomai nuo populiacinės grupės.
Virusas neaplenkia ir vaikų – jau diagnozuota 300 atvejų.
„Tai išvada labai aiški – šiame infekcijos plitimo etape daugiausiai rizikuoja tam tikros rizikos grupės. Kaip nutiko prie ŽIV infekcijos, taip ir čia – jeigu nebus sustabdytas viruso plitimas, jis paprasčiausiai pradės plisti bendroje populiacijoje, nepriklausomai nuo lytinės orientacijos ir amžiaus“, – patvirtina S. Čaplinskas.
Profesorius ragina kiekvieną įsivertinti lytinių santykių riziką ir stengtis jų turėti kuo mažiau.
„Lietuvoje žmogus pas dermatovenerologą gali kreiptis tiesiai. O kadangi vienas iš pagrindinių simptomų yra bėrimai lytinių organų srityje, tokiais atvejais reikia kreiptis į šį gydytoją. Tą galima padaryti ir anonimiškai.
Jeigu žmogus nori, gali vykti pas gydytoją ir į kitą miestą, pavyzdžiui, iš Klaipėdos ir Vilnių. Galima pačiam pasirinkti ir gydytoją, ir įstaigą. Tačiau, jei paslauga anoniminė, už ją reiks susimokėti. Priešingu atveju – paslauga nemokama“, – nurodo jis.
Nuo pasaulinio protrūkio pradžios jau fiksuotos beždžionių raupais užsikrėtusių žmonių mirtys Europoje ir dvi – Amerikoje. Daugiau nei 8 procentams reikalingas hospitalizavimas. Likusiems užtenka gydymo namuose.
Ar skiepyti nuo beždžionių raupų reiktų visus?
Ne, visiems skiepytis nuo beždžionių raupų nereiktų – tokio indikatoriaus nėra.
Tačiau jau dabar Amerikoje ir kai kuriose Europos šalyse sudaroma galimybė pasiskiepyti tikslinei vyrų grupei – įvertinusiems rizikas ir žinantiems, kad jie turėjo lytinių santykių su kitais vyrais.
„Duomenys rodo, kad net 38 procentai nurodė, kad dalyvavo grupiniame sekse. Tai šiems žmonėms jau sudaroma galimybė pasiskiepyti. O daugumoje šalių yra rekomenduojama, ir jie skiepija tik tuos žmones, kurie turėjo artimą ir rizikingą kontaktą su diagnozuotu sergančiu beždžionių raupais asmeniu.
Tai vadinama žiedine vakcinacija profilaktiniais tikslais, kad žmogus nesusirgtų. Todėl vienas iš uždavinių ir yra – padaryti, kas įmanoma, kad virusas būtų sustabdytas, kad nereikėtų masinės vakcinacijos, kaip buvo išnaikinant žmonių raupus“, – sako S. Čaplinskas.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo, kad labai sunku prognozuoti, kiek atvejų dar galime sulaukti, tačiau jau rugpjūčio pabaigoje tikimasi sulaukti vakcinų nuo beždžionių raupų. Tiesa, jomis skiepytis turėtų ne visi.
„Nereikia čia daryti kažkokios panikos ar stigmatizuoti kažkokius dalykus“, – nurodė A. Dulkys.
Laidą „Dienos pjūvis“ su sveikatos apsaugos ministru A. Dulkiu žiūrėkite:
