„Lapkričio 20 dieną koalicijos susitikime mes kėlėme ir biudžeto, ir Civilinės sąjungos klausimą, partneriai pažadėjo dar paieškoti balsų. Šiandien po dviejų savaičių jie sugrįžo. Ir aš galiu konstatuoti, kad koalicijos partijoms, Tėvynės sąjungai ir Liberalų sąjūdžiui, tie balsai, kuriuos jie sutelkė yra nepakankami įstatymo priėmimui. Tai yra svarbi žinia ir čia, matyt, reikia užsifiksuoti“, – po valdančiosios koalicijos tarybos susitikimo pirmadienį žurnalistams sakė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Anot jos, Laisvės frakcija dar mato rezervo telkiant balsus šiuo klausimu koalicijoje, nes „negalime eiti į opozicija su ištiesta ranka elgetauti“.
„Koalicijos sutarties punktas 5.2, kad koalicijos partneriai dės maksimalias pastangas, lieka neįgyvendintas. Tai Laisvės partija vertins ir savo įsipareigojimus ir taip toliau“, – teigė A. Armonaitė.
Klausiama, ar tai reiškia, kad projektas nebus teikiamas antradienį Seime, ji pakartojo, kad „Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis pakankamo palaikymo nesutelkė“.
Neatmeta, kad įstatymo projektas grįš į Seimo darbotvarkę
Vėliau feisbuke Laisvės partijos lyderė teigė, kad vertinant Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio antradienį pateiktus skaičius, kartu su 10-čia „laisviečių“, už Civilinės sąjungos projektą Seime galėtų balsuoti 66-67 parlamentarai, tad, anot jos, kol kas klausimas nebus traukiamas į darbotvarkę.
„Net ir su iki šiol buvusia dalies opozicijos narių parama tai yra nepakankamas palaikymas įstatymo priėmimui (...) norėdami nesugriauti to darbo, kuris jau padarytas - juk likęs TIK VIENAS BALSAVIMAS ir balsų trūksta VOS KELIŲ, taip pat atsižvelgdami į žmogaus teisių ekspertų poziciją, matydami akivaizdžią nepakankamą politinę valią priimti progresyvius vakarietiškus sprendimus žmogaus teisių srityje, į priėmimo stadiją civilinės sąjungos projekto nenešame ir į Seimo darbotvarkę netraukiame“, – rašė ji.
A. Armonaitė neatmetė, kad projektas į Seimo darbotvarkę grįš „bet kurią akimirką, kai mes matysime, kad jo sprendimas ir priėmimas yra įmanomas, kad jis būtų pozityvus“.
Prieš dvi savaites po valdančiosios koalicijos tarybos susitikimo ji tvirtino gavusi valdančiųjų konservatorių ir Liberalų sąjūdžio pažadą paieškoti papildomų balsų Seime, kad būtų galima priimti Civilinės sąjungos įstatymą, įteisinant lyčiai neutralią partnerystę.
Pavasarį Seimas po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Projektui nepritarė dalis konservatorių ir liberalų.
Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.
Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.
Pastaruoju metu nesutarimų valdančiojoje koalicijoje buvo kilę dėl mokesčių reformos, „laisviečių“ nepasitenkinimą sukėlė atmestos nepilnamečių apsaugos įstatymo pataisos, nepakankama parama partnerystės įteisinimui.
Atsakymą dėl biudžeto žada antradienį
Seimui antradienį rengiantis priimti Valstybės biudžetą, A. Armonaitė kartojo, kad galutinį sprendimą, ar jį palaikys, laisvės frakcija žada priimti antradienio rytą.
„Rytoj pasakysime apie biudžetą – bus frakcijos posėdis. Kai tuos pasiūlymus apie kelius, apie būrelius (įvertinsime – BNS), – sakė A. Armonaitė. – Yra dalykų, kuriuos verta palaikyti, sprendimas bus rytoj“.
Savo ruožtu frakcijos seniūnas Seime Vytautas Mitalas pakartojo, kad frakcija teigiamai vertina Vyriausybės naujausius pakeitimus po pirmojo biudžeto svarstymo, kuriais atsižvelgta į „laisviečių“ siūlymus.
„Į Vilnius-Utena kelio finansavimą yra atsižvelgta, į neformalaus ugdymo biudžeto dalies būreliams didinimą yra atsižvelgta. Dabar keletas mažų patobulinimų yra atlikta šį rytą Vyriausybėje. Rytoj galutinai apsitarsime frakcijoje ir prieš posėdį informuosime, kaip mes balsuosime dėl jo“, – sakė V. Mitalas.
Lapkritį Vyriausybė pritarė, kad Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcijai papildomai būtų skiriama 40 mln. eurų – tiek lėšų tikimasi gauti iš padidintos sunkiasvorių priemonių kelių rinkliavos, vadinamųjų vinječių. Dar 117 mln. eurų papildomai numatoma skirti Europos Sąjungos paramos, paimant lėšų iš vėlesnių metų šioje ES finansinėje perspektyvoje.
Finansų ministrės Gintarės Skaistės duomenimis, iš viso keliams 2024 metais numatoma 872 mln. eurų.
Taip pat 3,5 mln. eurų papildomai pridėta švietimui, iš kurių didžioji dalis – 3 mln. eurų – teks neformaliam vaikų švietimui, 0,5 mln. eurų – Pietryčių Lietuvos švietimo įstaigų infrastruktūrai modernizuoti.
Numatomas biudžeto deficitas siekia Mastrichto kriterijaus ribą – 3 proc. bendrojo vidaus produkto.
