partnerystė

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad jai labiausiai apmaudu dėl to, jog Seimui vis dar nepavyko priimti lyčiai neutralios partnerystės įstatymo. „Man labiausiai apmaudu, kad mes iki šiol nesugebėjome priimti tų sprendimų, kurie užtikrintų visų Lietuvos žmonių, orumą, įskaitant ir tuos žmones, kurių orumo teisės aktai šiuo metu negerbia, nes neleidžia jiems spręsti asmeninio gyvenimo klausimų – tai yra (priimti – ELTA) partnerystės įstatymo“, – Vyriausybės valandos metu teigė I. Šimonytė, papra...

Pažadas per 100 dienų įregistruoti vienos lyties asmenų partnerystę liko neišpildytas, o aistros ir diskusijos šiuo klausimu prieš artėjančius Seimo rinkimus ne ką mažesnės nei per šią, besibaigiančią parlamentarų kadenciją. Šešių populiariausių partijų lyderių kritikos strėlės ir aštrūs pasisakymai žmogaus teisių klausimais – naujausiuose „Didžiuosiuose TV3 debatuose“ su Edmundu Jakilaičiu.

Parlamentarė, „Nemuno aušros“ atstovė Agnė Širinskienė penktadienį pareiškė, kad tarpuvaldžiu Seimas bandys priimti įstatymus dėl civilinės sąjungos ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Seimo rinkimų antrasis turas vyks spalio 27 dieną, bet naujasis parlamentas turėtų prisiekti lapkričio viduryje. „Aš ne įtariu, aš žinau, kad tai bus daroma.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė teigia esanti įsitikinusi, kad partnerystė Lietuvoje anksčiau ar vėliau bus įteisinta. „Esu įsitikinusi, kad anksčiau ar vėliau mes tikrai turėsime išspręsti klausimus dėl partnerystės, dėl kartu gyvenančių žmonių. Tai bus neišvengiamas dalykas“, – penktadienį Žinių radijui sakė politikė. Kita vertus, ji negalėjo pasakyti, ar tai įvyks jau kitą Seimo kadenciją, jeigu LSDP bus valdžioje.

Nuo pirmadienio, liepos 1 d., tos pačios lyties poros Latvijoje gali oficialiai užregistruoti savo santykius pas notarą. Pirmoji pora tai padarė iškart po vidurnakčio, kai tik leido įstatymas.  „Pagaliau valstybės akyse mes egzistuojame, mes esame“, – interviu laidoje „900 sekundžių“ savo emocijas apie šį įvykį atskleidė pirmoji Latvijoje oficialiai įregistruota pora – Janis Lotsas ir Maksimas Ringo, rašo portalas tv3.lv.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad reikia įteisinti tos pačios lyties asmenų sąjungą, o geriausia tai daryti per „Civilinio kodekso ypatumus“. Premjerė Ingrida Šimonytė atkerta, kad alternatyvus Civilinio kodekso projektas yra susijęs su sandorių teise, o prezidentas neturėtų LGBT žmonių partnerystės vertinti kaip įmonės santykių. Karšta diskusija dėl partnerystės įteisinimo įvyko pirmadienį LRT radijo kandidatų į prezidentus debatuose.

Jau balandį Lietuvoje įvyks istorinės vestuvės, kurių metu amžiną meilę vienas kitam prisieks 52 metus drauge gyvenimą kurianti vienos lyties pora. Dviejų vyrų vestuves organizuojanti vestuvių planuotoja Laura Vagonė sako, kad tokios simbolinės ceremonijos Lietuvoje buvo rengiamos ir anksčiau, bet jos visada vykdavo slapta.

Valdančiosios koalicijos partneriams nepavyko užtikrinti papildomų balsų Civilinės sąjungos įstatymo palaikymui Seime, Laisvės partija vertins ir savo įsipareigojimus valdantiesiems, sako partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. „Lapkričio 20 dieną koalicijos susitikime mes kėlėme ir biudžeto, ir Civilinės sąjungos klausimą, partneriai pažadėjo dar paieškoti balsų. Šiandien po dviejų savaičių jie sugrįžo.

Bandymas sieti biudžeto ir civilinės sąjungos priėmimą nepriimtinas „nei iš vienos pusės“, sako Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Man sujungimas biudžeto ir civilinės sąjungos nepriimtinas nei iš vienos – nei iš pozityviosios, nei iš negatyviosios – pusės. Tai yra du skirtingi labai svarbūs klausima, bet vienas su kitu nesusiję“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Mišri Seimo narių grupė pritartų kitų metų valstybės biudžetui, tačiau su sąlyga, jog valdantieji parlamente atmes Civilinės sąjungos įstatymą, įteisinant lyčiai neutralią partnerystę, sako grupės seniūnė Agnė Širinskienė.

Lietuvoje gyvenantys gėjai, lesbietės ir kitos seksualinės mažumos su baltu pavydu žvelgia į mūsų kaimynus latvius, nes Latvijos parlamentas prieš kelias savaites įteisino naują juridinių santykių formą – partnerystę.  Apie tai – šiandien 19 val. Diskusija TV3 laidoje „Dėmesio centre“.   Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko įsitikinęs, kad dabar – pats metas tokio įstatymo priėmimui ir čia, Lietuvoje.

Ketvirtadienį Latvijos parlamentas (Saeima) priėmė partnerystės įstatymą. Po šios žinios socialiniuose tinkluose pasipylė sveikinimai kaimynams latviams ir kritikos strėlės Lietuvai. Mat likome paskutinė iš trijų Baltijos šalių, nepriėmusi įstatymo pakeitimų dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės.    Latvijos parlamento sprendimu džiaugėsi Laisvės partija, kurios atstovai nuolat kelia partnerystės įstatymo Lietuvoje klausimą.

Latvijos parlamente ketvirtadienį per paskutinį svarstymą priimtas su partnerystės instituto įkūrimu susijusių įstatymų paketas, pasiūlytas teisingumo ministrės Inesės Libinos-Egnerės. Naujasis teisinis partnerystės institutas galės būti taikomas ir tos pačios lyties asmenims – jie galės įteisinti ir įregistruoti savo santykius.  Partnerystę Latvijoje bus galima įregistruoti nuo 2024 metų vidurio.

Siekiant partnerystės įteisinimo, Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė viliasi trūkstamų balsų rasti valdančiojoje koalicijoje. „Aš vis dar matau rezervų pačioje valdančiojoje koalicijoje, jos viduje, kad dalis abejojančių Seimo narių galėtų balsuoti už“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministrė. „Kai pasižiūri, į konkrečias pavardes, kurios susilaikė, kyla klausimas, ar tikrai mobilizacija koalicijoje buvo maksimali“, – teigė A. Armonaitė.

Laisvės partija Seime apgavo dalį parlamentarų ir pasiekė pergalę – po pateikimo pavyko pritarti homoseksualų santykius reglamentuojančiam civilinės sąjungos projektui, kitaip tariant, partnerystei. Dar vakar laisviečiai su liberalais blefavo, kad iš darbotvarkės šis klausimas jau išbrauktas, nes nėra pakankamai balsų, tačiau šiandien ryte jis vėl buvo įtrauktas. O galiausiai, dalis nepritariančiųjų partnerystei išsiųsti į komandiruotes, kad jų tiesiog nebūtų salėje.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako sveikinanti sprendimą Seime po svarstymo pritarti civilinės sąjungos įteisinimui bei pažymi, kad partnerystės instituto neturinti Lietuva dėl to sulaukia pastabų iš užsienio partnerių.

Pirmadienį valdančiųjų frakcijų seniūnų sprendimu iš Seimo darbotvarkės išbrauktas Civilinės sąjungos įstatymo projektas antradienį vėl grąžintas į ją. Už tai antradienį balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 46, aštuoni susilaikė. Svarstyti vienos lyties asmenų partnerystę reglamentuojantį įstatymo projektą vis dėlto svarstyti antradienį pasiūlė Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Naujoji Estijos vyriausybė ėmėsi santuokos lygybės įstatymo. Į koalicijos sutartį įrašytą pažadą Estijos politikai žada įgyvendinti dar šiais metais. Tai reikš, kad susituokti galės ne tik skirtingų, bet ir tos pačios lyties poros. Nors daugeliui lietuvių tokia žinia iš Talino buvo netikėta, tačiau visuomenės nuomonės apklausos Estijoje rodo, kad daugiau nei pusė estų pritaria tos pačios lyties santuokoms.

Į Seimo darbotvarkę kitą savaitę grįš valdančiųjų frakcijų parengtas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Valdančioji Laisvės frakcija ketvirtadienį pranešė, kad kitą antradienį numatytas projekto svarstymas. Projektas iki šiol buvo apsvarstytas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, bet neteikiamas į plenarinių posėdžių salę svarstymui, valdantiesiems nesurenkant reikiamo balsų skaičiaus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį atmetė prašymą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įregistravimo civilinės būklės aktų registre. Teismas konstatavo, kad Partnerystės įstatymas nėra priimtas, todėl nėra teisės akto, kuriuo vadovaudamasis galėtų tenkinti pareiškėjų prašymą. Pasak teismo, nors Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad šeimos samprata yra neutrali lyties atžvilgiu, tačiau teismas nesukuria naujų normų – tai turi padaryti Seimas.

Tos pačios lyties porų teisės, karo Ukrainoje kaltininkai, lengvųjų narkotikų dekriminalizavimas – klausimai, kurie viešumoje kelia daug diskusijų. Dažnai susidaro įspūdis, kad Lietuvos gyventojai, diskutuodami šiomis temomis, yra susipriešinę, matantys tik juoda arba balta. Tačiau realybė kitokia, rašoma „Adverum“ pranešime spaudai.

Laisvės partijos kandidatas į sostinės merus, Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius patvirtino siekiantis partnerystės reglamentavimo bent Vilniaus savivaldybės lygiu. Parlamentaras sako neatsitraukiantis nuo partijos programinės nuostatos partnerystę įteisinti įstatymu, bet Seime tam neužtenka balsų, tad tam tikras teises kartu gyvenantiems nesusituokusiems asmenims siūlo užtikrinti savivaldos lygmeniu.

Laisvės partijos kandidatas į sostinės merus Tomas Vytautas Raskevičius siekia partnerystės reglamentavimo Vilniaus savivaldybės lygiu, jo partietis, kadenciją baigiantis meras Remigijus Šimašius sako pasiruošęs palaikyti iniciatyvą.

2022-ieji metai nebuvo lengvi Seimui ir valdančiajai koalicijai. Tiek valdančiuosius tarpusavyje, tiek valdančiuosius ir opoziciją dažniausiai skaldė du klausimai – narkotikų dekriminalizavimas ir Civilinės sąjungos įstatymas bei partnerystė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atsakė, kas šių klausimų laukia šiais metais.

Lietuvoje į Seimo posėdžių salę netrukus turėtų grįžti Civilinės sąjungos įstatymo projektas, anksčiau nesulaukęs didelio palankumo visuose visuomenės sluoksniuose. Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) vadovas Artūras Rudomanskis sako, kad vietoje šito projekto reikėjo sutvarkyti jau civiliniame kodekse sureguliuotą partnerystę ir rodo pirštu į Slovėniją, kuri legalizavo tos paties lyties asmenų santuokas.

Partnerystės šalininkai prašo tikslinti civilinės sąjungos sąvoką, artinant ją prie šeimos santykių, tuo metu priešininkai sako, kad dabartinis apibrėžimas yra pernelyg artimas santuokai ir taip pat ragina jį tikslinti.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad iš dviejų projektų, Seime pateiktų nesusituokusių žmonių santykiams reguliuoti, mažiau priešpriešos visuomenėje sukeltų konservatyvesnis „artimo ryšio“ projektas.

Seime Civilinės sąjungos įstatymas, kuriuo siekiama įteisinti partnerystę, sėkmingai praėjo pateikimo stadiją. Tačiau tai labai nepatiko Seimo nariui Petrui Gražuliui, kuris nepraleido progos Seimo koridoriuose susikibti su dviem LGBT bendruomenės atstovais, kurie stebėjo, ar Civilinės sąjungos įstatymas žengs žingsnį pirmyn. Petras Gražulis necenzūriniais žodžiais iškoneveikė vaikinus, o vieną jų net pravirkdė. „Iš kur tie pyderastai atsirado? Čia išsigimimas. Jūs esat išsigimę.

Nepaisant matomų trūkumų, žmogaus teisių gynėjai sveikina Seimo sprendimą pradėti diskusijas dėl civilinės sąjungos, atveriančios daugiau galimybių vienos lyties poroms įtvirtinti savo santykius. „Matome labai daug spragų, bet yra džiugu po 20 metų sulaukti sutarimo bent jau pateikimo stadijoje“, – žurnalistams Seime sakė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Konservatyviai nusiteikę Seimo nariai, nesutinkantys su civiline sąjunga, pasiūlė savo variantą, kaip būtų galima reguliuoti partnerystės sudaryti negalinčių homoseksualių ir heteroseksualių porų santykius, bet Seimas nutarė svarstyti tiek liberalųjį Civilinės sąjungos įstatymą, tiek konservatyvųjį variantą – abiems pritarė po pateikimo. Tai reiškia, kad toliau Seimo komitetuose ir toliau virs stiprūs mūšiai.

Seimas po pateikimo pritarė Civilinės sąjungos įstatymui. Seimas turės balsuoti dar du kartus, kad tiek heteroseksualių, tiek homoseksualių porų santykius apibrėžiantis įstatymas įsigaliotų. Už Civilinės sąjungos įstatymą po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš – 49, 6 parlamentarai susilaikė. „Noriu iš karto akcentuoti, kad įstatymo projektas yra tik bazinės, pagrindinės, tik būtiniausios nuostatos kokybiškam, moraliai, socialiai teisingam asmenų gyvenimui nesusituokus.

Siūloma artimo ryšio alternatyva partnerystei ar civilinės sąjungos įteisinimo iniciatyvai veda į niekur, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Žinių radijui antradienį ji teigė, kad praėjusią savaitę registruotas Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra „ganėtinai konservatyvus kompromisas“, atsižvelgiantis į kritiką liberalesniam, dar prieš metus pateiktam projektui dėl partnerystės.   „Aš nematyčiau erdvės tolimesniems kompromisams.

Seimas antradienį balsuodamas dėl Diplomatinės tarnybos įstatymo įsivėlė į diskusijas dėl partnerystės – nors grupė parlamentarų siūlė išbraukti partnerio sąvoką, ji liko naujai priimtame įstatyme. Seimas antradienį priėmė naujos redakcijos Diplomatinės tarnybos įstatymą, kuris pakelia mažiausiai uždirbančių diplomatų atlyginimus, numato didesnes socialines garantijas, tikslina diplomatų atrankos ir paskyrimo procedūras.

Seime antrą kartą bandoma įteisinti tos pačios lyties asmenų santykius. Šį kartą partnerystę pakeitė civilinė sąjunga, kuri sudaroma pas notarą. Labai panašus įstatymo projektas kelią skinasi ir kaimyninėje Latvijoje. Šios šalies parlamentarai jau du kartus pritarė šiam projektui ir liko paskutinis balsavimas, po kurio tos pačios lyties poros galės įteisinti savo santykius Latvijoje.

Partnerystės ir civilinės sąjungos įteisinimo oponentai vietoj šių institutų siūlo numatyti artimo ryšio susitarimą, kuris galiotų konkrečiose įstatymų nustatytose srityse. Per 20 parlamentarų registravo atitinkamas Civilinio kodekso pataisas.

Civilinės sąjungos ir partnerystės klausimas pastaruoju metu aistras kelia ne tik Seime, bet ilgą laiką ramybės neduoda ir daugeliui gyventojų. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė gatvėje sutiktų vilniečių paklausti, ar Lietuvoje reikia įteisinti partnerystę? Dalis sutiktų praeivių teigė, kad tai padaryti privalu, nes žmonės turi turėti teisę pasirinkti, kaip spręsti asmeninius klausimus. „Nesąmonė, kad žmonėms neleidžia mylėti.

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė šeštadienį paprašė Liberalų sąjūdžio paramos šią savaitę registruotam civilinės sąjungos projektui. „Yra dar vienas egzaminas, kurį mes turime kartu išlaikyti su jumis – yra civilinės sąjungos projektas, kuriam labai prašau jūsų palaikymo“, – kreipdamasi į Liberalų sąjūdžio suvažiavimą Vilniuje sakė A. Armonaitė. „Išlaikykime šitą egzaminą.

Valstiečiai valdančiajai koalicijai pateikė ultimatumą – atsisakyti Civilinės sąjungos projekto ir valstybės vadovo statuso suteikimo Vytautui Landsbergiui arba Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga trauksis iš politinių partijų susitarimo dėl gynybos bei užsienio politikos.

Nors partnerystės įstatymo pavadinimą valdančioji dauguma pakeitė, diskusijos dėl LGBTQ bendruomenei priklausančių asmenų teisių toli gražu netyla. Homoseksuali moteris atvirai kreipėsi į valdžios atstovus klausdama, kodėl Lietuvoje ji negali jaustis pilnaverčiu žmogumi. Moteris teigė jau ilgą laiką gyvenanti Austrijoje, nes vos grįžusi į Lietuvą turi įrodinėti, kad turi lygias teises, kaip ir heteroseksualūs asmenys.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kaltina valdančiuosius sulaužius susitarimą su opozicija karo Ukrainoje metu neteikti visuomenę priešinančių įstatymo projektų. Valstiečiai paskelbė, kad jei Seime bus pritarta partnerystės įteisinimui, o Vytautui Landsbergiui bus suteiktas valstybės vadovo statusas, LVŽS pasitrauks iš rengiamų bendrų partijų susitarimų dėl gynybos bei užsienio politikos.

Antradienį minima Tarptautinė diena prieš homofobiją. O Lietuvoje ir toliau kyla žiežirbos dėl noro įtvirtinti dviejų asmenų sąjungą. Atsiradus naujam civilinės sąjungos projektui parlamentarai atsako, kaip turėtų pasiskirstyti Seimo frakcijų balsai.

Lietuvoje dar kartą bus mėginama įteisinti heteroseksualių ir homoseksualių porų partnerystę, bet šįkart ji vadinsis ne partneryste, o civiline sąjunga. Pokyčių prireikė, nes ankstesnis įstatymas Seime neperėjo net pateikimo stadijos. Pagal naujai parengtą teisės aktą, civilinė sąjunga bus registruojama pas notarą, o ne Civilinės metrikacijos biure, nebus galimybės pasiimti partnerio pavardės arba pasirinkti dvigubos pavardės.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kaltina valdančiuosius sulaužius susitarimą su opozicija karo Ukrainoje metu neteikti visuomenę priešinančių įstatymo projektų. Valstiečiai paskelbė, kad jei Seime bus pritarta partnerystės įteisinimui, o Vytautui Landsbergiui bus suteiktas valstybės vadovo statusas, LVŽS pasitrauks iš rengiamų bendrų partijų susitarimų dėl gynybos bei užsienio politikos.

Seimo valdantieji iš naujo siekia įteisinti lyčiai neutralią partnerystę ir parengė kur kas nuosaikesnį Civilinės sąjungos projektą. Tiesa, šį kartą projektu ne itin patenkinti ir patys „laisviečiai“ – kad jo parašo po nauju projektu nebus, pareiškė net ankstesniojo iniciatorius Tomas Vytautas Raskevičius. Savo ruožtu, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad geriau žengti žingsnį į priekį, nei trypčioti vietoje.

Valdančiosios daugumos atstovai antrą kartą parengė įstatymo projektą, kuriuo būtų galima įteisinti tos pačios lyties partnerių santykius. Tai, pasak projekto rengėjų, kompromisinis variantas, norima, kad už šį įstatymą balsuotų kuo daugiau parlamentarų. Žmogaus teisių gynėjai nėra visiškai patenkinti tokiu projektu, bet pripažįsta, kad tai – geriau nei nieko.

Pirmadienį pristatytas naujas projektas, kuriuo bus siekiama tos pačios lyties atstovai galėtų sudaryti civilines sąjungas. Tai – pakoreguotas parlamentarų projektas. Pirmuoju bandymu buvo siekiama įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas, tačiau Seime projektas buvo atmestas. „Laisvės partijos“ lyderė Aušrinė Armonaitė pirmadienį savo feisbuko paskyroje taip pat pasidalijo mintimis apie tokio projekto svarbą.

Per 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių  mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų pasirašė laišką, remiantį Seime rengiamą Partnerystės įstatymą. Penktadienį išplatintame laiške pažymima, kad Lietuvos Konstitucija įpareigoja valstybę užtikrinti demokratiją, žmogaus orumą, teisę į privatų gyvenimą, minties, religijos, įsitikinimų bei žodžio laisvę, visų asmenų lygybę.

Tokijas, peržiūrėjęs esamas taisykles, nuo lapkričio pripažins tos pačios lyties asmenų partnerystes ir taps didžiausiu tai darančiu Japonijos miestu, trečiadienį paskelbė pareigūnai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad Partnerystės įstatymo projektas liks Seimo pavasario sesijos darbų programoje.  Pasak parlamento vadovės, požiūris į žmogaus teises yra sritis, kuri Lietuvą daro vakarietiška valstybe, o partnerystės įteisinimas yra „skola mūsų valstybės piliečiams, kurią būtų gerai, jei šios kadencijos Seimas atiduotų“. „Aš tikiuosi, kad (partnerystė) nebus išbraukta, ir aš traktuoju tokį oponentų reikalavimą išbraukti partnerystę kaip argumentų trūk...