Ko tikėtis ir kam būti pasiruošus, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Artea“ banko vyr. ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene.
Kokie mūsų laukia ateinantys metai?
Trumpuoju laikotarpiu, stebint visas makroekonomines kategorijas, gyvensime tikrai neblogai. BVP augimo prognozę pagerinome, taip pat atlyginimų augimas numatomas pakankamai spartus. Šiemet atlyginimai kils 8,7 proc., kitais metais – 8 proc. Infliacija kaip problema išliks ir kitais metais. Tam įtakos turės besitęsiantis paslaugų brangimas, kuris yra lietuvių chroniška problema. Kylant atlyginimams, natūralu, kad paslaugų kainodaroje tai sudaro reikšmingą dalį ir skatina paslaugų kainų augimą.
Ekonomistams kelia nerimą geresnis ir spartesnis ekonomikos augimas kitais metais, nes jį veiks ne vien tik inertiškos ir prognozuojamos stabilios ciklinio atsigavimo jėgos, bet prisidės II pensijų pakopos įplaukos į ekonomiką.
Tai bus vienkartinis vartojimo stimuliavimas, kuris iškels BVP kartelę aukščiau, tad kitais metais gali būti sudėtinga ją pranokti. Panašų scenarijų stebėjome Estijoje 2021 metais, kai analogiška pensijų reforma stipriai išaugino BVP, o po to sekė 3 metų recesija.
Ar turime baimintis antros pensijų pakopos?
Tai priklausys nuo mūsų visuomenės finansinio raštingumo ir taupumo, nes gali būti, kad pinigai nenukeliaus vartojimui, o bus skirti taupymui ar investicijoms į nekilnojamą turtą. Tai šiek tiek pristabdytų infliacinius procesus ir sumažintų vartojimo šoką, dėl kurio nuogastauja ekonomistai.
Infliacijos požiūriu, ko tikėtis kitais metais?
Prekybininkai ir kita pasiūlos pusė gavo signalų, kad kitais metais gyventojai turės daugiau pinigų, tad jau dabar matyti, jog jie galvoja apie tai, kokias kainas nustatyti. Po truputėlį kainos šiemet jau yra aukštesnės. Tai lemia akcizai ir mokestiniai pakeitimai. Kitų metų pradžioje jų taip pat numatoma.
Kaip žinia, įvestas mokestis saldiems gėrimams, taikomi nauji akcizai, kurie dar nėra aišku, ar bus didinami. PVM nuolaida šildymui bus sumažinta, todėl šildymo kainos padidės, o visa tai skatins infliaciją. Kita vertus, paslaugos ir toliau brangs.
Kokios paslaugos ir kokios prekės tikėtina, kad brangs?
Žmonės pajus panašų kainų augimą kaip ir šiemet. Šiemet prognozuojama, kad kainos kils 3,5 proc., kitais metais – 3,3 proc. – sparčiau negu euro zonos vidurkis. Natūralu, kad jei vartojimas didės, o pensijų fondų pinigų panaudojimas pagerins finansinę situaciją tik daliai gyventojų, infliaciją pajausime visi. Infliacija paprastai labiausiai kerta pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius.
Ko galima tikėtis su palūkanų normomis?
Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos atstovas minėjo, kad palūkanų normos, jų požiūriu, yra komfortiniame lygyje. Tai reiškia, kad jos nei stabdo, nei skatina infliacijos augimą, tai yra natūralus bei organiškas palūkanų normų lygis. Gali būti, kad jis čia ir nusistovės. To paties tikisi ir finansų rinkų dalyviai. Sandoriai rodo, kad ateinančiais metais palūkanų normos svyruos apie 2 proc.
Ar galima tikėtis, kad palūkanos mažės?
Taip, jos gali mažėti, tačiau tai priklausys nuo makroekonominės euro zonos sveikatos. Jeigu euro zona nerodys augimo, darbo rinka prastės ir nebus aukštesnės infliacijos apraiškų visame regione, ECB gali sumažinti palūkanų normas.
Kokią įtaką gali turėti Jungtinių Amerikos Valstijų muitų politikos pokyčiai?
Tiesioginiai ryšiai tarp Lietuvos ir JAV yra nestiprūs. Nepaisant to, kad lietuviškos kilmės prekių eksporto srautas į JAV sudaro 7 proc. viso eksporto, jis yra pakankamai koncentruotas keliose prekių grupėse, kurios yra atsparios muitų politikai.
JAV importuotojai prisiima pagrindinę muitų naštą – ji negula ant eksportuotojų pečių. Kita vertus, JAV muitų politika yra paveiki mūsų kertinėms eksporto rinkoms: Vokietijai ir Šiaurės šalims. Jeigu šios šalys pradės vystytis brangiau, jų apetitas mūsų eksportui sumažės, o tai būtų prastas signalas ir taip sunkiai besiverčiančiai mūsų pramonei. Matome, kad pramonės augimas, kuris buvo dviženklis šių metų pradžioje, dabar išsikvėpė.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
