Ar Lietuva slenka link autoritarinės valdžios, TV3 Žinių „Dienos komentare“ atsakė politinės komunikacijos specialistas L. Kontrimas.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris sako, kad prezidentas neturėtų atlikti ministrų atrankos komisijos vaidmens, bet daro tai ir toliau. Prisiminkime, kai buvo aplinkos ministro paskyrimas, kai juo tapo Povilas Poderskis, o ne mokslininkas, aplinkosaugininkas. Panašus skandalas kilo ir skyrus kultūros ministrą Ignota Adomavičius. Kas čia vyksta?
Gali būti, kad prezidentas vis dėlto nėra laisvas savo sprendimuose.
Ką tai reikštų?
O tai reikštų, kad kažkas yra arba šalia, arba už jo, kurie patarinėja arba galimai netgi primygtinai pasiūlo priimti tam tikrus sprendimus. Kadangi paminėti du atvejai akivaizdžiai yra kažkas nesuvokiamo. Kai pirmą kartą atmetė profesorių į Aplinkos apsaugos ministeriją, pasakydami tokius argumentus, kurie yra visiškai kritikos netgi neverti.
Švelniai tariant, keisti buvo argumentai.
Absoliučiai keisti, bet kažkas įsuokė tą logiką ir ji, kaip mantra, toliau buvo kartojama.
Norite pasakyti, kad prezidentą galbūt kažkas tampo už virvučių? Jei taip, tai kas tai galėtų būti? Tiesiog hipotetiškai pasvarstykime.
Hipotetiškai galime pasvarstyti, nes P. Poderskio atsiradimas ministerijoje buvo nonsensas. Ir kas už P. Poderskio yra, kokie yra interesai? Ir prieisime prie labai stambių Lietuvos statybininkų, kurių dalis (...) sudarkė Vilnių, kad nežinau, kada jis bus perstatytas, nes šių primityvių stiklo-betono kubelių – na, atsiprašau – bet čia yra itin žemo lygio architektūra.
Stiklo statiniai nėra visai svetimas dalykas mūsų prezidentui.
Va – hipotezė, kuri veda mintį prie minties.
O kaip dėl kultūros ministro?
O čia aš galvoju atsitiko štai kaip: kadangi matėme, kaip prezidentas gulė kryžiumi už buvusį ir dabar jau esamą energetikos ministrą – vėlgi nepaaiškina, kodėl, kas, kaip? Juk taip yra nesunku pasakyti, kad, pavyzdžiui, turiu tokią, tokią, tokią viziją ir tas žmogus tinka, bet dabar tokie raitymaisi. Tiesą sakant, mes galėtumėme nesunkiai įvardinti daugiau nei 5 žmones, kurie Lietuvoje puikiai išmano energetiką, bet jų į ministrus nesiūlo.
Tačiau Žygimantas Vaičiūnas yra tikrai labai geras šios srities specialistas.
Neneigiu, jis iš tikrųjų yra geras, bet kaip griaunama politinė logika? Pasižiūrėkite – dabar po šito prezidento kišimosi į vidaus reikalus, į parlamentinę veiklą, galime savęs paklausti, kaip teoretikai, gal rinkimų visai nebereikia, gal padarykime kokią nors postų paskirstymo komisiją prie prezidento ir viskas? (...)
Aišku, tai yra teorinis samprotavimas, ne koks nors empirinis, bet juk suprantame, kad čia yra žingsnis ir tu esi autoritarinėje aplinkoje. Beje, mūsų visuomenė, kas yra liūdna stebėti, po daugiau nei 30 metų, yra pasiruošusi autoritarizmui, bizūnui ir meduoliui. Partijos, kadangi yra degradavusios ir jos nebegarantuoja nei varžybų viduje, o yra klaninės arba kažkokios gentinės chebrytės, jos nebeatiduoda mums valstybės valdymui geriausių kadrų, o duoda tiesiog tuos, kurie yra patogūs.
Kalbant apie interesus ir virvutes, kuriomis galbūt tampoma prezidentūra – paminėjote statybininkų, verslo interesus – galbūt yra ir kitų, pavyzdžiui, valstybės struktūrų interesų?
Galime nutuokti, kad prezidentui stiprią įtaką daro saugumas ir, tiesą sakant, esu labai už Lietuvos Respublikos saugumą, nes mums jo reikia. Tačiau kažkodėl jau kelinti metai jaučiu tokį keistą jų buvimą, kaip šešėlį, kur, tiesą sakant, ne jų reikalas turėtų būti. Jų reikalas turėtų būti išorės ir vidaus reikalų kontrolė, priežiūra ir paviešinimas laiku. Prisiminkime, kad prieš keliolika metų, kai buvo prasidėję pažymų skandalai, jie tapo kažkokiais pilkaisiais ir jiems patiko tas vaidmuo, nors taip neturėtų būti.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
