Seimo Aplinkos apsaugos komitete aptartas vieno Vilniuje, Tarandėje, esančio daugiabučio klausimas. Komiteto pirmininkė, konservatorė Aistė Gedvilienė prisipažino, kad „su šiuo klausimu gyvena pora mėnesių“, kadangi į ją kreipėsi name gyvenanti bendruomenė.
„Ten tikrai nepavydėtina situacija“, – konstatavo Seimo narė.
Pasak jos, namo statybos leidimas išduotas 2016 metais, vėliau Statybos inspekcija nustatė 85 proc. statomo pastato baigtumą ir prasidėjo būstų įsigijimo sandoriai.
„Tas namas dabar yra pilnai apgyvendintas, o Statybos inspekcija, kuri prieš tai išdavė patvirtinimą dėl 85 proc. baigtumo, nustatė savavališkos statybos atvejus ir prašo, kad jie būtų pašalinti. Bet vystytojas, aišku, yra kažkur tai. Bent jau kol kas savo padarytų trūkumų šalinti pats nesutinka.
Iš kitos pusės savivaldybė pradeda spausti žmones dėl to, kad jie gyvena statybvietėje. <...> Žmonės yra pakabinti tarp žemės ir dangaus. Namas pastatytas ne pagal projektą, Statybos inspekcija, viena vertus, išdavusi pažymą dėl 85 proc. baigtumo, kita vertus, spaudžia, kad statinys neatitinka projekto“, – situaciją paaiškino A. Gedvilienė.
Politikės teigimu, gyventojams artėja ir dar liūdnesnis scenarijus, kadangi nuo kitų metų įsigalioja įstatymo pataisos, kuriose numatyta, kad parduoti bus galima tik visiškai pabaigtą pastatą, tai yra, būstą su 100 proc. baigtumo.
„Negalėsime nei gyventi, nei parduoti“
Name gyvenantis Evaldas pasakojo, kad 2016 m. balandį buvo nustatyta savavališka statyba, priežastis – namo statyba be statybos projekto. Statybos projektas buvo gautas tų pačių metų birželio mėnesį. Dokumentuose nurodyta, kad projektą vykdo įmonė „Rinvest“.
Tų pačių metų rugsėjį vystytoju nurodoma jau kita įmonė – „Euroka“, gaunama pažyma, kad galima tęsti savavališką statybą. Evaldo teigimu, pagal įstatymą negalėjo vykti statybos tarp balandžio ir rugsėjo, tačiau „Google“ rastos nuotraukos rodo, kad rugsėjo mėnesį toje vietoje stovėjo jau keturių aukštų pastatas.
Anot vyro, „Rinvest“ kratosi atsakomybės, o „Euroka“ taip pat didelio pasitikėjimo Evaldui nesukėlė, kadangi ilgą laiką buvo nurodyta, kad įmonėje nėra darbuotojų, dabar nurodyta, kad įmonėje yra vienas apdraustas darbuotojas.
„Jie bandė bankrutuoti, bet mes užbėgom už akių, įsitraukė ir Statybos inspekcija“, – pasakojo Evaldas.
Gyventojas pasakojo, kad bendruomenei susidarė vaizdas, kad „Rinvest“ ir „Euroka“ yra tiems patiems asmenims priklausanti įmonė, kadangi tarp „Eurokos“ akcininkų vienu metu buvo „Rinvest“, tiek pastarosios įmonės vienas iš darbuotojų vienu metu buvo „Eurokos“ direktorius.
„Jie pas mus atvykę kažkada labai gyrėsi, kad jūs čia nieko nepasieksite, eikite į teismą, pas mus „Eurokos“ sąskaitoje yra lygiai nulis. Labai didžiavosi tuo. Dabar jie išvis nekomunikuoja su mumis, nieko nesikalba, nieko nenori pabaigti.
Mes esame pakabinti. Iš vienos pusės, Statybos inspekcija fiksavo savavališką statybą, kurioje yra toks dalykas, kaip per aukštas namas, o tai išvis užkerta kelią kažką daryti. Taip pat artėja tas laikas, kai bus galima parduoti tik esant 100 proc. baigtumui. Mes negalėsime nei parduoti, nei pabaigti to namo, nei gyventi ten“, – dėstė Evaldas.
„Kai dabar skundžiasi statytojai, kad blogai, jog tik nuo 100 proc. bus galima [parduoti], tai aš jums pateikiu tokį pavyzdį, kaip atsitinka, kai galima pardavinėti su 85 proc. baigtumu“, – pridūrė jis.
Evaldas pažymėjo, kad viešojoje erdvėje galima rasti ne vieną istoriją, kaip „Rinvest“ nepabaigė projekto.
Paaiškino, kodėl patvirtino 85 proc. baigtumą
A. Gedvilienė teigė supratusi, kad Tarandės daugiabučio atveju Statybos inspekcija viską sprendė iš brėžinio. Politikė teiravosi, kada Statybos inspekcijos pareigūnai nusprendžia gyvai nuvažiuoti patikrinti, kaip statinys atitinka nurodytą projektą.
Inspekcijos direktorė Lina Kuksėnaitė-Česnulienė paaiškino, kaip buvo išduota 85 proc. baigtumo pažyma, nors inspekcijos pareigūnai nebuvo apsilankę statinio vietoje.
Jos teigimu, pažymų išdavimo procedūra yra labai aiškiai reglamentuota, kokius dokumentus turi statytojas pateikti inspekcijai, kad ji nuspręstų, kad statinys yra statomas pagal projektą. Dalis tokių dokumentų – kadastrinė byla ir geodezinė nuotrauka, o juos rengia matininkai ir geodezininkai.
„Iš šitų dokumentų inspekcija sprendžia, ar statinys atitinka projektui. Jei [inspekcijos] pareigūnas važiuotų į vietą, supraskite, mes naudojamės labai paprastais matavimo prietaisais – rulete ir lazeriniais matuokliais patalpų viduje.
Mes statinio aukščio net neišmatuotume nuvažiavę į vietą. Taip yra numatyta, kad geodezininkų parengtos nuotraukos yra pagrindas priimti sprendimą dėl statinio aukščio“, – aiškino L. Kuksėnaitė-Česnulienė.
Kaip pastebėjo A. Gedvilienė, inspekcija buvo nustačiusi ne vieną pažeidimą šių konkrečių statybų atveju, tačiau vis tiek išdavė pažymą dėl 85 proc. baigtumo, kas leido vystytojams pardavinėti būstus šiame pastate.
L. Kuksėnaitė-Česnulienė teigė, kad inspekcija pažeidimus pradėjo fiksuoti po gyventojų skundų, kad pastatas statomas ne pagal projektą, tačiau tai buvo 2020-2021 metais.
Savavališka statyba buvo nustatyta prieš trejus metus, kai inspekcija išsikvietė geodezininką ir jis nustatė, kad pastatas – per aukštas. Tik pagal geodezininko padarytas nuotraukas inspekcija ir nusprendžia, koks yra pastato aukštis.
„Tomis nuotraukomis remiantis tiek priimtas sprendimas išduoti pažymą, tiek priimtas sprendimas surašyti savavališkos statybos aktą“, – sakė inspekcijos vadovė.
Mato sprendimo būdą
A. Gedvilienė pastebėjo, kad norint, kad namas atitiktų reikalavimus, reikėtų nuardyti pastato viršutinio aukšto dalį, tačiau ta neįmanoma, kadangi ten jau gyvena žmonės.
„Statybos inspekcija sako, kad turi būti pašalinti padariniai savavališkos statybos ir viskas fine, bet adresato, kuris yra statytojas, jau nebėra. Arba jis yra pasislėpęs, kur neaišku, kokia įmonė yra galiausiai atsakinga už statinį ir jo pridavimą. Gaunasi, kad Statybos inspekcija neturi kam nukreipti savo nurodymo sutvarkyti statinį“, – sakė komiteto vadovė.
Ji klausė Aplinkos ministerijos, ką žmonėms daryti tokiu atveju.
„Nes mes dabar tuos žmones paliekam kaip lunatikus vaikščioti ir ieškoti patiems, ką daryti“, – teigė A. Gedvilienė.
„Tai nėra nei pateisinama, nei palaikytina situacija, kokia susidarė tokiais atvejais. Tai ypač sunkios ir sudėtingos tokios situacijos ir tą mes labai akcentavome diskutuodami komitete dėl 100 proc. baigtumo ir sakėme, kad gyventojai atsiduria labai sunkiose situacijose“, – sakė Aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė.
Ji teigė, kad ministerija siūlys papildyti įstatymą dėl 100 proc. baigtumo nuostatomis, kurios atlieptų tokias situacijas, kokia susidarė Tarandėje.
„Kas bus ateityje su tais, kurie jau yra įsigiję? Tai mes ateisime su pasiūlymu, kaip atskirti esamas situacijas nuo naujų statybų“, – dėstė viceministrė.
D. Matusevičė teigė, kad kai gyventojai investuoja į nebaigtą statybą, jie realiai perima statytojo teisę.
„Kadangi statinio dar nėra, statyba yra sureglamentuota taip, kad komisija peržiūri visą statybą, yra daug atskirų specialistų, kurie surašo užbaigimo aktą pačioje pabaigoje. Tada galima sakyti, kad valstybė patikrino tą statinį, pripažino tinkamu naudoti, įvertino jo visą baigtumą. Kol nėra įvykęs šis faktas, mes esame statybvietėje. Tuomet ta investavimo rizika yra labai didelė.
Mes tuomet ir sprendėm, kad vartotojui tokia investavimo rizika yra per didelė, nes reikia labai daug analizuoti, kad taptum bendrastatytoju, nes statinys vis dar statomas ir įsigyjama dalis nuosavybės be jokios garantijos, kad statytojas nebankrutuos, kad jis vykdys įsipareigojimus“, – aiškino viceministrė.
D. Matusevičė teigė, kad jei teritorijų planavimo dokumentai ir reglamentai leidžia Tarandės daugiabučiui būti tokiam, koks jis yra, pagrindinis kelias – daryti projekto pakeitimus ir eiti prie pastato užbaigimo.
„Manome, kad toks reguliavimas, koks buvo iki šiol, buvo pernelyg rizikingas vartotojų atžvilgiu, manome, kad pakeitimai dėl 100 proc. buvo reikalingi, tačiau turime istoriškai susidariusių situacijų, kurių sprendimas ir yra – pertvarkyti dokumentaciją, kad tuos procesus būtų galima užbaigti“, – kalbėjo viceministrė.
L. Kuksėnaitė-Česnulienė taip pat patikslino, kad nereikia griauti viso aukšto, tereikia 10 centimetrų pažeminti pastatą, tad galima rasti ir ne tokių drastiškų sprendimų kaip griovimas.
Gyventojų planas kitoks
Kitas namo gyventojas Albertas pasakojo, kad bendruomenė jau kreipėsi į teisininkus ir tuoj bus pradėti veiksmai.
„Mūsų nuomone, kaltininkas yra ne vienas ir ne du, o visos šitos susijusios įmonės“, – sakė jis.
Gyventojas aiškino, kad konsultavosi su specialistais, kurie dirba su pastatų pridavimais, ir jie patarė pirmiau laimėti teisinius procesus prieš atsakingas įmones, o vėliau bandyti patiems sutvarkyti pastatą iki 100 proc. baigtumo. Alberto teigimu, gyventojų planas toks ir yra – iš nesąžiningų verslininkų prisiteisti pinigus ir už juos pabaigti daugiabutį.
„Man įdomus pasirodė Aplinkos ministerijos komentaras, kad gyventojams dabar pereina statytojo teisė. Kokiu įstatymu vadovaujantis? Pagal notarinę sutartį mes nesame įsipareigoję namo pabaigti, mes esame įsipareigoję pabaigti savo butą. Aš savo atveju esu tą padaręs ir kadastrinius matavimus pasidaręs, kuriuos kad ir dabar atiduoti. Butas yra baigtas. Bet kalbėti apie tai, kad mes galime būti statytojai. Ar jūs suprantate, ką mes prisiimame? Mes nežinome, kaip buvo statytas namas. Tai dabar mes ant savęs priimsime visą šitą, kas buvo daryta?“ – samprotavo Evaldas.
Teisininkas Donatas Lapinskas, atstovaujantis „Rinvest“, sakė, kad iš savo klientų girdėjęs, kad pagrindinis statytojas „Euroka“ jau pradėjo atlikinėti veiksmus, kurie padės užbaigti projektą iki 100 proc.
