Vienoje iš Vilniaus miesto savivaldybėje esančioje sodų bendrijoje gyvenant Milda sutiko su naujienų portalu tv3.lt pasidalinti savo istorija. Ji norėjo, kad prie jos namų atsirastų rūšiavimo konteineriai, tačiau miestas suteikti jų nėra linkęs.
Turėtų būti kaip ant lėkštutės padėta
Neseniai į vieną iš sodų bendrijų atsikrausčiusi Milda sakė, kad dėl rūšiavimo konteinerių kreipėsi į už atliekas atsakingas įmones.
„Buvo pasakyta, kad šiuo metu rūšiavimo konteinerių nebėra, nebeliko, galima stoti eilę, bet eilėje žmonės laukia ir dvejus, ir daugiau metų. Gale nurodyta nuoroda, kur aš galiu ir už kiek nusipirkti tuos rūšiavimo konteinerius.
Man pasirodė tai neteisinga, nes šitie dalykai turėtų būti parūpinami. Aš gi mokėsiu už šiukšlių išvežimą. Kaip visi daugiabučiuose gyvenantys turi galimybę rūšiuoti, taip ir aš turėčiau turėti galimybę“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo Milda.
Pasak jos, jei pati pirktų rūšiavimui skirtus konteinerius, suma būtų itin didelė. Tačiau ne kaina labiausiai piktina Mildą.
„Atrodo, kad rūšiavimas yra tokia prabangos prekė. Taip neturėtų būti. Ši paslauga turi būti nemokama, mes gi mokėsime už šiukšlių išvežimą. Kodėl daugiabučiuose gyvenantys moka už šiukšlių išvežimą ir turi tuos rūšiavimo konteinerius, o aš prie savo namo negaliu jo turėti?“ – klausė ji.
Milda tikino, kad ši situacija jai nekeltų tokio pasipiktinimo, jei pati sodų bendrija turėtų rūšiavimo konteinerius.
„Bet visuose soduose kelių kilometrų spinduliu yra tik komunalinių atliekų. Plastikui, stiklui, metalui nėra“, – teigė ji.
„Toks bejėgiškumas apima. Atrodo, kad nori būti atsakingas pilietis ekologiniu aspektu, bet turi skambinti, reikalauti, o jei labai nori rūšiuoti, turi pats investuoti į tai. Neturėtų taip būti, yra mokesčių pinigai, lėšos skirtos būtent tam.
Kartais mes net kalbame apie baudas, jei nerūšiuosime, o čia turi vos ne išsikovoti, kad galėtum rūšiuoti. Taip neturėtų būti“, – pridūrė pašnekovė.
Milda skambino ir į sodų bendriją, jos pirmininkas tikino, kad jau yra projektas, kuriame numatyta pastatyti visai bendrijai rūšiavimo konteineriai.
„Bet taip jau sako keletą metų, visada žada. Aš čia naujai gyvenu, bet kiek domėjausi iš kaimynų, tai kaip nėra tų konteinerių, taip nėra, kaip yra tas projektas, taip yra. Kaip rūšiuoti nėra, taip nėra. <...> Kai pasidomėjau, tai sakė, kad šią vasarą tai tikrai. Bet tokios tuščios kalbos. Ką reiškia šią vasarą? Kaimynai sakė, kad praėjusiais metais sakė tą patį“, – sakė ji.
Mildai taip pat nesuprantama, kaip gali nebūti rūšiavimo konteinerių, jei tam savivaldybei yra skiriamos lėšos.
„Čia yra didelis miestas, tai ir daugiau jų būti turi. Negali būti tokio pasakymo, kad nebėra konteinerių, tai patys nusipirkite. Kas čia per nesąmonė? Kai paskaičiuojame, kiek tų atliekų neperdirbama, kiek žemės resursų buvo galima sutaupyti. <...> Tai neturėtų būti aukštoji matematika, tai turėtų būti kaip ant lėkštutės padėta ir dar padėkota žmonėms, kad jie rūšiuoja“, – dėstė pašnekovė.
Aikštelės turėtų atsirasti iki metų pabaigos
Vilniaus miesto savivaldybės naujienų portalui tv3.lt pateiktame komentare teigiama, kad nuo 2019 metų savivaldybė vykdo projektą, kurio metu įsigyjamos ir gyventojams įrengiamos požeminės arba pusiau požeminės konteinerių aikštelės. Savivaldybės atstovų teigimu, iki šių metų pabaigos iš viso tokių aikštelių Vilniuje jau bus įrengta apie 1,2 tūkst.
„Aikštelėse įrengiami konteineriai yra skirti ne tik mišrioms atliekoms, bet ir rūšiavimui (stiklo, popieriaus/kartono, metalo pakuočių ir antrinių žaliavų)“, – rašoma savivaldybės komentare.
Pasak savivaldybės atstovų, sodų bendrijoje, kurioje gyvena Milda, iki metų pabaigos bus įrengtos penkios tokios aikštelės.
„Šiais konteineriais galės naudotis visi gyventojai, nepriklausomai nuo to, ar jie jau turi individualiai naudojamus konteinerius“, – tikino savivaldybė.
Lietuvos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme pakuočių gamintojams ir importuotojams įtvirtinta pareiga organizuoti rūšiuojamų atliekų surinkimą, vežimą ir tvarkymą arba dalyvauti procese, kai tokį procesą organizuoja savivaldybė. Tai reiškia, kad gamintojai ir importuotojai turi finansiškai prisidėti, tvarkant ir iš gyventojų surenkant rūšiuojamas atliekas.
„Deja, įmonėms ir organizacijoms vangiai vykdant šią pareigą, o savivaldybei turint ribotus finansinius išteklius, maždaug trims ketvirtadaliams Vilniuje individualiai naudojamų konteinerių poreikį išreiškusių gyventojų tokie konteineriai nėra suteikti.
Vilniaus savivaldybė ne kartą kreipėsi į įmones ir organizacijas, ragindama vykdyti įstatyme nustatytą pareigą, tačiau šie raginimai vaisių nedavė. Savivaldybė taip pat planavo dalyvauti APVA teiktame kvietime dėl subsidijų ir dotacijų individualiems antrinių žaliavų surinkimo konteineriams įsigyti, tačiau pakuočių gamintojai ir importuotojai nesutiko finansuoti pusės planuojamų įsigyti konteinerių sumos, o tai, pagal kvietimo sąlygas, savivaldybei neleido jame dalyvauti. Savivaldybė tuomet kreipėsi į APVA dėl nuostatų pakeitimo, tačiau agentūra keisti sąlygų ir leisti savivaldybei savarankiškai pasinaudoti dotacija nesutiko“, – aiškino savivaldybės atstovai.
2021 m. birželį Seimas priėmė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, kuriais savivaldybėms nustatyta pareiga iki 2022 m. gruodžio pradėti procedūras dėl pakuočių atliekų tvarkytojų parinkimo. Tokiu būdu siekiama užtikrinti ne tik sklandų ir laiku atliekamą, bet ir gyventojų poreikius atitinkantį rūšiuojamų atliekų surinkimą, įskaitant jų aprūpinimą trūkstamais konteineriais.
„Vilniaus miesto savivaldybė šį procesą yra pradėjusi, vykdomas tarptautinis viešasis pirkimas. Jam pasibaigus ir pasirašius sutartį su paslaugų teikėjais, konteinerių prieinamumas, tiek bendro naudojimo, tiek individualiai naudojamų pagal poreikį, bus užtikrintas visiems sostinės gyventojams.
Sutartį planuojama pasirašyti pavasarį, o po pasirašymo paslaugų teikimui pasiruošti viešojo pirkimo laimėtojas turės ne daugiau šešių mėnesių, taigi tikimės, kad gyventojų poreikius atitinkančios paslaugos bus pradėtos teikti ne vėliau kaip rudenį“, – teigė savivaldybės atstovai.
Klausimo ėmėsi ir ministerija
Naujienų portalas tv3.lt situaciją pakomentuoti paprašė ir Aplinkos ministerijos. Jos atstovai tvirtino, kad dėl Mildos istorijos jau kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu informuoti, ar savivaldybė užtikrina galimybę rūšiuoti komunalines atliekas gyventojams ir kaip savivaldybė planuoja aprūpinti poreikį išreiškusius gyventojus individualiais rūšiavimo konteineriais.
„Savivaldybės prašome paaiškinti, ar numatytas aprūpinimo planas, infrastruktūros plėtros planas, ar aprūpinimas individualiais konteineriais vyksta savivaldybės turimomis lėšomis, ar pasirašytos sutartys dėl atitinkamos infrastruktūros finansavimo su gamintojų ir importuotojų organizacijomis“, – teigė ministerijos atstovai.
Pasak jų, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų, o savivaldybės yra įpareigotos aprūpinti visus gyventojus rūšiavimo konteineriais, jos turi užtikrinti per savo partnerius – atliekų tvarkytojus ir per gamintojus importuotojus – kad kiekvienas gyventojas turėtų galimybę rūšiuoti atliekas.
„Tokie atvejai yra netoleruotini, nes Aplinkos ministerija jau daugelį metų deda pastangas, kad infrastruktūra veiktų, nuosekliai ir reguliariai skiria finansavimą tokios infrastruktūros sukūrimui ir remia visas savivaldybes.
Ministerija formuoja politiką ir skatina savivaldybes plėtoti rūšiuojamąjį surinkimą, motyvuoti gyventojus rūšiuoti ir prisidėti prie ambicingų Lietuvai nustatytų komunalinių atliekų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo užduočių siekimo“, – tikino ministerijos atstovai.
Aplinkos ministerijos tikinimu, ji reguliariai ir nuosekliai kasmet rėmė tiek kolektyvinių konteinerių, dar vadinamų „varpeliais“, tiek ir individualių konteinerių, įsigijimą.
Į rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtrą 2014-2020 m. laikotarpiu investuota 80,8 mln. eurų ES fondų lėšų. Papildomai iš Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos lėšų 2015–2022 m. savivaldybėms taip pat buvo teikiamos subsidijos ir dotacijos rūšiuojamojo atliekų surinkimo infrastruktūros plėtrai, vidutiniškai apie 78,9 tūkst. eurų per metus.
2021-2030 m. laikotarpiu suplanuotos ES ir valstybės investicijos žiediškumo skatinimui siekia 106 mln. eurų, pavyzdžiui, 31,2 mln. eurų numatyta investuoti į rūšiuojamąjį atliekų surinkimą (didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, maisto, tekstilės atliekų atskiro surinkimo konteinerius).
„Gyventojai savarankiškai neturi pirkti konteinerių, nes pakuočių rūšiavimo konteineriai yra priemonė atliekų tvarkytojų paslaugai teikti. Savivaldybė privalo užtikrinti ir neatlygintiną pakuočių rūšiavimo konteinerio pastatymą, ir atliekų išvežimą“, – tvirtino ministerijos atstovai.