Rudenį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas organizavo ne vieną diskusiją ir patikrinimą statybų srityje. Nustatyta, kad nekilnojamojo turto vystytojai naudojasi įstatymų netobulumais.
Jie apeina statomiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams keliamus griežtesnius reikalavimus dėl želdynų normų, vaikų žaidimo aikštelių ir didesnių automobilių stovėjimo vietų įrengimo, projektuose nurodant tokių būsimų pastatų paskirtį kaip negyvenamąją, neva projektuojami viešbučiai, nakvynės namai, poilsio ir kūrybinių dirbtuvių pastatai.
Parlamentinių patikrinimų metu buvo pastebėti praktikoje pasitaikantys atvejai, kai, rekonstruojant esamus pastatus, vieno ar dviejų butų gyvenamieji namai faktiškai virsta daugiabučiais.
„Pastatai yra išskaidomi į kelis atskirus turtinius vienetus su atskirais vandentiekio, šildymo ir elektros apskaitos skaitikliais, nors projektuose yra pateikiami kaip vienbučiai ar dvibučiai gyvenamieji namai su aštuoniomis voniomis, aštuoniomis virtuvėmis ir aštuoniais atskirais įėjimais“, – teigė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Komitetas Aplinkos ministerijai pavedė iki kovo 1 d. patikslinti ir sugriežtinti reikalavimus NT vystytojams, kad šie negalėtų piktnaudžiauti. Šią savaitę parlamentarai aiškinosi, kaip ministerijos atstovai įvykdė pavestą užduotį.
Vietoje viešbučio ar kavinės – daugiabutis
Aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė pristatė darbo grupės parengtus pasiūlymus. Anot jos, tai nėra ministro pasirašyti įsakymai, tai dar tik idėjos.
„Tokiu greičiu nebūtų teisinga keisti, reikia išdiskutuoti“, – sakė viceministrė.
Ji pastebėjo, kad žiniasklaidoje nuskambėjo ne vienas atvejis, kai vienu pavadinimu įvardintų projektų vietoje kyla visiškai kitokios paskirties pastatai. Pavyzdžiui, vietoje viešbučio ar kavinės iškyla daugiabutis gyvenamas namas.
„Kodėl tai yra problema? Pasekmės visuomenei yra neigiamos. Pirmiausia, teritorijoje nėra pritaikoma infrastruktūra. Kitas dalykas, aplinkinių gyventojų informavimas yra netinkamas. Taip pat nesukuriama sveikatai palanki gyvenamoji aplinka, gyventojai įsigyja tuose negyvenamuosius butus, turi būti begalę naudojimo problemų, nes tai nėra pritaikyta gyvenimui“, – problemas vardijo D. Veličkaitė-Matusevičė.
„Papildomų kriterijų įvedimas yra reikalingas, jei neužtenka tų priemonių, kokios yra dabar. Pajuokaujant galima pasakyti, kad ir dabar yra netrukdoma projektuoti ir statyti sąžiningai. Jeigu vis dar atsitinka tie atvejai, reikia papildomų sprendimų teisniame reguliavime“, – pridūrė ji.
Turtinis vienetas – svarbiausias kriterijus
Viceministrė pristatė pagrindines darbo grupės pasiūlymų kryptis. Pirmasis pasiūlymas – turtinių vienetų reglamentavimas. Tai reikštų, kad būtų atskirti daugiabučiai nuo viešbučių ir kitų apgyvendinimo paslaugas teikiančio verslo objektų. Kitaip tariant, daugiabutyje name – daug turtinių vienetų, pastate, kuriame yra vienbutis, viešbutis ar nakvynės namai – vienas turtinis vienetas.
„Jeigu savininkas nebenorėtų vykdyti tos komercinės veiklos ar norėtų iš vienbučio namo versti į daugiabutį, tai jis turėtų atlikti teritorijų planavimo veiksmus, pastato pakeitimo, projekto pakeitimo veiksmus, jei tai atsitiktų statybos eigoje. Tada tas turtinis vienetas taptų labai objektyviu kriterijumi, kaip atskirti vieną pastatą nuo kito“, – kalbėjo D. Veličkaitė-Matusevičė.
Tokio reglamentavimo, anot jos, gali neužtekti, kai gyventojai perka dalį nuosavybės vienbučiame name ir sudaro naudojimosi tvarką.
„Ten nėra atskirų turtinių vienetų, tai didžiulė rizika. Norime tikėtis, kad visuomenė bręsta ir supras, kad tai yra per daug rizikingas pirkinys“, – sakė D. Veličkaitė-Matusevičė.
Pastato paskirtys turės būti griežtai apibrėžtos
Kitas pasiūlymas – apibrėžti statinių paskirtis, aiškiai įvardinti, kad trumpalaikio ir laikinojo apgyvendinimo pastatai yra skirti būtent apgyvendinimo paslaugų teikimui.
Viešbučių paskirties pastatus siūloma persrupuoti, numatant, kad jie skirti tik trumpalaikio apgyvendinimo paslaugoms, atskirti šiuo metu populiarėjančių pastatų grupę – laikinojo apgyvendinimo paslaugų, ilgalaikės nuomos (co-living) pastatus.
„Šie pastatai nuo viešbučių skiriasi tuo, kad patalpos naudojamos nuomai. Jie būtų formuojami kaip vienas turtinis vienetas ir statomi komercinėse teritorijose. Minimalūs norminiai reikalavimai apgyvendinimo paslaugų paskirties pastatams būtų suvienodinami, numatoma kokiose teritorijose jie galėtų būti statomi“, – rašoma ministerijos suburtos darbo grupės išvadose.
Kitaip tariant, liks viešbučio paskirties pastatai, ilgalaikės nuomos – co-livingo – pastatai, kurie statomi komercinės paskirties žemėje, ir gyvenamieji namai, kurie skirstomi vienbučius, dvibučius arba daugiabučius pastatus, kurie statomi gyvenamosios paskirties žemėje su visa tam pritaikyta infrastruktūra – želdynais, vaikų žaidimo aikštelėmis, automobilių stovėjimo vietomis ir pan.
Pastate, kuris formuojamas kaip vienas turtinis vienetas, siūloma leisti įrengti tik vieną inžinerinių tinklų ir inžinerinių išteklių – dujų, vandens, elektros – apskaitos sistemą. Kitaip tariant, jei daugiau turtinių vienetų, tai daugiau ir apskaitos sistemų.
Iki šiol numtatyta, kad iki 49 proc. pastato patalpų gali būti kitos nei viso pastato paskirties. Aplinkos ministerija siūlo pakeisti proporciją – vyraujančia paskirtimi laikyti 90 proc. patalpų, tik 10 proc., išimties tvarka, esant būtinybei, numatyti kitokios paskirties patalpų.
Norint statyti kitokios sudėties, miršrius pastatus, pirmiausia reikėtų juos suplanuoti teritorijų planavimo dokumentuose, įtvirtinti juose kelis galimus žemės naudojimo būdus ir jais vadovautis projektuojant skirtingų paskirčių patalpas.
Dėl to siūloma įvesti naują kategoriją – mišrios paskirties pastatus. Tuomet ir aplinka aplink juos būtų pritaikyta skirtingoms paskirtimis.
Komercinės patalpos negalės staiga tapti būstu
Taip pat ketinama įtvirtinti tvarką, kad gyvenamą vietą būtų galima deklaruoti tik gyvenamosiose patalpose.
Taip pat nebūtų galima staiga pakeisti komercinės paskirties patalpas į gyvenamąsias. Jei žemės sklype nenumatytas toks naudojimo būdas, tektų keisti ir viso žemės sklypo naudojimo būdą.
Kitaip tariant, kadangi komercinis pastatas yra vienas turtinis vienetas, o daugiabutis gyvenamasis namas – daug turtinių vienetų, tai nebūtų galima paprasta padalinti vieną turtinį vienetą į daug turtinių vienetų ir tokius „būstus“ pardavinėti.
„Siūloma išvengti pokyčių statybos eigoje, užkardyti juos. <...> Kad neatsirastų siurprizų vėlesniuose etapuose“, – sakė D. Veličkaitė-Matusevičė.
Anot jos, šiuo metu pasiūlymai yra derinami, tuomet bus parenti teisės aktai, jie bus svarstomi ir tada bus galima juos priimti.
„Rašant teisės aktus reikės padirbėti, kad būtų apšlifuotos ir sužiūrėtos visos detalės, bet kryptis labai gera.
<...> Labai džiaugiuosi, kad atsisakome poilsio paskirties pastatų, kurie iš principo, kaip dabar praktikoje veikia, yra tie patys butai, tik žmonės įsigyja turtinius vienetus, gauna krūvą problemų, viską reikia derinti su bendraturčiais, neturi kokybės gyvenimo, neturi parkavimo vietų, neturi pakankamai šviesos“, – kalbėjo A. Gedvilienė.
„Dabartinis pasiūlymas būtent taip ir skamba, kad jei aš perku dalį pastato kaip vartotojas, tai gali įsigyti tik daugiabutį, tai su visa infrastruktūra ir kokybe“, – konstatavo viceministrė.
