JAV Merilendo universiteto vyriausioji mokslininkė, saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė teigia, kad panašūs J. Bideno pasisakymai buvo girdimi jau praėjusį rudenį, tačiau skirtingai nei šįsyk, anksčiau jo padėjėjai ir kiti politikai bandė sušvelninti pasisakymų toną.
„Prezidentas Bidenas yra linkęs į tiesmukumą ir neretai per spaudos konferencijas labai nuoširdžiai išsako savo nuomonę į viską, ką galvoja, o paskui seka eilė įvairių patikslinimų iš įvairių pareigūnų“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo E. Murauskaitė.
Pasiteiravus, ar JAV prezidento perspėjimas rodo pilkų debesų kaupimąsi virš Taivano, mokslininkė užtikrino, kad visa tai – dabartinio Rusijos konflikto su Ukraina išdava. Ji taip pat patvirtino, kad dėl pasaulio reakcijos į vykdomą karą Kinija „primažino toną“.
„Čia kaip tik atvirkščiai – Taivanas galėtų būti nurimęs. Nepamirškime, kad pačioje pradžioje, kai Rusija dar telkė kariuomenę <…> atrodė, Kinija paraleliai bandė telkti pajėgas ir daryti vis agresyvesnius veiksmus Taivano atžvilgiu. Bet kai Vakarai pasiuntė stiprų signalą Rusijai, kad su Ukraina nereikia žaisti, ir Kinija patraukė letenas. Aš manau, kad čia yra ne atsakas į tai, ką Kiniją daro, bet strateginis galų suvedimas“, – nurodo E. Murauskaitė.
Mokslininkė taip pat priduria, kad JAV bando kontrabalansuoti Kinijos įtaką Pietų Kinijos jūroje, nes pastaroji vykdo agresyvią teritorinės plėtros politiką daugiau nei dešimtmetį. Pastebima, kad Pietų Kinijos jūroje taikų buvimą Vakarams sekasi užtikrinti vis sunkiau.
„Čia Taivanas nėra vienintelis. Taip pat yra ir Filipinai, ir kitos įvairios salos, kuriose Kinija yra išreiškusi teritorines pretenzijas“, – pabrėžia ji.
Visgi dauguma JAV analitikų teigia, kad Kinija, skirtingai nei Rusija, nori save pozicionuoti kaip šalį, kuri yra galina, draugiška, bet negrėsminga. Dėl šios strategijos tikėtis, kad Kinija gali išprovokuoti karinius konfliktus, manoma, nereiktų.
„Didelės ir pasaulinės galios valstybės, tokios kaip JAV, Rusija, Kinija ar Prancūzija, Vokietija, dažnai turi plačią ir konstruktyvią politiką. Jų interesas – visuomet išlaikyti diplomatinius kanalus su visais žaidėjais, ypač su didžiaisiais.Scenarijaus, kuriame JAV nenorėtų kalbėtis su Rusija ar Kinija, aš negaliu įsivaizduoti. Visą laiką yra palaikomi įvairūs [pokalbiai]“, – nurodo E, Murauskaitė, pridurdama, kad paskutinysis J. Bideno pareiškimas tik parodo, kad Amerikos pozicija Kinijos atžvilgiu nepasikeitė.
Kitos šalys – Japonija, Pietų Korėja, Autralija, mokslininkės teigimu, taip pat jaučia Amerikos palaikymą prieš Kiniją.
„Tos žinutės yra ganėtinai nedviprasmiškos, kad Kinija yra grėsmė ir kad yra ruošiamasi su ja konfrontacijai. Vėlgi, karinės konfrontacijos niekas nenori. Sąmoningai tiek Kinijos, tiek JAV pusėse yra kuriamas sąrašas įvairiausių pasirinkimų, ką manoma, kad galėtų padaryti, kad tai vis dar nebūtų traktuojamas kaip karas kitos pusės“, – patvirtina ji.
Taivanas, turintis 23 mln. gyventojų, gyvena nuolatinės Kinijos invazijos grėsmės sąlygomis. Pekinas autonominę, demokratiškai valdomą salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga.
Taivaną ir žemyninę Kiniją skiria Taivano sąsiauris – siauras vandens kelias, kurį Pekinas laiko savo akvatorija. Įtampa regione pastaraisiais mėnesiais didėjo.
Pekinas piktai sureagavo į J. Bideno pareiškimą. Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas žurnalistams pareiškė, kad „Taivanas yra neatimama Kinijos teritorijos dalis“.
„Taivano klausimas yra grynai Kinijos vidaus reikalas“, – sakė jis.
„Klausimais, susijusiais su pagrindiniais Kinijos interesais – suverenitetu ir teritoriniu vientisumu, Kinija negali leistis į jokius kompromisus ar daryti nuolaidų“, – pridūrė URM atstovas.
„Niekas neturėtų nuvertinti Kinijos žmonių tvirto ryžto, tvirtos valios ir gebėjimo ginti nacionalinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – žurnalistams sakė jis.
Visą Žinių radijo laidą su E. Murauskaite klausykite:
