Taip jis kalbėjo kitą dieną po to, kai pareiškė apie pasirengimą ginti salą nuo Kinijos invazijos.
„Ne“, – žurnalistams atsakė J. Bidenas, paklaustas, ar ši politika jau nevykdoma.
„Politika visiškai nepasikeitė. Tai pareiškiau, kai vakar padariau savo pareiškimą“, – sakė jis.
Pirmadienį kalbėdamas Japonijoje J. Bidenas buvo paklaustas, ar Vašingtonas nusiteikęs prireikus ginti Taivaną karine jėga, ir į šį klausimą atsakė „Taip.“
„Tokį įsipareigojimą prisiėmėme“, – pridūrė jis.
„Mes sutikome su „vienos Kinijos“ politika, pasirašėme dėl to,.. bet mintis, kad jį [Taivaną] galima perimti jėga, yra tiesiog nederama“, – aiškino JAV vadovas.
„Tai pakeis padėtį visame regione ir bus dar vienas veiksmas, panašus į tai, kas įvyko Ukrainoje“, – sakė J. Bidenas.
Taivanas, turintis 23 mln. gyventojų, gyvena nuolatinės Kinijos invazijos grėsmės sąlygomis. Pekinas autonominę, demokratiškai valdomą salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga.
Taivaną ir žemyninę Kiniją skiria Taivano sąsiauris – siauras vandens kelias, kurį Pekinas laiko savo akvatorija.
Įtampa regione pastaraisiais mėnesiais didėjo.
Pekinas piktai sureagavo į J. Bideno pareiškimą. Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas žurnalistams pareiškė, kad „Taivanas yra neatimama Kinijos teritorijos dalis“.
„Taivano klausimas yra grynai Kinijos vidaus reikalas“, – sakė jis.
„Klausimais, susijusiais su pagrindiniais Kinijos interesais – suverenitetu ir teritoriniu vientisumu, Kinija negali leistis į jokius kompromisus ar daryti nuolaidų“, – pridūrė URM atstovas.
„Niekas neturėtų nuvertinti Kinijos žmonių tvirto ryžto, tvirtos valios ir gebėjimo ginti nacionalinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – žurnalistams sakė jis.
