savivalda

Praėjus metams nuo savivaldos rinkimų 2023-iųjų pavasarį pasikeitė beveik šeštadalis išrinktų savivaldybių tarybų narių, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) paskelbta analizė. Jos duomenimis, pernai vykusiuose rinkimuose išrinkti 1498 tarybų nariai ir 60 merų. Per vienus metus įvairiose Lietuvos savivaldybėse pasikeitė 233 išrinkti asmenys, jie atsisakė arba neteko savivaldybės tarybos nario mandato.

Prezidentūra Seimo pavasario sesijoje ketina pateikti pataisų paketą, kuris savivaldybėms suteiktų daugiau savarankiškumo bei lėšų tvarkant kelius, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Čia (Raseinių rajone – BNS), ko gero, dar aštriau nei kitose savivaldybėse iškyla kelių ir ypatingai tiltų būklės klausimas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pataisoms, kuriomis siekiama užkamšyti Vietos savivaldos įstatymo spragas, išryškėjusias atsiradus naujam savivaldos modeliui. Pataisomis siūloma aiškiau atskirti savivaldybės institucijų funkcijas, aiškiau reglamentuoti savivaldybės komitetų ir komisijų darbo tvarką, įtraukti į Etikos ir Antikorupcijos komisijas visuomenės atstovus, spręsti su mero pavadavimu, vicemerų paskyrimu ir kitas praktikoje kylančias problemas.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pataisų, kuriomis taisomos įsigaliojus naujam savivaldos modeliui išryškėjusios Vietos savivaldos įstatymo spragos.

Seimas po pateikimo vienbalsiai pritarė Vietos savivaldos įstatymo pataisoms, siūlančioms pakoreguoti savivaldybių tarybų narių ir merų priesaikos tekstą. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Stasys Tumėnas pasiūlė  patikslinti priesaikos tekstą, aiškiai nurodant, kad jie prisiekia Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį vetavo įstatymo pataisas, kad merų ir savivaldybių tarybų narių galimus interesų konfliktus pirmiausia turėtų nagrinėti savivaldos etikos komisijos, o ne Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Šalies vadovo nuomone, Seimo priimto įstatymo nuostatos, panaikinančios VTEK kompetenciją tirti asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių merų, prieštarauja Politikų elgesio kodekso nustatytiems politikų elgesio kon...

TV3 atliko tyrimą ir suskaičiavo kiek milijonų eurų kasmet šalies miestų ir miestelių gyventojams kainuos skaidresnis savivaldybių politikų darbo apmokėjimas. Tam, kad nekiltų čekučių skandalai mokesčių mokėtojams skaidresnėms algoms tarybų nariams kasmet teks atseikėti maždaug 13-a milijonų eurų daugiau nei prie neskaidrios čekučių skandale linksniuotos tvarkos.

Seimas ketvirtadienį žengė dar vieną žingsnį, kad savivaldos politikams būtų nustatytos algos vietoje skandalą dėl piktnaudžiavimo sukėlusių kanceliarinių išmokų. Atlygis savivaldybių tarybų nariams siektų penktadalį mero algos. Už tokias Vietos savivaldos įstatymo pataisas po svarstymo balsavo 112 Seimo narių, prieš buvo vienas ir devyni parlamentarai susilaikė. Dar liko vienas balsavimas dėl pataisų priėmimo.

Seimas antradienį atmetė konservatorių sugalvotą scenarijų skelbti priešlaikinius parlamento rinkimus kaip atsaką į savivaldą krečiantį čekučių skandalą, kuris apėmė ir buvusius tarybų narius Vyriausybėje ar Seime. Parlamentarai po pateikimo projektą atmetė. Dabar liko klausimas dėl premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybės atsistatydinimo, nes premjerė buvo sakiusi, kad, jeigu Seimas nesutiks persikrauti, ji prašymą dėl atleidimo pateiks po NATO vadovų susitikimo.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavime merai nesutiko atsiprašyti ar kitaip atlyginti žalą dėl kilusio čekių skandalo. Suvažiavime netrūko ir merų nusiskundimų, esą dabar jie yra puolami už nieką. Vienas iš renginio dalyvių, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, nepraleido progos įkąsti visuomenininkui Andriui Tapinui, bet šis turėjo atsakymą. Visuomenininkas Andrius Tapinas feisbuke paviešino Druskininkų mero Ričardo Malinausko pasisakymą.

grąžinti pinigus,

Socialdemokratų vadovė Vilija Blinkevičiūtė pripažįsta, kad atvejai, kai savivaldybių tarybų nariai galbūt neskaidriai naudojosi išmokomis padidino nepasitikėjimą savivaldybių darbu ir žada aptarti šią situaciją savaitgalį vykstančiame partijos suvažiavime.

Seimo frakcijų seniūnai sutarė savivaldoje atsisakyti vadinamųjų kanceliarinių išlaidų, savivaldybių tarybų nariams mokėti fiksuotą atlyginimą, kuris siektų penktadalį mero algos. Toks sprendimas priimtas ketvirtadienį priimtas Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ketvirtadienį sušauktame Seimo frakcijų seniūnų susirinkime. „Į salę eis pasiūlymas apmokėti savivaldybės tarybos nariams 20 proc. mero darbo užmokesčio, bus mokamas kaip darbo užmokestis.

Vis labiau atskleidžiama savivaldos politikų lėšų naudojimo praktika auga į politinę krizę. Tuo metu žurnalistas Andrius Tapinas sureagavo į paviešintas Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ataskaitas, kuriose atsispindi, kaip buvo panaudojami pinigai. A. Tapinas penktadienį socialiniame tinkle paviešino nuotrauką, kurioje matyti, kaip Kauno meras panaudojo mokesčių mokėtojų pinigus. Pasak žurnalisto, jau dabar aišku, kad dėl to turės įsikišti ir prokurorai.

Užuot sprendusi realias problemas (vaistų trūkumas, medikų trūkumas, ilgos laukimo eilės, pasirengimas karo grėsmėms, vėl trumpėjanti gyventojų gyvenimo trukmė ir t.t.), Sveikatos apsaugos ministerija, kartu su Vyriausybe nusprendė sutvarkyti medikų, ir ne tik medikų, licencijavimą, akreditavimą ir perduoti viską „savivaldai“. Visai neseniai išgirdus ministro iš Seimo tribūnos rėžtas kalbas, kad mūsų medikai yra giriami Europos ir pasaulio mastu, natūraliai kyla klausimas kam prireikė keisti si...

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia nematanti pagrindo daryti išvadą, kad būdama Kauno miesto savivaldybės tarybos nare dabartinė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė piktnaudžiavo išmokomis ar elgėsi  neteisėtai. Vyriausybės vadovės teigimu, J. Šiugždinienė už patirtas išlaidas atliekant tarybos narės darbą atsiskaitydavo pagal galiojančią tvarką. Be to, ji siūlė teikti ir prekių, paslaugų įsigijimo dokumentus, tačiau tvarka to nenumatė ir nenumato toliau.

Savivaldybės siūlo iš viso atsisakyti kompensacijų už išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, ir mokėti bendrą išmoką, kurią politikai naudotų savo nuožiūra, sako Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia norinti išsklaidyti abejones, todėl kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl 2019–2023 m. kadencijos tarybos narių išlaidų. Norėdama išsklaidyti visas abejones ir man metamus nepagrįstus kaltinimus bei siekdama užtikrinti skaidrumo principų laikymąsi ir visuomenės teisę žinoti, šiandien raštu kreipiausi į Kauno miesto savivaldybę.

Penktadienio popietę visuomenininkas Andrius Tapinas socialiniame tinkle „Facebook“ sureagavo į švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsakymą dėl viešų pinigų švaistymo ir padėką už palaikymą. „Laisvės TV“ įkūrėjas abejoja ministrės pareiškimais, nukirsdamas – jei J. Šiugždinienė nepaviešins ataskaitų, jos veiklą bus galima laikyti nusikaltimu.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį su naujai išrinktais savivaldybių merais aptars naujo vietos savivaldos modelio įgyvendinimą, valstybės tarnybos pertvarkos aktualijas. Ketvirtadienį A. Bilotaitė aiškino, kad ilgiau delsti su valstybės tarnybos pertvarka nebegalima – 40 proc. tarnautojų nepatenkinti savo situacija, o nuo valstybės tarnybos priklauso pačios valstybės raida.

Kauno apygardos prokuratūra antradienį pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso skiriant išmokas Kauno miesto ir rajono savivaldybių tarybų nariams. „Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso.

Seimas antradienį nepritarė siūlymui nustatyti 0,2 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio arba 377 eurų maksimalią ribą su savivaldybės tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms per mėnesį apmokėti. Už tokią konservatoriaus Viliaus Semeškos su grupe parlamentarų parengtą pataisą po pateikimo balsavo 51 Seimo narys, prieš buvo trys ir susilaikė 70 parlamentarų. Kitu balsavimu projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad savivaldybių tarybų nariams galėtų būti mokamas fiksuotas atlygis už darbą, diferencijuotas pagal atstovaujamo regiono dydį. Pasak jos, savivaldybės, taigi ir atlygis tarybų nariams, galėtų būti skirstomi į tris grupes.

Siekiant didesnio skaidrumo savivaldybių tarybų nariams skiriant išmokas, prezidentas Gitanas Nausėda ragina savivaldos politikams mokėti fiksuotą atlygį už darbą. Taip jis kalbėjo teisėsaugai pradėjus kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, skiriant išmokas savivaldybių tarybų nariams. „Pirmiausia, reikia konstatuoti, kad tokia situacija, kokia yra dabar, yra visiškai nepriimtina.

Teisėsaugai pradėjus kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimo viešojo intereso pažeidimo skiriant išmokas savivaldybių tarybų nariams, parlamentinių partijų lyderiai teigia matantys būtinybę keisti dabar galiojančią išmokų tvarką, bet dar nežino kaip. „Svarbiausia, kad procesas būtų kuo skaidresnis ir sąžiningesnis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad išmokų savivaldybių tarybų nariams tvarka bus keičiama, kad nebūtų prielaidų šiomis išlaidomis manipuliuoti.

Pasirodžius informacijai apie švaistomas lėšas, Pagėgių savivaldybės politikai stabdo veiklą Liberalų sąjūdyje. Apie tai pranešė partija. Jei informacija apie išlaidavimus pasitvirtins, Tarybos nariams teks grąžinti pinigus ir prisiimti atsakomybę. Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, vicemerė Ligita Kazlauskienė, Tarybos narė Gražina Jankauskienė ir buvęs Tarybos narys Vladimiras Gorodeckis informavo apie narystės Liberalų sąjūdyje stabdymą.

Savivaldos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT), tuo metu Švietimo mokslo ir sporto ministerija teigia, kad pakoreguos Švietimo įstatymo nuostatas. Taip pat KT paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja taisyklių nuostatos, kiek jose nustatyti formalūs (kiekybiniai) kriterijai, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs, ar Vyriausybė gali nustatyti kriterijus, nuo kurių priklauso savivaldos mokyklų pertvarka ar likvidavimas. Nutarimą KT skelbs išnagrinėjęs bylą pagal grupės Seimo narių kreipimąsi, kuriuo opozicijos politikai prašė įvertinti atitinkamas Švietimo įstatymo nuostatas ir Vyriausybės patvirtintas mokyklų tinklo kūrimo taisykles.

Kovą vykusių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinės kampanijos dalyviai gavo per 7,9 mln. eurų lėšų, o politinės kampanijos išlaidos siekė 7,5 mln. eurų, remdamasis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis šeštadienį skelbia naujienų portalas „Delfi“. Didžiausią dalį gautų lėšų – per 5,7 mln. eurų – sudaro lėšos, kurias pervedė pačios politinės organizacijos, beveik 1,9 mln. eurų suaukojo fiziniai asmenys, dar 318,5 tūkst.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį panaikino dar 19 dirbti nepradėjusių tarybos narių mandatus. Tarp jų – ir balsų papirkimu įtariamo Vaido Zimnicko. Per šiemet vykusius rinkimus į Šakių rajono savivaldybės tarybą išrinktas „valstietis“ V. Zimnickas paprašė VRK panaikinti jo mandatą, kai politikui buvo pateikti įtarimai dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise.  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga taip pat suspendavo jo narystę partijoje.

Savivaldos mandato atsisakė dar dvi dešimtys į tarybas išrinktų politikų, tarp jų – į Marijampolės savivaldybės tarybą išrinkta parlamentarė „darbietė“ Vaida Giraitytė-Juškevičienė. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį panaikino 25 į savivaldybių tarybas išrinktų narių mandatus ir pripažino juos žemiau brūkšnio savivaldos rinkimuose likusiems kandidatams.

Savivaldos rinkimų padangę sudrebinus teisminiams pasistumdymams dėl galimybės tapti merais, politologams kilo klausimas, kodėl Lietuvos rinkėjai tokie tolerantiški teistiems politikams ir norintiems tokiais tapti. Šiemet mero posto siekė net 25 teisti asmenys, ne vienas jų išėjo į antrą turą. Dalis jų gali tapti merais. Teistų asmenų sąrašuose į savivaldos tarybas buvo tiek, kad mirgėjo akyse. Rinkėjai, regis, nesipiktino, rinko.

Per pirmąją išankstinio balsavimo dieną savo valią antrajame merų rinkimų ture išreiškė beveik 23,6 tūkst. arba 1,66 proc. rinkėjų. Vyriausioji rinkimų komisija trečiadienį skelbia, kad aktyviausi – Lazdijų rajono (4,39 proc.), mažiausiai aktyvūs – Panevėžio rajono (0,33 proc.) rinkėjai. Šiemet antrojo turo balsavimas vyksta 34 savivaldybėse, prieš ketverius metus to prireikė 41 savivaldybėje.

Dėl naujojo savivaldos įstatymo merai paskęs dokumentuose, sako dar vienai kadencijai perrinkti Šiaulių ir Alytaus miestų vadovai. Anot jų, neaišku, kaip turės atrodyti mero darbas, taip pat baiminamasi, kad pokyčiai turės neigiamų pasekmių valstybei. Išrinktieji merai sako nežinantys, kaip reikės dirbti, nes naujasis Savivaldos įstatymas esą tiek pripainiotas, kad nežinia, nei ką meras turės veikti, nei kaip turės dalintis atsakomybėmis su kitais tarnautojais.

Naujai išrinktos savivaldybių tarybos ir merai ketverius metus dirbs turėdami kitokias galias nei iki šiol – merai daugiau sprendimų galės priimti savarankiškai, tarybose sustiprintos opozicijos teisės. Prasidedant išankstiniam balsavimui antrajame merų rinkimų ture, naujienų agentūra BNS apžvelgia svarbiausius pasikeitimus. * Nuo šių rinkimų pradedamas riboti merų kadencijų skaičius – šiemet išrinktieji į pareigas galės būti perrinkti dar ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

Finansų ministerija nepritaria opozicijos idėjai 20 proc. pelno mokesčio leisti įmonėms pervesti savivaldybėms, kuriose jos veikia. Pasak jos, tai didintų administracinę naštą, o valstybės biudžetas negautų daugiau nei 300 mln. eurų metinių pajamų.  Pelno mokesčio pataisą, kuria siūloma 80 proc.

Iš 26 savivaldos rinkimuose dalyvavusių Seimo narių nė vienas nešventė pergalės pirmajame mero rinkimų ture, į antrąjį turą pavyko patekti penkiems. Keli parlamentarai išrinkti į savivaldybės tarybas. Kovojant dėl Klaipėdos miesto mero posto nepartinio Arvydo Vaitkaus  konkurentas bus Seimo konservatorius Audrius Petrošius. Kėdainių rajone su dabartiniu meru Valentinu Tamuliu liko varžytis Darbo frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose šiemet dalyvavo didžiausia rinkėjų dalis per pastaruosius dvidešimt metų – aktyvumas siekia beveik 49 procentus. Sekmadienį iki balsavimo pabaigos 20 val. apylinkėse balsavo 39,56 proc. rinkėjų, o dar 9,41 proc. jų balsavo iš anksto, tad bendras aktyvumas siekia 48,97 procento.

Europarlamentaras Waldemaras Tomaszewskis sako, kad jo šansai patekti į antrą turą rinkimuose į Vilniaus mero postą yra dideli, jis tikisi išlaikyti turimas pozicijas Vilniaus regione. „Sunku pasakyti, bet šansai yra dideli. Paskutinės apklausos rodo, kad palaikymas didėja. Mums pavyko atblokuoti tam tikrą informaciją žiniasklaidoje“, – BNS ketvirtadienį sakė politikas.

Ketvirtosios kadencijos mero poste siekiantis Klaipėdos miesto vadovas, socialdemokratas Vytautas Grubliauskas sako „realiai“ ir „racionaliai“ vertinantis savo galimybes, tačiau neatskleidžia, kokių lūkesčių partija turi taryboje.  „Realias“, – į klausimą kokias savo galimybes mato savivaldos rinkimuose ketvirtadienį žurnalistams sakė išankstiniame balsavime dalyvavęs V. Grubliauskas.

Premjerė Ingrida Šimonytė iš anksto balsavo savivaldos rinkimuose Vilniaus miesto savivaldybėje. Ministrės pirmininkės atstovaujama partija Vilniaus miesto mero rinkimuose kandidatu yra iškėlusi konservatorių Valdą Benkunską. Jis šiuo metu yra Vilniaus vicemeras. Po balsavimo premjerė trumpai atsakė į žiniasklaidos klausimus.

Savivaldos rinkimų dalyviai supranta korupcinius iššūkius, kylančius savivaldybėse, tačiau nesiūlo priemonių, kaip juos išspręsti, teigia su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Jis trečiadienį paskelbė atliktą partijų ir politinių komitetų apklausą apie jų keliamus antikorupcinius tikslus ir prioritetus.

Savivaldos rinkimuose realu būtų išlaikyti esamus merus, sako Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Kartu ji viliasi, kad partijos atstovų tarybose ir merų skaičius augs. „Realistiškas scenarijus būtų išlaikyti esamus merus, bet visiškai neatmetu, kad bus ir optimistiškesnis, kad padidinsime merų skaičių ir taryboje narių skaičių“, – antradienį Lukiškių aikštėje kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Rinkimai savivaldoje bus indikatorius artėjantiems Seimo rinkimams, sako Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis.  „Manau, kad svarbus indikatorius yra savivaldybių tarybų nariai, šiaip bendras įvertinimas, šiokia tokia indikacija gali būti ir ateinantiems Seimo rinkimuose“, – žurnalistams dalyvaudamas išankstiniame balsavime antradienį Lukiškių aikštėje sakė G. Landsbergis.

Susisiekimo ministerija ragina savivaldybes diegti viešojo transporto e. bilietų sistemas regioniniu mastu.   „Skatiname savivaldybių administracijas diegti savo e. bilietų sistemas, aišku, ne pavieniu, o regioniniu mastu“, – Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetyje teigė ministerijos atstovas Nemunas Abukauskas.

Jau už mažiau nei 3 savaičių Lietuvoje įvyks savivaldos rinkimai. Naujienų portalas tv3.lt nutarė pasižvalgyti, kokie žinomi Lietuvos sporto pasaulio atstovai nusprendė žengti į politikos džiungles ir siekti mandatų miestų tarybose. Šiame sąraše jau nėra liūdnai pagarsėjusio Roberto Kuncaičio. Praeityje garsus treneris, dirbęs tokiuose klubuose kaip Vilniaus „Rytas“ ir Maskvos „Chimki“, praėjusį savaitgalį debatų laidoje prisikalbėjo taip, kad maža nepasirodė.

Savivaldos rinkimų kandidatai šiuo metu agitacijai iš viso yra surinkę 4,3 mln. eurų, pirmadienį paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Jos duomenimis, daugiausia lėšų – apie 3 mln. eurų – skyrė pačios rinkimuose dalyvaujančios politinės organizacijos, 1,12 mln. eurų paaukojo fiziniai asmenys, kandidatai save parėmė 156,9 tūkst. eurų. Turtingiausia dabar yra valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, jos sąskaitoje – 973 tūkst. eurų, didžiąją jų dalį – 831 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) stiprina bendradarbiavimą tarp ministerijos, gydymo įstaigų ir savivaldybių. Pradėjo veikti specialiai tam skirta Nacionalinė bendradarbiavimo platforma, kurioje pakviesti dalyvauti savivaldybės, ligoninės, pirminės sveikatos priežiūros centrai ir visuomenės sveikatos biurai, rašoma ministerijos pranešime spaudai.