Žinia, kad „TV Rain“ nesilaikė Latvijos įstatymų ir prarado transliacijos teises, tarp rusų opozicijos sukėlė audringą reakciją. Pasipylė kaltinimai Latvijos valdžiai, tvirtinimas, kad taip gniaužiama spaudos laisvė ir pataikaujama Putinui. Tiesa, už kadro ir tarp eilučių liko kur kas svarbesnė žinia nei tai, kas buvo išsakyta garsiai.
Piktinantis kanalo uždarymų nebuvo pasakyta, kad „TV Rain“ tiesiog nesilaikė Latvijos įstatymų, nepaisė perspėjimų, nesilaikė visiems priimtinų ir, regis, visiems suprantamų taisyklių. Bet tai, pasak politologų, ir yra didžioji problema, mat net iš Rusijos pabėgę rusai visur su savimi nešasi Rusiją ir aplink save kuria rusišką pasaulį. Ne tokį pat, kokį mato Putinas, bet taip pat rusišką: apeinant taisykles, nesilaikant įstatymų, galvojant, kad esi didesnis ir svarbesnis už kitus, todėl tam tikros nuostatos tau negalioja.
Tai, anot specialistų, didesnės dalies Rusijos visuomenės problema, kaip ir su krauju perduodamas imperializmas, kuris išvykus ir gimtinės niekur nedingsta. Ši, dalies rusų nuostata, gali tapti nemenka problema mums, mat iš gimtinės bėgančių Rusijos piliečių daugėja kasdien. O štai dalis Lietuvos visuomenės atsargiai ir nebūtinai draugiškai žiūri į vis gausėjančias rusų gretas.
„Gerų ir blogų rusų“ yra visokių
Politologas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas, kalbėdamas apie „gerus ir blogus rusus“ ir tai, kaip juos reikėtų vertinti, sako, kad tai – plati tema, apie kurią visiems mums verta susimąstyti.
„Galima daug kalbėti apie tai, kokių rusų yra, kokios jų pažiūros, kiek jie yra liberalūs arba nacionalistiški. Aš neskubėčiau visų sudėlioti į lentynas, klijuoti etiketes. Visgi šiuo atveju „TV Rain“ (TV Dožd) išties gana neblogai parodė, kad tas rusų liberalumas, kaip jie save supranta, nėra, mūsų akimis žiūrint, opozicija visai veiklai, kurią dabar daro Putino režimas. Tai geras priminimas.
Yra buvęs ne vienas atvejis, kai Rusijos opozicionieriai, oponavę Putinui, tuo pačiu sakydavo, kad Krymas turi priklausyti Rusijai, o rusiškas nacionalizmas nėra blogai. Pats Aleksejus Navalnas ne kartą pasižymėjo nacionalistiniais ar imperialistiniais pasisakymais. Rusų yra visokių, o liberalūs rusai gali turėti patį įvairiausią spektrą nuomonių. Tokių, kurios mums nepatiktų, arba – nacionalistinių, net jei jie ir pasisako prieš Putino režimą“, – sakė T. Janeliūnas.
Rusų įpročiai kitokie, o elgesys – mums nepriimtinas
Jis pridūrė, kad rusai turi ne kitokį mąstymą, bet kitokius įpročius, kurie itin matomi. Tarkime rusų turistų bandymas kalbėti rusiškai visur, kur benuvyksta, nesvarbu ar tai būtų Egiptas ar Vokietija.
„Nepripratimas prie vakarietiškų demokratinių taisyklių dažnai atsiskleidžia tokiame elgesyje, kuris būdingas didelei daliai rusų, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų. Tai kyla iš įpročio, įsitvirtinusio per kelias kartas.
Sovietiniais laikais, o ir vėliau, taisyklių apeidinėjimas buvo tapęs gyvenimo būdu. Laikytis taisyklių, įstatymų rusui yra neįprasta, nesvarbu, kur jis būtų. „TV Rain“ atstovai, matyt, taip pat nėra pratę laikytis taisyklių ir įstatymų“, – svarstė politologas, pabrėžęs, kad labai svarbus klausimas yra ar rusai yra linkę prisitaikyti, priimti taisykles, kai gyvena užsienyje.
Anot jo, galima atleisti vieną ar kitą nesusipratimą, bet jei elgesys kartojasi, o pasitaisyti nesistengiama, tada galima kalbėti apie egocentristišką įsivaizdavimą, kad ne tu turi keistis, bet taisyklės privalo būti keičiamos dėl tavęs.
Jis pridūrė, kad natūrali visuomenės baimė ir nenoras, kad, tarkime, Lietuvoje gyventų daugiau rusų – pagrįstas.
„Užtenka vien apsidairyti ir iškart pamatysime, kiek mūsų aplinkoje padaugėjo rusų kalbos. Tai kelia nustebimą ir klausimą, kas gi vyksta? Ar tai baltarusių ir ukrainiečių pabėgėliai, ar kažkokia nauja rusifikacijos banga, kurios mes nepastebėjome ir dabar nebežinome, ką daryti. Mes nesame pasiruošę aiškiai ir kategoriškai sakyti, jog jie turi mokytis kalbos, o ir kursų tūkstančiams žmonių pasiūlyti negalime.
Psichologinis nepasirengimas ir gal net drovumas, nežinojimas, kaip elgtis su atvykėliais, irgi gali būti paaiškinimas, kodėl mes nenorėtume naujų iššūkių su papildomais emigrantais iš Rusijos, kad ir politiškai oponuojančiais Putinui“, – sakė politologas.
Reikia tikrinti kiekvieną atvykstantį žmogų
Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius kalbėdamas apie rusų emigrantų problemas užsienyje sako, kad tikrai nereikia absoliutinti – visokių rusų yra. Visgi jis pripažįsta, kad galvojant apie Rusijos piliečių įsileidimą, reikia pirmiausia susitarti dėl kruopštaus jų tikrinimo. Kiekvieno įsileidžiamo žmogaus.
„Negalima nieko apibendrinti, nes kiekvieną žmogų, taip pat ir tuos, kurie jau yra Lietuvoje, reikia vertinti visiškai atskirai. Aš nuo pat pradžių, kai dar nebuvo jokių skandalų, o Lietuvoje kalbėjo apie IT darbuotojų įsileidimą iš Rusijos, sakiau, kad mes tikrai negalime atstumti tų, kurie yra persekiojami, bet tuo pačiu turime žiūrėti, ką įsileidžiame.
Daug, nors ne visi, rusų opozicijos atstovai yra opozicija Putinui, bet ne pačiai blogio sistemai, o tai ne tik Putinas, bet visa korupcija, kriminalinė sistema, įstatymų nesilaikymas. Skandalas su „TV Rain“ tą ir parodė, nes absoliuti dauguma televizijos rėmėjų atsisako pripažinti, kad ši televizija privalo laikytis Latvijos įstatymų. Jiems tai nesuprantama ir nepriimtina.
Tai problema ir mes su tuo turėtume rimtai dirbti. Lietuvoje, tarkime, Rasa Juknevičienė pareiškė, kad „TV Rain“ visgi yra opozicija Putinui ir mes turėtume galvoti, kas bus po Putino. Problema tame, kad jei mes patys nepriversime tos putiniškos opozicijos laikytis taisyklių, įstatymų, elgtis pagal civilizuotas, vakarietiškas normas, tai viskas, kas bus po Putino, bus arba taip pat, kaip yra, arba taip, kaip buvo po Sovietų Sąjungos žlugimo.
Čia yra Vakarų kaltė. Nes Vakarai nuo pat pradžių užmerkė akis į viską, ką blogai darė Rusija. Pradžioje buvo gerasis Jelcinas, vėliau – geras Putinas prieš blogus oligarchus. Vėliau, kai pamatė, kad šis nėra toks geras, nutarė tiesiog draugauti, prekiauti. Ši grandinė nulėmė tai, kur mes dabar atsidūrėme“, – sakė apžvalgininkas, pabrėžęs, kad galvojama, kad jei tai opozicija Putinui, tai mes jiems galime leisti nesilaikyti įstatymų ir taisyklių.
Imperinis mąstymas Rusijoje yra gajus
M. Laurinavičius pridūrė, kad tikrai ne visi rusų opozicionieriai yra imperinio mąstymo žmonės. Bet pats imperinis mąstymas Rusijoje gajus, taip galvojančių žmonių yra ir tarp Rusijos opozicijos atstovų.
„Kita problema yra kultūrinė, nes demokratija jiems istoriškai ir kultūriškai yra svetima. Rusija niekada nematė demokratijos, mes matėme nedaug, o jie visai jos neragavo. Todėl kyla daugybė mąstymo problemų. Žiūrint į tai, ką dabar komentuoja daugybė rusų opozicijos atstovų, tai jie nesuprantu, kodėl kilo problemos dėl „TV Rain“. Jie kalba apie varžomos spaudos laisvę. Bet yra įstatymai.
Jei tai būtų padaryta su kita televizija, tokia, kuri nėra opozicinė, visi plotų, bet dabar tas pats įstatymų nesilaikymas jau yra spaudos laisvės varžymas. Didelė dalis jų nesupranta, kodėl reikia laikytis taisyklių, jiems reikia išaiškinti, kad čia jie svečiai, gavo prieglobstį ir ne jie sprendžia, kaip mums gyventi. O tai jie mėgina daryti ir ne pagal vakarietiškas taisykles“, – sakė M. Laurinavičius, pasvarstęs, kad plačiąja prasme jie kuria ne Putino rusišką pasaulį, bet visgi rusišką pasaulį ten, kur yra.
Pasak apžvalgininko, mes dažnai nesuprantame, kur slypi pavojai, kalbant apie rusus. To nesupranta ir Vyriausybės nariai, nes buvo kilę kalbų apie „gerųjų rusų“ įsileidimą.
„Mes lengva ranka, net ir karo metu, dalijame leidimus gyventi, įsileidžiame. O jie, deja, mūsų valstybių viduje kuria gal ne Putino rusišką pasaulį, bet rusišką, o ne patys prisitaiko prie kitos tvarkos“, – sakė jis.
Apžvalgininkas mano, kad visuomenė neigiamai pasisakanti prieš rusų įsileidimą į Lietuvą reaguoja natūraliai, tai savisaugos instinktas.
„Tai natūrali savisaugos reakcija. Ar pagrįsta? Tikrai ne visi rusai „tokie“. Pažįstu puikių rusų, kurie yra ir demokratiški, ir europietiški. Bet mes turime žiūrėti į kiekvieną atvejį atskirai“, – kalbėjo M. Laurinavičius.
Mintimis rusai yra Rusijoje
Buvęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas sako, kad Rusijoje opozicija yra išskaidyta, ją sudaro pavieniai asmenys. Klasikine prasme opozicijos Rusijoje, pasak buvusio diplomato, nėra.
„Šiomis dienomis kilo diskusijų, dėl to, kas nutiko Rygoje. Pamenu, kaip būdamas diplomatu Maskvoje, o ten buvau iškarto po Krymo aneksijos, laikydavausi taisyklių, kaip bendrauti su žiniasklaida. Galvojau, ką kalbu, bet vistiek išsakydavau savo poziciją. O dėl Rygos, tai aš manau, kad jie buvo įspėti, turėjo laikytis taisyklių. Nėra paslaptis, kad visada yra grupė žmonių, kurie turi savo interesų“, – svarstė buvęs ambasadorius Maskvoje.
Jis pridūrė, kad šiandien mes turime būti atsargūs išduodami vizas ir leidimus dirbti, gyventi.
„Pasipriešinimo karui, režimui Rusijoje yra gerokai mažiau, nei kad buvo pasipriešinimo prailgintam laikui, kada žmonės gali išeiti į pensiją. Kai buvo paskelbtas šis nutarimas, Rusijoje buvo didžiuliai protestai. Tai rodo, kad jei Rusijos visuomenei skauda, ji gali išeiti į gatves“, – sakė R. Motuzas, pabrėžęs, kad kalbant apie karą per televiziją būtina naudoti tinkamus išsireiškimus, jautriai apie tai kalbėti, nes tai – skaudi tema daugeliui.
Todėl rusų armijos garbinimas ar kiti dalykai – nepateisinama, nesvarbu, kad taip kalba opozicinis kanalas.
Buvęs ambasadorius prisiminė, kad dirbant Maskvoje teko patirti ir girdėti nemažai rusiško imperializmo apraiškų. Buvo kartojama oficialiuose ir privačiuose pokalbiuose, kad jie yra dideli, jie, kartu su Kinija ir JAV lemia pasaulio politiką ir kiti dalykai.
„Tas imperializmas ten yra, jis ten buvo nuo Petro I laikų. Putinas tai mėgina priminti, atgaivinti. Prieš kelis metus buvo pradėta masiškai statyti paminklus Stalinui, imperatoriams, istoriniams veikėjams. Tos didybės poreikis ten tikrai yra, gal tai ir pakišo koją žurnalistams, įsikūrusiems užsienyje. Jie matyt galvoja, kad Latvija, kitos šalys – laikina stotelė, o galutinė stotis – ta pati Rusija.
Mintimis būnama Rusijoje, yra suaugta su ta rusiška didybe. <...> Rusija, rusai turėtų suprasti, kad yra demokratinės taisyklės, jog jų reikia laikytis. O ten vis dar yra jausmas, kad galima apeiti, apsukti, nes mes dideli ir kas mums“, – sakė buvęs ambasadorius Maskvoje R. Motuzas.
