Visi mes svarstome, kaip bus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Europa pabrėžia, kad JAV yra svarbios, tai minėta tiek Zelenskio, tiek Europos Sąjungos šalių kalbose. Kol kas nenori pyktis, tačiau su tam tikru atsargumu galvoja, kad JAV gali pasitraukti. Tada kyla klausimas, kas Europoje perims lyderystę? Nacionalizmas, tam tikra prasme, gali būti sveikas Europos Sąjungoje, tačiau susitarti su didžiosiomis šalimis sudėtinga. Naujieji lyderiai, matyt, yra Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija ir Lenkija, kurios rodo lyderystę. Vakarų NATO viršūnių susitikimas parodė, kad yra atskira dalis, kuri dar lieka pasienyje. Taigi klausimas – kas dabar vadovauja Europai? Ar egzistuoja koks nors branduolys?
L. Balsys: Tai kaip buvo, taip ir yra. Ir tie patys klausimai, kas vadovauja Europai, kaip buvo, taip ir yra. Ir tie patys klausimai apie branduolį, bet aš norėčiau šiek tiek pradėti nuo minties, kad jeigu Amerika traukiasi, kas vyks Europoje.
Nepatikėčiau, kad Amerika traukiasi. Nėra jokių ženklų, kad Amerika traukiasi. Mes čia galime analizuoti prezidento JAV Donaldo Trumpo retoriką, kur, kada ir ką pasakė, kaip pasakė, bet kai mes imame analizuoti ir sekti veiksmus, kas įvyko ir ar įvyko, tai nieko tokio neįvyko gynybos ir saugumo srityje, kad Amerika trauktųsi.
Galbūt kalbama, kad Amerika gali pergrupuoti savo pajėgas Europoje, bet tai nereiškia jas patraukti. Galbūt pergrupuodami iš Vakarų Europos didesnę dalį skirs į mūsų pusę, prie rytinių NATO sienų.
Tai būtų, sakyčiau, sveikintinas sprendimas, tikrai sustiprinantis saugumą regione ir visoje Europoje. Kol kas, jeigu kalbame apie Arktį ir šiaurę, man prieš porą savaičių teko lankytis Svalbarde su NATO Parlamentinės Asamblėjos nariais.
Ne veltui mes ten posėdžiavom, nes Arktis, tolimoji šiaurė, yra tas taškas, kur slypi ir grėsmė iš Rusijos. Ten rusų visi povandeniniai laivai gerai prižiūrėti, gerai finansuojami, niekas nesugedę, viskas paruošta atakoms, jeigu prireiks.
Ten yra pavojus, ten yra interesas ir Amerikos, todėl Amerika niekur neketina nei iš Arkties, nei iš Europos trauktis. Kaip tik ketina stiprinti bendradarbiavimą toje gynybos srityje. Ten yra žvalgybinių palydovinių ryšių centras didžiausias pasaulyje ir geriausioje pasaulyje vietoje, kur galima visus absoliučiai palydovus stebėti, gauti informaciją ir ją apdoroti.
Bet mes irgi sakome, kad norėtume, jog amerikiečiams būtų svarbus dalyvavimas ir kad jie nesitrauktų.
L. Balsys: Kol kas taip ir yra. Lietuvoje mes turim apie 1 tūkst. Amerikos karių, galbūt galėtume ir turėsime daugiau. Kiek man žinoma, niekur nėra kalbama jokiose oficialiuose ir neoficialiuose formatuose, kad Amerika iš Europos norėtų ar ketintų trauktis.
Amerikoje yra suvokimas, dabartinėje administracijoje, kad be Europos saugumo nebus ir Amerikos saugumo. Rusija netoli, jeigu pažiūrėsime per šiaurės pusę, tai nuo Rusijos iki Aliaskos ten keliasdešimt kilometrų yra, tai labai arti.
Ir ten pavojus slypi, tai aš manau, ir prezidentas D. Trumpas, ir jo dabartinė administracija, kad ir kaip sulauktų aštrios kritikos dėl retorikų ir visokių ten pikantiškų pasisakymų, jie tą suvokia.
Linas kalba optimistiškai, kad Amerika nesitrauks, bet niekada negali žinoti. Būtų gerai, jei taip būtų, tačiau tokie užsienio politikos formatai kartais sunkiai suprantami. Matau, kad šalys, kurios nėra net Europos Sąjungos narės, kaip Jungtinė Karalystė, sprendžia Europos karinį likimą. Taip pat atsiranda formatai, kurie apima pasienio NATO valstybes. Europos Komisijos pirmininkė kalbasi su D. Trumpu, E. Maccronu ir kitais lyderiais, taip pat Italijos premjere. Kalbėjimasis su Amerika yra kaip palaida bala. Visi veikia savarankiškai ir skirtingai mato Ameriką bei derybas su D. Trumpu. Kas čia vyksta?
V. Sinkevičius: Nesutikčiau, tiesą sakant, toks provokuojantis klausimas, bet jeigu taip pažiūrėtume, tai visada šalys narės, jos turi savo užsienio politiką, tai nėra Europos Sąjungos kompetencija ir jos vyksta užsienio vizitų ir šalių narių interesai labai smarkiai skiriasi.
Pietinės šalys yra labai orientuotos į Lotynų Ameriką ir ten jų yra didelis prioritetas, tai mūsų rytinis, centrinės Europos sparnas visiškai nesuinteresuotas. Todėl santykiai mums su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis yra labai svarbūs.
Gal jūsų tas pastebėjimas susijęs pirmiausia su tuo, kad pats Trumpas nelabai kalbasi su Europos Sąjunga. Koks buvo santykis, pavyzdžiui, su D. Bideno administracija, kai susiderindavo sankcijų paketą, kurį teikdavo šalims narėms po to priimti iš anksto.
Tai tokio santykio aišku nėra, tačiau yra tie tokie individualūs susitikimai su šalimis narėmis. Įvyko tas skambutis po jau to įžymiojo tarifų pareiškimo didžiojo. O daugiau tokių susitikimų nebuvo, bet čia irgi susiję labai smarkiai su dabartine administracija JAV, kuri nemėgsta Europos Sąjungos.
Tie pasakymai, kad Europos Sąjunga buvo sukurta kenkti JAV, jie prasilenkia labai smarkiai su realybe, bet lygiai taip pat daug ką atskleidžia dėl pasaulėžiūros. Grįžtant į saugumo tematiką, jūsų paminėjimas dėl Jungtinės Karalystės, kad jie dalyvauja, tai Europos saugumo architektūra, ji tikrai išeina toli už Europos Sąjungos ribų, nes tuomet sakytum, prie ko čia dabar Europos Sąjunga ir Ukraina. Aš neįsivaizduoju, tiesą sakant, saugumo architektūros be Jungtinės Karalystės. Mes puikiai žinome, kad tai yra viena svarbiausių NATO valstybių. Tai šiuo atveju Jungtinės Karalystės lyderystė ir parama Ukrainai išliko nuosekli.
Mes matome šiltėjimą, tiek ir Jungtinės Karalystės premjero vizitas Briuselyje, tiek ir komisijos pirmininkės susitarimai, kurių anksčiau nebuvo įmanoma pasiekti per pastaruosius penkerius metus. Tas irgi rodo tokį, suartėjimą ir tai stiprina saugumo architektūrą.
Kalbant bendrai, jeigu pasižiūrėtume teoriškai, jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos sugalvotų trauktis arba mažintų tą atsakomybę, nes ta retorika yra ir tos kalbos ne šiaip sau, yra paskelbta ir pasakyta J.D Vanco kalboje ir D. Trumpo gal ne taip aiškiai, bet vis tiek, kad Jungtinės Amerikos Valstijos nebenori būti atsakingos už pasaulio tvarką, už demokratiją, kad tai kainuoja jiems per daug, nors aš ginčyčiausi su tuo labai smarkiai, nes daugelis, turėjo ir ekonominių interesų, bet bet čia detalės.
Tai aišku, kad Europai tai būtų didžiulis iššūkis, pirmiausia finansinis, o antra – technologinis, nes mes kalbame apie visai, sakykime taip, kitokį pasirengimą be Jungtinių Amerikos Valstijų, bet šiandien dienai toks scenarijus nėra svarstomas. Jungtinės Amerikos Valstijos tą ne kartą patvirtino.
Pilną laidą klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
