Lietuvoje stebimos šalnos nėra tik vietinis reiškinys, o platesnio masto atvėsimo Europoje dalis. Šią situaciją lėmė virš Europos susidariusios aukšto ir ties Rusija žemo slėgio sritys.
Šios sistemos, veikiančios kaip „krumpliaračiai“, sukūrė galingą oro srautą, kuris arktinį orą nuo Svalbardo ir Naujosios Žemės sričių transportuoja toli į pietus, net iki Balkanų, ir šis šaltis pasklido po didžiąją žemyno dalį.
Šiuo metu santykinė šiluma išliko tik pietinėje Graikijos dalyje, Graikijos salose, Italijos pietuose.
„Visur kitur yra vėsu, ir Lietuva yra šio srauto kelyje. Dėl to ir turime tokius labai vėsius orus. Šie bariniai dariniai, aukšto ir žemo slėgio sritys, yra pastovūs, ir visas reiškinys truks apie savaitę, o gal ir daugiau, skaičiuojant nuo jo pradžios iki pabaigos.
Pabaiga bus greičiausiai šios savaitės pabaigoje, bet didelės šilumos tikėtis nereikia, nes oras tada Lietuvos link keliaus ne nuo tų arktinių kraštų, o iš kontinentinės Rusijos pusės“, – pasakoja N. Šulija.
Kritulių situacija
Sinoptikas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje šiuo metu kritulių situacija įtempta – dėl vyraujančių aukštesnio slėgio sričių orai yra itin sausi, o drėgmės trūkumas akivaizdus.
Nors po žiemos dirva dar išlaiko šiek tiek drėgmės ir garavimas nėra intensyvus, miškai, pasak sinoptiko, jau „traška kaip parakas“, o gaisringumo pavojus artėja prie aukščiausios kategorijos, ką rodo ir hidrometeorologijos tarnybos žemėlapiai.
N. Šulijos teigimu, drėgmės deficitui kompensuoti prireiktų dviejų ar trijų savaičių intensyvios cikloninės veiklos su gausiu, pliaupiančiu lietumi, nes pavieniai krituliai padėties nepakeistų. Deja, artimiausiu metu cikloninės veiklos proveržio neprognozuoja, tad sausi orai Lietuvą dar vargins.
Gali tekti atsisveikinti su pasodintu derliumi
„Matyt, kažkam teks susitaikyti su praradimais. Praradimais turiu omeny ar kokių slyvų nebebus – gali derlius jau būt prarastas.
Kai ką galbūt teks atsėti iš naujo, atsodinti. Kada būna tokios ilgalaikės ir stiprios šalnos, nelabai gali ką pasakyti, nelabai ką gali ką padaryti.
Tiek agroplėvelės niekas neturi, kad uždengt visą savo sodą. Vadinasi, teks susitaikyti su tuo, kas yra“, – atsakė Naglis, paklaustas patarimų, kaip apsaugoti augalus.
Baltijos jūros įtaka ir orų „charakteris“
Baltijos jūros įtaka Lietuvos orams, pasak Šulijos, yra lokalizuota – ji juntama siaurame, maždaug 20-25 km pločio priekrantės ruože, kur žiemą su vėju nuo jūros būna šilčiau, o vasarą – vėsiau. Visos Lietuvos klimatui jūra didelės įtakos nedaro.
Apibūdindamas dabartinius orus, sinoptikas juos vadina „atšiauriais“:
„Išeini – vėjas, sausa, šalta bet gelia iki kaulų smegenų.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
