Remiantis apklausos duomenimis, organų donorystei pritaria 83 proc. tyrimo dalyvių, o tai yra 11 proc. daugiau nei prieš dvejus metus. Tuomet donorystei pritarė 72 procentai.
„Mūsų visuomenė tampa vis brandesnė ir išreiškia palaikymą organų ir audinių donorystei“, – išplatintame pranešime cituojama NTB vadovė Audronė Būziuvienė.
Transplantacijos įstatymas reglamentuoja, kad kiekvienas 18 metų sulaukęs pilietis gali išreikšti savo valią po mirties tapti donoru ir gauti Donoro kortelę. Tais atvejais, kai miręs asmuo nebuvo išreiškęs savo valios, klausiama jo artimųjų.
Praėjusių metų pabaigoje atlikta apklausa rodo, kad 66 proc. respondentų sutiktų dovanoti artimo žmogaus organus šiam nepasirašius sutikimo. Prieš keletą metų tokių buvo 53 procentai.
Nežinodami artimojo valios jo organų donorystei nesutiktų dovanoti 20 proc. apklaustųjų – prieš dvejus metus buvo 10 proc. daugiau. Savo nuomonės šiuo klausimu teigė neturintys 14 proc. apklausos dalyvių – prieš dvejus metus tokių buvo 26 procentai.
Pritarimą lemia donorystės prasmės suvokimas
Apklausoje gyventojų taip pat buvo teiraujamasi, kokie veiksniai labiausiai lemtų žmogaus apsisprendimą pritarti organų donorystei. 43 proc. respondentų pažymėjo, kad tai yra donorystės prasmės suvokimas, dar 19 proc. įvardijo pasitikėjimą gydytoju.
Apklausa atskleidė, kad 18 proc. gyventojų mano, kad apsisprendimą pritarti organų donorystei lemtų, perėjimas prie numanomo organų ir audinių donorystės modelio, kurio esmė – visi žmonės laikomi potencialiais donorais, jei nepareiškė tam prieštaravimo.
Praėjusiais metais Lietuvoje buvo užregistruotas 131 potencialus donoras ir 71 šeima, nepaisant netekties skausmo, sutiko savo artimųjų organus ir audinius dovanoti transplantacijai.
Šiuo metu donorinių organų ir audinių laukia daugiau kaip 300 žmonių – 9 iš jų yra vaikai. Sutikimą po mirties tapti donorais yra išreiškę daugiau kaip 47 tūkst. Lietuvos gyventojų, pranešė NTB.
