TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis dar anksčiau šį menesį pareiškė, kad Vokietija turi atsakyti, ar galės Lietuvoje dislokuoti pažadėtus pajėgumus, o jeigu negalės – reikia ieškoti kitų partnerių.
Anot A. Anušausko, Vokietija savo įsipareigojimus yra prisiėmusi ir jų laikosi.
„Vokietija įsipareigojimus vykdo. Jau nekalbu apie prieš pusmetį įkurtą vadovavimo elementą, pradėtas pratybų ciklas – viskas kaip suplanuota.
Dabar kalbame su Vokietijos puse apie išankstinį ginkluotės, amunicijos dislokavimą, kurį lydi didesni pajėgumai. Daug ko nereikia vežtis, vežioti. Kalbamės apie konkrečias infrastruktūros, reikalingos vokiečiams, vietas“, – TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ atskleidžia ministras.
Anot jo, jau įvyko du abiejų šalių darbo grupių susitikimai, netrukus turėtų įvykti ir trečiasis.
„Darbai juda, niekas įsipareigojimų nekeitė. Nesu tas, kuris kiekvieną dieną reikalautų iš vokiečių dar kartą kažkokį priesaikos ritualą atlikti. Yra sutarimas, jis yra paskelbtas. Mes jo laikomės, jie laikosi taip pat“, – pabrėžia A. Anušauskas.
Primename, kad naujas pasistumdymas dėl Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados dislokavimo vietos kilo, kai į Lietuvą atvykęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas spaudos konferencijoje pasvarstė, jog dislokavimo klausimu reikia priimti sprendimą NATO rėmuose.
„Mes turime Lietuvai priskirtą brigadą ir Lietuva dabar jau pradėjo infrastruktūros įrengimo procesus, kurie yra reikalingi ir kalbant apie brigadą, kai reikėtų priimti 5 tūkst. karių. Mes kalbame taip pat apie keletą batalionų, šarvuotų transporto priemonių – taigi reikalinga infrastruktūra priimti tą brigadą. Bet keliame kitą klausimą: ką NATO sako apie tai? Kas iš karinės pusės yra būtina, kas yra reikalinga? Ar mes turime Baltijos šalyse turėti nuolat dislokuotą brigadą? Galbūt kalbant apie viso Rytų flango apsaugą reikia lankstesnių struktūrų? NATO dar nepriėmė sprendimo dėl to“, – sakė G. Pistoriusas.
Reaguodamas į tai užsienio reikalų ministras G. Landsbergis žurnalistams sakė, kad Lietuva ir Vokietija turi laikytis pirminio pasirašyto susitarimo tarp prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, o jeigu Vokietija nesilaikys susitarimo – tuomet kreiptis į tokius parterius, kurie galėtų Lietuvoje dislokuoti brigadą.
„Man atrodo, mes negalime atsitraukti nuo teksto, kuris yra suderėtas. Labai aiškiai visa valstybė turi garsiai pasakyti, drąsiai ir nesibaiminti – galbūt kas nors rūstesniu žvilgsniu į mus žvelgs po to, bet tai yra Valstybės gynimo tarybos nutarimas. Tai yra bendras valstybės interesas. Tiesiog jį reikia įgarsinti“, – aiškino G. Landsbergis.
„Jeigu mūsų partneriai, išgirdę tokią Lietuvos poziciją, pasakytų – atleiskite, mes galbūt nepaskaičiavome savo pajėgumų, gal mes nebegalime, gal niekada negalėsime – tada mes turime ieškoti tokių partnerių, kurie Lietuvoje galėtų būti su brigada ir čia užtikrinti mūsų saugumą taip, kaip mums reikia“, – teigė politikas.
Kiek anksčiau yra nuskambėjęs siūlymas dėl saugumo sustiprinimo kreiptis į Lenkiją.
Lietuva perka įtvirtinimus
Laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ taip pat aptartos ir kitos Lietuvos saugumo temos. Neseniai pasirodė informacija, kad Lenkija pasienyje su Baltarusija stato įtvirtinimų grandinę. Dalis jų jau įrengta, socialiniuose tinkluose ėmė plisti dalies pasienio nuotraukos.
A. Anušausko vertinimu, tai yra sudėtinė kariuomenės priemonių dalis. Anot jo, toks sprendimas taip pat buvo aptartas ir su Lietuvos kariuomenės vadais.
„Yra sutartos reikalingos priemonės, jų įsigijimas, užsakymai. Ir kliūtys, ir minavimo priemonės, tai tarpusavyje susiję dalykai. Suplanuoti pinigai, tai bus padaryta, dalis šiais metais, kitos priemonės nuo kitų metų daromos.
Ką mūsų karinės inžinerijos specialistai sako – tos priemonės negali būti išstatomos iš anksto ir žinomos potencialiam priešininkui. Graži nuotrauka iš Lenkijos pasienio, bet aš žiūrėdamas per daug neanalizuodamas matau, kad fortifikacija stovi ant kelio, o šalia – nieko. Suprantame, kad galimybės karo metu apeiti kelią būtų užminuotos. Bet priešininkas to negali žinoti. Bet kai iš karto parodai, kokioje vietoje kokį įtvirtinimą įrenginėsi, atveri jam daug kitų kelių.
Tai yra sudėtinė kariuomenės taktikos dalis ir niekas jų neatsisako, nei pabėgs. Tiesiog turime stiprinti kariuomenės inžinerinius sprendimus, kad būtų galima greitai, laiku pastatyti reikalingus įrengimus. Yra suplanuota ir skirtingose vietose Lietuvos turėti parkus šių įrengimų. Iš karto bus sandėliuojamos vietos“, – sako jis.
Lietuvos dėmesys – grėsmėms ir savo galimybių didinimui
Lietuvos politikai taip pat kalba, kad šaliai reikia turėti diviziją – tris brigadas, nors iki šiol tinkamai neapginkluotos dvi. Taip pat kalbama apie tankų batalioną.
Anot A. Anušausko, visa tai pasiekti realu, tačiau per ilgesnį laikotarpį. Jeigu norėtume viskuo pasirūpinti greičiau, gynybos biudžetas turėtų būti kur kas didesnis.
„Dabar biudžetas – 2,5 proc. Mes esame, jei neklystu, pagal dinamiką ketvirti tarp NATO valstybių, tai nėra bloga dinamika ir mažos lėšos. Svarbiausia jas panaudoti tinkamai, efektyviai, kad jos ne dėl paukščiuko būtų skirtos, kad mes pajėgumą turėsime tik po dešimties metų. Mes dalį pajėgumų turime sukurti iš esmės per kelis metus“, – komentuoja A. Anušauskas.
Kalbama, kad Lietuvai reikėtų turėti tankų batalioną, svarstoma apie 54 tankus. Pavyzdžiui „Leopard“ tankas priklausomai nuo ginkluotės kainuoja keliolika milijonų eurų. Ministras sako sutinkantis su teiginiu, kad didinti gynybos finansavimą reikia. Tačiau politiniai sprendimai, anot jo, turi būti iki galo išdiskutuoti.
„Kalbant apie tankus, negalėčiau pasakyti „Leopardai“ ar ne. Tačiau pats politinis sprendimas turi būti iki galo aptartas, priimtas. Kol kas mes neturime galutinio sprendimo. Ministerija ir kariuomenė pateiks siūlymus, parodys, kaip tai galima padaryti, kiek tai gali kainuoti.
Suma taip pat spėjama. Viskas priklauso nuo to, kokią techniką įsigysi, kiek kainuos amunicija, mokymai, logistinis paketas. Mes negalime turėti pliko ginklo, turime turėti pilną paketą“, – pabrėžia jis.
Anot A. Anušausko, taip pat kalbamasi ir su sąjungininkais. Lietuva galėtų kurį laiką neturėti tam tikrų elementų divizijoje, jei juos galėtų kompensuoti sąjungininkai.
Ministro vertinimu, turėti sunkiosios technikos privalu, nes be jos vykdyti puolimo ar kontrpuolimo operacijas būtų sudėtinga.
„Reikia tokių sprendimų, galimybių Lietuvos kariuomenei. Dar kartą pabrėšiu – Lietuvos kariuomenė, ką visi pamiršta, yra NATO kariuomenė. Mes turime būtų lygūs kaip NATO partneriai su tomis valstybėmis, kurios disponuoja didesnėmis pajėgomis, bet tokios pat kokybės“, – sako jis.
Tam, akivaizdu, reikės pakankamų resursų. A. Anušauskas sako kalbantis apie Lietuvai reikalingus pajėgumus ir finansavimą su aukščiausiais šalies vadovais. Anot ministro, iš jų palaikymas jaučiamas.
„Mes orientuojamės į grėsmes ir savo galimybių didinimą. <...> Aš įsitikinęs, kad sutarimas egzistuoja. Tiesiog kiekvienas politikas, ir aš taip pat, kai man atnešamas karinis sprendimas, patarimas, noriu į jį įsigilinti ir galiausiai priimti sprendimus“, – tikina A. Anušauskas.
Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį–ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!
