Tris mėnesius truksiančiame eksperimente kviečiami dalyvauti regiono savivaldybėse gyvenantys tėvai, auginantys du ir daugiau vaikų iki trejų metų amžiaus.
Jie turi atsiųsti motyvacinį laišką, nurodydami gyvenamąją vietą, amžių, kontaktinius duomenis ir priežastis, kodėl siekia dalyvauti eksperimente. Tėvų taip pat prašoma trumpai papasakoti, kokias sauskelnes naudoja, bei pateikti vaikų gimimą patvirtinančių dokumentų kopijas.
25 atrinktiems žmonėms centras įteiks po 25 vienetus daugkartinių sauskelnių.
Jas gavę tėvai turės stebėti, kaip pasikeitė namuose susidarančių mišrių atliekų kiekis, pradėjus naudoti daugkartines sauskelnes, aprašyti savo patirtį, įvertinant praktinius šių sauskelnių naudojimo privalumus ir trūkumus.
Po trijų mėnesių eksperimento rezultatai bus pristatyti visuomenei. Aktyviausios, atsakingiausiai eksperimente dalyvavusios ir labiausiai atliekų kiekį sumažinusios šeimos bus apdovanotos ARATC įsteigtais prizais.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atliekami mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimai rodo, kad sauskelnės sudaro apie 13 proc. šių atliekų.
Įžvelgia rizikų, bet jos – valdomos
Aplinkos ministerija palaiko tokią iniciatyvą ir ragina atsisakyti vienkartinio plastiko gaminių ten, kur jie nebūtini, arba kur juos galima pakeisti kitomis alternatyvomis.
„Mūsų tikslas yra mažinti atliekų kiekį sąvartynuose ir deginamų atliekų kiekį, todėl tokia iniciatyva yra sveikintina. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro sprendimas yra racionalus, nes reikia ieškoti būdų, kaip tinkamai tvarkyti atliekas“, – BNS sakė ministerijos atstovė Aistė Gadliauskaitė.
„Vienkartinės sauskelnės yra tokia atlieka, kurios neišrūšiuosi, todėl lieka deginimas arba šalinimas sąvartynuose, todėl tokia iniciatyva gali padėti mažinti sauskelnių atliekų susidarymą“, – pridūrė ji.
Pasak ministerijos, kitose šalyse yra specialių įrenginių, kuriuose galima kompostuoti dalį sauskelnių, tačiau jų Lietuvoje kol kas nėra.
Tuo tarpu Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė BNS teigė, kad daugkartinių sauskelnių naudojimas yra progresyvi idėja, tačiau svarbu pripažinti ir tai, kad sintetinio pluošto turinčių sauskelnių skalbimas gali prisidėti prie vandens taršos mikroplastiku ir kitomis medžiagomis.
„Iš skalbimo mašinos panaudotas vanduo patenka į nuotekų valymo įrenginius ir teoriškai juose turėtų būti išvalomas. Tačiau problema yra ta, kad buityje naudojame itin daug naujų chemikalų, kurių įrenginiai nėra pajėgūs atpažinti. Todėl jie praleidžia per save ne iki galo išvalytas nuotekas, o vėliau jos patenka į upelius, jūrą ir ten kenkia ekosistemai“, – kalbėjo ji.
Vis dėlto politikė pabrėžė, jog tą galima kontroliuoti.
„Galime edukuoti žmones, kad reikia naudoti ekologiškesnes skalbimo priemones, pilnai prikrauti skalbimo mašiną, kad vanduo ir elektra būtų maksimaliai išnaudojama. Čia galime padaryti įtaką“, – sakė I. Budraitė.
