Svarbu pabrėžti, kad tai yra labai reti atvejai. Kai Europos Sąjunga akimirkai pristabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, tarp 17 milijonų dozių, paskirtų visame žemyne, buvo tik kelios dešimtys smegenų veninių sinusų trombozės (CVST) atvejų.
Kai Maisto ir vaistų administracija (FDA) ir JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) pristabdė skiepijimą „Johnson & Johnson“ vakcina, tarp septynių milijonų žmonių, kurie buvo paskiepyti šia konkrečia vakcina, pasitaikė tik 6 smegenų veninių sinusų trombozės atvejai.
Abi vakcinos yra pagrįstos genetiškai modifikuotais adenovirusais, kurie nesidaugina ląstelių viduje ir nesukelia ligos, tačiau gali išmokyti imuninę sistemą kovoti su sukelėju (SARS-CoV-2).
Taip pat svarbu paminėti, kad yra tūkstančius kartų didesnė tikimybė mirti nuo COVID-19 nei pasiskiepijus patirti smegenų veninių sinusų trombozę. Taip pat yra aštuonis kartus didesnė tikimybė patirti CVST dėl COVID-19 nei dėl vakcinos.
Tai yra lemiamas kontekstas šiai svarbiai diskusijai apie COVID-19, vakcinas ir kraujo krešulių riziką. Mechanizmas, kodėl vakcina gali tai sukelti, vis dar nėra visiškai suprantamas, tačiau mokslininkai dabar geriau žino simptomus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, ir gydymą.
Jie tai vadina vakcinos sukelta imunine trombozine trombocitopenija (VITT), o jos simptomai paprastai yra stiprus galvos skausmas, pilvo ir kojų skausmas bei dusulys.
„Technology Networks“ komanda kartu su Radboudo universiteto vidaus ligų profesore dr. Saskia Middledorp aptarė tai, kas šiuo metu yra žinoma apie VITT, ir visų pirma, kaip ši būklė atsiranda tais retais atvejais.
„Akivaizdu, kad bent jau didelė dalis pacientų, kuriems pasireiškia ši vakcinos sukelta trombozė kartu su mažu trombocitų kiekiu [..], suformuoja antikūnus prieš ketvirtą trombocitų faktorių. Ketvirtą trombocitų faktorių iš tikrųjų išskiria suaktyvėję trombocitai, ir tada imuninė reakcija suformuoja antikūnus, kurie sudaro junginius su ketvirtu trombocitų faktoriumi. Ir tai darydami jie gali prisijungti prie trombocitų ir juos dar labiau suaktyvinti, taip sukeldami trombų susidarymą, – interviu metu paaiškino dr. S. Middledorp. – Aš tai vadinu prokoaguliantų audra.“
Kraujo krešulys, moksliškai žinomas kaip trombas, yra koaguliuota fibrino, trombocitų ir raudonųjų kraujo kūnelių masė, galinti užkimšti kraujagyslę. S. Middledorp paaiškino, kad dar nėra žinoma, kodėl adenoviruso pagrindu sukurtos vakcinos sukelia imuninį atsaką prieš ketvirtą trombocitų faktorių – baltymą, kurį išskiria trombocitai. Tačiau tokia reakcija buvo pastebėta atliekant ir kitas intervencijas.
S. Middledorp taip pat nustatė kraujo krešulių kiekio padidėjimą žmonėms, vartojantiems kontraceptinius vaistus ir pacientams, sergantiems koronavirusu.
