Laboratorijos aiškinimu, gripo sezonas paprastai prasideda 40-ą metų savaitę ir baigiasi kitų metų 20-ą savaitę, o A(H3) virusas šiemet aptiktas 39-ąją savaitę, t. y. anksčiau nei turėtų prasidėti sezoninis gripas.
Pažymima, kad A tipo gripo viruso, įskaitant A(H3), sukeltos ligos simptomai gali būti sunkesni nei kai kurių kitų gripo tipų.
Gripas nustatomas kiaurus metus
Vis tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ilgų skyriaus specialistė Greta Gargasienė į tokią naujieną reagavo rezervuotai. Ji priminė, kad gripas (tiek A(H3), tiek A(H1) tipas) cirkuliuoja kiaurus metus.
„Gripo atvejai nustatinėjami visus metus, tik kai Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija daro išsamesnius tyrimus, tada pasako, ar čia yra A(H3), ar A(H1) tipas. Bet ligoninėse diagnozuojant atliekant greituosius antigeno testus, iškart matoma, tai yra B ar A tipo virusas.
Taigi tyrimai daromi kiaurus metus, virusai yra išskiriami, oficialiai duomenis iš laboratorijos pradėsime gauti nuo kitos savaitės, nes ši yra oficialiai yra sezono pradžia. Taigi jei praeitą savaitę buvo registruoti 49 gripo atvejai, tai čia kalbame apie vieną atvejį, kuris patvirtintas laboratoriškai“, – komentavo NVSC specialistė.
Agresyvesnis viruso tipas
Nors tiek A, tiek B tipo gripo viruso sukeltos ligos simptomai yra tie patys – karščiavimas, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis, silpnumas, A tipo virusas yra „piktesnis“, dažniau lemiantis komplikacijas, pavyzdžiui, pneumoniją (plaučių uždegimą).
Be to, šis tiek žmonėms, tiek laukiniams ir naminiams vandens paukščiams, žinduoliams patogeniškas viruso tipas žmonių populiacijoje sukelia pandemijas ir epidemijas.
G. Gargasienės aiškinimu, nors B tipo virusą galima laikyti švelnesniu, nebūtinai taip bus konkrečiam susirgusiam žmogui: „Aišku, negalima sakyti, kad ir B tipo virusas kažkokiam konkrečiam žmogui nesukels rimtų komplikacijų, bet A tipui yra būdingesnis didesnis sergamumas, didesnis komplikacijų skaičius.“
Būtent šis gripo virusas pernai neįprastai anksti dar rudenį sukėlė pirmąjį sergamumo gripu pakilimą.
Nors tiek A, tiek B tipo gripo viruso sukeltos ligos simptomai yra tie patys – karščiavimas, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis, silpnumas, A tipo virusas yra „piktesnis“, dažniau lemiantis komplikacijas, pavyzdžiui, pneumoniją (plaučių uždegimą).
„Praeitais metais pirmąją sergamumo bangą sukėlė respiracinis sincitinis virusas. Vėliau didesnė banga buvo sukelta gripo A, kuris kiek pavojingesnis, agresyvesnis viruso tipas, sukeliantis komplikacijas, ypač rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Sezono gale jau cirkuliavo B tipo gripas. Ne veltui ir į vakcinos sudėtį įeina apsauga nuo abiejų šių tipų virusų, nes jų cirkuliacija vyksta viso sezono metu“, – komentavo G. Gargasienė.
Pasak jos, sunku pasakyti, kuris viruso tipas sezono metu dominuos labiau, tačiau ankstesnių metų patirtis rodo, kad pirmoji sergamumo banga paprastai būna sukelta kitų kvėpavimo takų infekcijų. Tuo metu epideminis sergamumas būna sukeltas A tipo gripo viruso, o B tipo virusas „įsijungia“ vėliau.
„Aišku, buvo sezonų, kai dominavo B tipo virusas. Bet kuriuo atveju, jei neskirstytume į konkrečius viruso tipus, didžiąją sergamumo bangą sukelia gripo virusas. Ir tik laboratoriškai patvirtinus matome, koks tiksliai tai gripo virusas“, – komentavo NVSC atstovė.
Sergamumas šiuo metu atslūgo
Pasak G. Gargasienės, nors dabar rugsėjo mėnesį stebėtas sergamumo gripo, COVID-19 ir kitų peršalimo ligų augimas, šiuo metu jis kiek sumažėjęs.
„Lyginant situaciją su pernai, stebimos lygiai tokios pačios tendencijos – dar prieš pat sezono pradžią buvo stebimas padidėjimas, o vėliau sergančiųjų sumažėjo.
Bet tai yra normalu, dalis populiacijos, kurie yra imlesni, perserga, bent tam kartui susiformuoja imunitetas ir sergamumas sumažėja. Juo labiau kovido situacija neatrodo labai gąsdinanti, nes jei 39 šių metų savaitę turėjome 1847 atvejus, pernai tokiu pačiu metu jų buvo virš 7 tūkst.“, – aiškino ji.
Prognozuoti sudėtinga
Užkrečiamųjų ligų specialisto prof. Sauliaus Čaplinsko teigimu, įmanoma maždaug numatyti, koks bus peršalimo ligų sezonas, bet prognozuoti labai tiksliai sudėtinga.
„Ypač tai sunku, kai kalbama apie virusus, kurie plinta oro lašeliniu keliu, kurie turi sezoninį pobūdį, kur viruso kintamumas labai didelis, o jų plitimui didelę įtaką turi žmonių elgsena“, – kalbėjo jis.
S. Čaplinskas priminė, kad gripo virusas nuolat kinta ir įvairūs veiksniai nulemia, kokios atmainos susimaišys vieno ar kito gyvūno organizme, po to peršoks į žmogų ir bus toliau jų pačių platinamas vienas kitam.
„Čia yra daug atsitiktinių veiksnių, kurie yra neigiami žmogui ir teigimai virusui yra ten, kur žmonės gyvena tankiai, ribotai laikosi saugumo priemonių ir virusas turi galimybę plisti nuo žmogaus gyvūnams, nuo vieno gyvūno kitam ir vėl žmogui. Taip susidaro tokie viruso štamai, kurių potencialus pavojingumas priklauso nuo įvairių atsitiktinių mutacijų.
Štai kodėl ir svarbu laboratorijoms tirti ir stebėti, koks tas viruso štamas cirkuliuoja vienoje ar kitoje teritorijoje. Pagal tai galima daryti prielaidas, kiek sunki gali būti gripo viruso banga. Dabar, galima sakyti, yra dar ne pirmas paukštis, o pirmas virusas“, – komentavo profesorius.
Ką gripas gali griebti smarkiau?
Pasak pašnekovo, nors A tipo virusai turi savybę sukelti platesnes epidemijas, plisti sparčiau, tačiau Australijos pavyzdys rodo, kad greičiausiai nereikėtų laukti išskirtinai sunkaus gripo sezono:
„Ten susirgimų buvo daugiau nei ankstesniais metais, bet ypatingai didelio šuolio ir užkimštų ligoninių nebuvo. Tad, tikėtina, kad tas pats laukia ir mūsų. Kita vertus, reikia neužmiršti, kad cirkuliuoja ir kovidas, ir gripas, ir respiracinis sincitinis virusas.“
Nors epidemiologinę stebėseną vykdyti būtina, virusologo teigimu, tai vis tik daugiau aktualu sprendimų priėmėjams.
„Ypač rizikos grupėms priklausantys asmenys turi įvertinti tą aplinkybę, kad, tikėtina, skiepai sumažins sunkios ligos galimybę. Tad šiems žmonėms būtų išmintinga pasiskiepyti“, – sakė S. Čaplinskas.
„Eiliniam gyventojui iš esmės nėra jokio skirtumo, koks virusas paguldys ar nepaguldys jį į ligos patalą“, – konstatavo jis.
Pašnekovas pridūrė, kad jei žmogus nėra pasiskiepijęs, nebuvo pastaraisiais metasi susidūrę su gripo virusu, vadinasi, neturi atgaivinto specifinio imuniteto, tad yra rizika, kad virusas gali griebti smarkiau.
„Ypač rizikos grupėms priklausantys asmenys turi įvertinti tą aplinkybę, kad, tikėtina, skiepai sumažins sunkios ligos galimybę. Tad šiems žmonėms būtų išmintinga pasiskiepyti“, – ragino jis.
Riziką didele dalimi gali suvaldyti patys žmonės
Tiesa, S. Čaplinskas priminė, kad nereikėtų galvoti, kad turima imuniteto apsauga nuo gripo visiškai apsaugo nuo užsikrėtimo:
„Imuninė apsauga nuo šių virusų neužtikrina tvirto imuniteto, apsaugančio nuo užsikrėtimo. Tą reikia įvertinti ir suprasti, kad kaip pandemijos metu galbūt buvo suformuota neteisinga nuomonė ir priimti neteisingi sprendimai, kai žmonėms buvo vos ne per prievartą kalama į galvą, kad štai pasiskiepyk ir tada gali nebesisaugoti. Tai jokio mokslo su tokia rekomendacija nebuvo.“
Pašnekovo teigimu, dabar įvertinant pandemijos pamokas labai svarbu, kad žmonės patys saugotųsi nuo užsikrėtimo ir pasistengtų maksimaliai apsaugoti savo artimiausius žmones – šeimos narius, kolegas, bet kur eidami į viešas uždaras patalpas.
„Jei jaučia bet kokius ligos simptomus ir negali susilaikyti nuo ėjimo kažkur ar juolab šeimoje juk bendrauti reikia, ne kiekvienas turi galimybę izoliuotis kambaryje, nekalbant apie atskirą butą, tokiu atveju reikėtų dėvėti kaukę, naudotis kitomis visiems gerai žinomomis paviršių valymo ir rankų higienos priemonėmis ir būtina vėdinti patalpas – tai labai svarbu ir gal per mažai kalbama ir akcentuojama“, – patarė jis.
Per sezoną galima susirgti kelis kartus?
Paklaustas, ar yra rizika susirgti keliais virusais iš eilės ar vienu metu, S. Čaplinskas to neatmetė.
„Apie tai, kad virusai būtų kažkaip susikeitę genetine medžiaga, kol kas tokių duomenų nėra. Bet turbūt kiekvienam aišku, kad susirgus viena liga, nesi apsaugotas nuo kitos. Taip ir viena kvėpavimo takų infekcija gali būti nepasibaigusi, o žmogus jau užsikrėsti kita.
Kitas dalykas, kad kartais giminingi virusai konkuruoja dėl tų pačių žmogaus ląstelių ir jei ji jau yra užimta, kitam virusui nėra galimybių. Bet jei taip neatsitinka, aišku, kad du skirtingi virusai, dvi skirtingos ligos vienu metu labiau pažeis mūsų organizmą nei vienas virusas“, – kalbėjo užkrečiamųjų ligų specialistas.
Savo ruožtu G. Gargasienė pridūrė, kad per sezoną gripu galima susirgti kelis kartus.
„Jei persirgome A tipo metu, galbūt nebesusirgsime tuo pačiu virusu, nes organizmas jau bus sukūręs imunitetą, bet galime susirgti B tipo virusu. Tad jei nesame nepasiskiepiję ir nepersirgę, galime sirgti gripu per sezoną ir du kartus“, – aiškino ji.
S. Čaplinksko pastebėjimu, COVID-19 infekcija gi kitą kartą kelia sunkumų nustatant, ar žmogus užsikrėtė antrą kartą, ar liga perėjo į lėtinę formą.
„Tada ir bandoma atskirti, ar tai yra ilgas kovidas, ar pakartotinis užsikrėtimas. Lygiai taip pat kalbant ir apie kitus kvėpavimo takų virusus – reikia išsiaiškinti, ar jau buvo pilnai pasveikta ir įvyko naujas užsikrėtimas, ar tik sumažėjo ligos simptomai ir vėliau atsikartojo. Į tai gali atsakyti tyrimai.
Tokie atvejai nėra labai dažni, bet jie pasitaiko ir tokia tikimybė yra. Bet čia vėl daug kas priklausys nuo žmogaus elgsenos – jei žmogus serga sunkiai, turbūt jis nebejuda, nevaikšto po vakarėlius, neina į darbą, bet sergant lengviau ar turint besimptomę infekciją tikimybė šalia vienos infekcijos pasigauti kitą yra didesnė“, – konstatavo virusologas.
