Genominis epidemiologas dr. G. Dudas „Žinių radijo“ eteryje pasakoja, kodėl virusai taip „mėgsta“ šikšnosparnius ir ar galima panašių pandemijų tikėtis ateityje.
Kaip aiškino mokslininkas, vienas įdomesnių dalykų šikšnosparnių ekologijoje yra tai, kad jie gyvena kolonijomis, miega žiemos miegu.
„Ir ką turėtume prisiminti, kad šikšnosparniai yra vieninteliai skraidantys žinduoliai ir būtent pati adaptacija skraidymui ženkliai keičia ir patį metabolizmą. Susideda daug veiksnių, kurie leidžia jiems tapti kaip ir virusų inkubatoriais. Didžioji dalis virusų apskritai greičiausiai lieka cirkuliuoti tiktai tarp šikšnosparinių ir tik kažkoks kontaktas žmonių ar netiesiogiai kitų gyvūnų ir tada kontaktas su žmonėmis nulemia kad atsiranda tokie dalykai“, – dėstė G. Dudas.
Kaip virusas „peršoka“ į žmogų
Paklaustas, kaip vyksta viruso „peršokimas“ iš vieno gyvūno kitam ir žmogui bei ar mutacijos priežastis gali būti tokiuose turguose kaip Uhano šalia laikomi skirtingi gyvūnai, kurie būdami gamtoje nelabai ir susitiktų.
„Bet kokiu atveju tie gyvūnai yra laikomi narvuose, tuose pačiuose narvuose jie tuštinasi, čiaudi, kosti. Tame pačiame turguje bus pilna žmonių ir vėlgi turime suprasti, kad tokie turgūs vyko dešimtmečius ir nenutiko nieko ypatingai blogo, išskyrus 2003 m. su pirmuoju SARS [protrūkiu] ir dabar.
Tai pats tas „šuolis“ nėra itin dažnas reiškinys ir reikia sulaukti, kol atsiras virusas, kuris būtų pakankamai lankstus, kad nebūtų per daug prisitikęs prie vienos rūšies, taip, galbūt kartais padeda ir įvairios įgytos mutacijos, nors jos nėra visa istorija.
Pagrindine problema visuomet bus kontaktas tarp rūšių, kurios paprastai nekontaktuoja, ypač su rūšimis, tokiomis kaip mes, kurie keliauja po visą pasaulį, esame socialinės būtybės ir artimai bendraujame“, – kalbėjo jis.
Laukia dar viena ilgalaikė problema
Paklaustas, ar žmogus jau yra paskutinė viruso keliavimo grandinė, ar jis dar kur galėtų „nukeliauti“, G. Dudas neturėjo kuo pradžiuginti.
„Čia yra vienas iš blogiausių dalykų, panašiai atsitiko ir po 2009 m. kiaulių gripo pandemijos. Dabar SARS-CoV-2 virusą mes jau esame perdavę dešimtims kitų gyvūnų – yra ir didžiosios katės zoologijos soduose, mūsų šunys, katės, ypač audinės, dabar JAV baltauodegiai elniai yra 6 kartus užsikrėtę nuo žmonių. Aišku, ne visos rūšys gali taip pat sėkmingai perduoti, kiek teko matyti, lyg ir katės, šunys taip sėkmingai neperduoda.
Ir tai tampa ilgalaike problema, ne de facto gamtoje turėsime SARS-CoV-2 viruso rezervuarus. Mes jau žinome, kad jis labai akivaizdžiai gali šokti iš vienos rūšies į kitą, tai reiškia, kad jis vėl gali šokti į mus. Tai, tarkim, 10–20 m. perspektyvoje kyla reali grėsmė, kad turėsime protrūkius iš gyvūnų, virusui juose dar pamutavus“, – aiškino jis.
Anot epidemiologo, reikia tikėtis, kad galbūt prisitaikymas prie vieno šeimininko padarys virusus šiek tiek prastesniais plitimui tarp žmonių.
„Pavyzdžiui, dar vienas virusas, kuris šmėžavo antraštėje – MERS koronavirusas, kuris buvo Saudo Arabijoje, kur paprastai jis cirkuliuoja tik kupranugariuose ir kaip tik vienas iš mano tyrimų parodė, kad virusas labai akivaizdžiai tarp žmonių neplinta pakankamai efektyviai ir vien dėl to neturėjome MERS pandemijos 2012 m.
Tai visiškai analogiški dalykai gali vykti kitose rūšyse su SARS-CoV-2, kur jeigu, tarkim, virusas yra prisitaikęs prie audinių, galbūt patekęs į žmonių jis taip neplis tarp žmonių taip efektyviai. Bet čia yra tokia situacija, kuri labai akivaizdžiai vyks visame pasaulyje ir bus ilgalaike problema. Greičiausiai ne tokių proporcijų problema kaip pati pandemija, et tai dar vienas bereikalingas krūvis sveikatos apsaugos sistemoms, veterinarijos tarnyboms ir panašiai“, – dėstė G. Dudas.
Gyvename paskutinėmis pandemijos sąlygomis
Epidemiologas priminė, kad pasauliui jau teko susidurti su ne viena pandemija. Tačiau kuo skiriasi dabartinė, lyginant su kitomis, tai kad turima pakankamai efektyvių priemonių aptikti atvejus ir taikyti intervencijas tam, kad būtų galima išsaugoti gyvybes.
„Yra pasitaikę įvairių pandemijų – labai mirtina ispaniškojo gripo, yra tam tikrų mokslininkų įvardijamų priežasčių, kodėl ji tokia buvo, taip 1957 m. buvo dar viena gripo pandemija, taip pat – ir 1968 m. Jų metu, taip, padidėdavo atvejų skaičius, žymiai daugiau žmonių mirė ir tuo viskas kaip ir užsibaigdavo“, – kalbėjo jis.
Kartu mokslininkas atkreipė dėmesį į dabartinės pandemijos eigą.
„Tikiuosi, žmonės po truputį mato, kad visgi gyvename paskutinėmis pandemijos stadijomis, aplinkybės, kurios nulemia šios pandemijos atsiradimą, greičiausiai nepasikeitė, tai kitų pandemijų buvo ir bus.
Dėl to reikėtų pradėti mąstyti kažką daryti, o ši pandemija jau eina į pabaigą, nes virusas praktiškai išeikvojo visus imlius žmones, kurie dar nebuvo matę viruso nei susirgimo, nei vakcinos pavidalu. Kas iš esmės ir nulemia ligonių užimtumą ir mirtingumą“, – kalbėjo G. Dudas.
Privalomos kaukės lydės nebeilgai?
Paklaustas, ar pasaulis išties nebebus toks laisvas, prie kokio buvo priprasta, visada kišenėje teks nešiotis kaukę, mokslininkas pateikė optimistinių prognozių.
„Galbūt pritarčiau pačiam teiginiui, bet sakyčiau, kad tą labiau nulemtų kultūrinis įspaudas, kurį paliks pandemija. Ir galbūt kažkoks sąmoningumo įspaudas, kad pagaliau mes įvertinsime rizikas ne vien pagal tai, ar yra rizika kažkam atsitikti, bet pagal tai kokia gali būti iš to kylanti žala. Kiekviena pandemija yra itin maža tikimybė, bet kai ji atsitinka, būna visiškai tragiškos pasekmės“, –kalbėjo jis.
G. Dudas teigė, kad ir kaukės liks tarp mūsų kaip kultūrinio įspaudo dalis, bet privalomos jos bus nebeilgai.
„Drįsčiau pasakyti, kad kitais metais, jei ne greičiau, kaukės nebus privalomos, bet didelė žmonių dalis jas toliau rinksis nešioti savanoriškai, nes užsikrėsti, užkrėsti kitus žmones nėra malonu. Ir saugotis nėra jokia gėda. Kauke dėvėti paprasčiau nebebus prasmės, didžioji dalis žmonių bus persirgę arba paskiepyti“, – aiškino epidemiologas.
Jis pridūrė, kad, gera žinia, akivaizdu, kaukės pasitarnavo ir kitų virusų plitimo stabdymui ar net sunykimui: „Viena iš mano itin akylai tyrinėtų gripo rūšių, viena jo linijų per pandemiją išnyko, nors jokios specifinės priemonės tam nebuvo taikytos. Taigi tas saugojimasis akivaizdžiai mums padėjo.“
Atskleidė didžiulį RNR vakcinų potencialą
Anot G. Dudo, didžiulis laimėjimas pandemijos akivaizdoje tai, kad praktikoje išbandyta tokia pažangi technologija kaip iRNR vakcinos.
„Vienas iš didžiausių dalykų, ką davė ši pandemija – tai iRNR pagrindu sukurti skiepai. Juos sukurti galima per porą savaičių, jų nereikia kažkaip taikyti, auginti kiaušiniuose, kaip būna su gripo vakcinomis, tereikia viruso sekos ir turime vakciną. Ir tokios vakcinos potencialas yra faktiški beribis, jį galima pritaikyti tam pačiam vėžiui ar kitoms ligoms“, – kalbėjo jis.
Tuo metu laukiamus vaistus COVID-19 gydymui mokslininkas vertino skeptiškiau.
„Pačiais vaistais, kalbant apie ūmias ligas sukeliančius virusus, per daug nepasitikiu, nes viruso RNR mutuoja pernelyg greitai. Taigi suteikus jiems pakankamą spaudimą atsparumas išsivysto vos ne iškart.
Kaip yra ir su ŽIV vaistais – taikomos kombinuotos terapijos, kur tikimybė, kad išsivystys atsparumas dviem skirtingiems vaistais, praktiškai nulinė. O vakcinos nuo pat jų atradimo buvo vienas efektyviausių būdų kovoti su ligomis“, – pažymėjo G. Dudas.
Jis pridūrė, kad ko dar ateityje apskritai reikėtų tikėtis – ypatingo dėmesio, skirto švietimui.
„Reikia išmokyti žmones mąstyti logiškai, mokslininkams susigrąžinti anksčiau turėtą pasitikėjimą, kad žmonės bent turėtų pamatinį išsilavinimą ir išgirdę kažkokią sąmokslo teoriją nusijuoktų, o ne pradėtų platinti visokias nesąmone“, – vylėsi mokslininkas.