„Senjoro“ programa teikia pagalbą senjorams jų namuose pagal 8-ias pozityvios senatvės žingsnių metodiką bei dirba su pozityvios senatvės įgyvendinimu Lietuvoje.
R. Bitautaitė sako, kad vieniši senjorai susiduria su dviejų grupių problemomis. Pirmoji – emocinės problemos. Antroji – pagalbos bei priežiūros stygius.
„Senjorai jaučiasi vieniši, jiems trūksta bendravimo ir šilto ryšio su kitais žmonėmis. Dėl socialinio kontakto stygiaus ne retai atsiranda depresiniai susirgimai, mažėja senjoro savivertė, didėja užsisklendimas bei apatija.
Tačiau nemažiau opi vienišų senjorų problema – pagalbos bei priežiūros stygius. Labai svarbu laiku pastebėti pablogėjusią senjoro sveikatą, pasikeitusį elgesį ir į tai reaguoti, kreiptis į gydytoją.
Taip pat aplinkiniams pastebint senjorui kylančius kasdienybės iššūkius – judėjimo, aplinkos pritaikymo, galima padėti sukurti patogesnę ir saugesnė aplinką. Tačiau vieniši senjorai dažnai būna prislėgiami šių rūpesčių“, – pasakoja Nacionalinio socialinės integracijos instituto programos vadovė.
Kuo pasirūpinti turėtų senjorai arba jų artimieji?
R. Bitautaitė sako, kad pagrindiniai dalykai, kuriais turėtų pasirūpinti senjorai ar jų artimieji, kad išvengtų griuvimų – pašalinti namuose visus daiktus, už kurių yra galimybė užkliūti – slidūs kilimėliai, pakilę jų kraštai, taip pat aukšti slenksčiai, ne vietoje palikti kiti daiktai.
„Svarbu ir saugi avalynė – namų šlepetės turėtų būti tinkamo dydžio, ne įspiriamos, o apsiaunamos su uždaru kulnu, neslidžiu padu. Taip pat svarbu, kad namuose būtų pakankamai dienos šviesos, o vakare tinkamas apšvietimas.
Jei nelaimės nepavyksta išvengti, svarbu, kad senjoras visada šalia turėtų telefoną, kuriuo galėtų išsikviesti pagalbą“, – teigia moteris.
Moteris pasakoja, kad senjorams nukritus, svarbu iškart neskubėti atsistoti, jei žmogus jaučia, kad stipriai nesusižeidė, gali bandyti stotis savarankiškai – apsidairyti, kur yra artimiausias stabilus paviršius į kurį pasirėmus būtų galima stotis.
„Jei žmogus jaučia, kad atsistoti nepavyks, reikėtų bandyti nušliaužti iki vietos, kur galėtų pasiekti telefoną ir išsikviesti pagalbą.
Labai patartina su artimaisiais ar kaimynais iš anksto aptarti planą, kaip senjorui elgtis, jei jis nukristų – kokiais kanalais ir ženklais būtų patogiausia išsikviesti pagalbą“, – pasakoja integracijos instituto „Senjoro“ programos vadovė Rugilė.
Opi problema – vienatvė
Nacionalinio socialinės integracijos instituto „Senjoro“ programos vadovė atskleidžia, kad garbaus amžiaus žmonių vienišumas yra itin opi problema.
Moters teigimu, jį sumažinti, bent iš dalies padeda senjorus lankantys darbuotojai, dažnai tampantys jiems be galo artimi ir į kasdienybę įnešantys daug džiaugsmo.
„Su amžiumi artimųjų ir draugų ratas sumažėja, tad senjorams nemažiau svarbu atrasti naujus žmones, bendruomenes.
Tai gali būti įvairūs senjorų klubai, veiklos, suburiančios panašių pomėgių žmones. Taip pat ir įvairūs senjorams skirti renginiai.
Senjoro organizacija, dirbdama su senjorais daug dėmesio skiria ir jų užimtumui, organizuojame Bingo vakarus, senjorų protmūšius, vasaros pabaigoje senjorus visoje Lietuvoje kvietėme į piknikus, organizavome net senjorų greituosius pasimatymus.
Tokių veiklų ir renginių tikslas sukurti senjorams erdvę, kur jie galėtų atrasti bendraminčių, draugų ar nuoširdų pokalbį ir taip sumažinti vienišumo jausmą“, – patirtimi dalijasi darbuotoja.
Namų pritaikymas senjorams
Moteris sako, jog svarbu pasirūpinti, tinkama aplinka: kuo mažiau galimybių griūti paslydus ir už kažko užkliuvus.
„Pakilęs kilimo kraštas, slidi kiliminė danga koridoriuje gali tapti rimto susižalojimo priežastimi. Tad reikėtų kilimo kraštus priklijuoti, pasirūpinti kilimėliais su neslystančiu guminiu pagrindu. Taip pat neslystančiomis, stabilaus pado šlepetėmis“, – pasakoja Rugilė.
R. Bitautaitė komentuoja, kad daug nelaimingų atsitikimų įvyksta vonioje, tad čia svarbu užtikrinti senjorui saugią aplinką.
„Labai rekomenduotina pritvirtinti kokybišką vonios rankeną, į kurią senjoras galėtų įsikibti išlipdamas iš vonios ar dušo.
Taip pat pasirūpinti specialia, neslystančia dušo kėdute, guminiu dušo kabinos kilimėliu. Namuose, senjorui patogiose vietose gali būti būti įtaisytos rankenos, už kurių galima pasilaikyti einant – tai užtikrins saugų judėjimą namuose.
Žinoma, svarbu pagalvoti ir apie pagalbines judėjimo priemones, tokias kaip kokybiška vaikščiojimo lazdelė, ramentas ar vaikštynė.
Šias priemones senjorams pagal poreikį nemokamai suteikia techninės pagalbos neįgaliesiems centras, raginame kreiptis į jums artimiausią centrą ir pasinaudoti šia galimybe“, – patarimais dalijasi „Senjoro“ programos vadovė Rugilė.
Ką daryti jei senjoras nenori keliauti į senelių globos namus?
R. Bitautaitė teigia, kad vyresnio amžiaus žmonėms, atsižvelgiant į jų poreikius, pagal valstybės nustatytą tvarką priklauso socialinės paslaugos, kurias jis gali gauti savo namuose. Moters teigimu, šios paslaugas senjorams visiškai arba iš dalies yra kompensuojamos savivaldybės biudžeto lėšomis.
„Gaila, tačiau senjorai ar jų artimieji vis dar mažai žino apie jiems priklausančią pagalbą. Mes, Senjoro programa, šias paslaugas teikiame jau penkerius metus, šiuo metu lankome senjorus net 26 Lietuvos savivaldybėse.
Savo darbe nuolat susiduriame su atvejais, kai į mus kreipiasi senjorai, pasiekę kritinį tašką ir jau visiškai nebegalintys savimi pasirūpinti.
Tačiau dėl socialinių paslaugų senjorai gali kreiptis žymiai anksčiau, susidūrę su pirmaisiais sunkumais.
Tokios paslaugos būtent ir padeda ilgiau išlaikyti savarankiškumą ir užsitikrinti ilgesnį komfortišką gyvenimą jų pačių namuose.
Mūsų darbuotojai, lankantys senjorus, jiems padeda ne tik buityje ar palydi pas gydytoją, tačiau daug dėmesio skiria bendravimui, senjorų savirealizacijai, kartu išmėgina naujus receptus, gamina rankdarbius, keliauja pasivaikščioti bei aplanko renginius“, – sako moteris.
Senjorams Lietuvoje suteikiama pagalba
Rugilė Bitautaitė komentuoja, kad be „Senjoro“ programos, socialines paslaugas senjorams teikia ir kitos nevyriausybinės organizacijos, taip pat biudžetinės įstaigos – savivaldybių socialinių paslaugų centrai, kurie veikia kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje.
„Informaciją apie jo aplinkoje teikiamas socialines paslaugas, senjoras gali sužinoti kreipdamasis į savo gyvenamosios vietos seniūnijoje dirbantį socialinio darbo organizatorių“, – sako ji.
Moteris neslepia, kad darbo praktikoje, darbuotojos dažnai susiduria su atvejais, kai tik pradėjus lankyti senjorą, jo būklė būna sudėtinga:
„Tačiau paslaugas teikiant kurį laiką, prižiūrint, kad jis nuosekliai gertų vaistus, nepraleistų apsilankymų pas gydytojus, sveikai maitintųsi, jau po kelių mėnesių matosi teigiamas pokytis.
Tad šiuo atveju – priežiūra tampa nepakeičiamu dalyku. Žinoma, kasdienybėje senjorams taip pat pasitarnauja savaitinės vaistų dėžutės, į kurias pagal savaitės dienas galima sudėti būtinus išgerti vaistus.“