vienatvė

Kalėdų šventės vieniems gali būti pats linksmiausias metų laikas, o kitiems – liūdnas ir psichologiškai sunkus gyvenimo tarpsnis. Tokių žmonių egzistuoja nemažai, todėl svarbu jiems padėti ir atkreipti dėmesį, jog egzistuoja ne viena išeitis. Psichologas Gediminas Navaitis prakalbo apie pagalbos būdus žmonėms, kuriems Kalėdų šventės nekelia jokio džiaugsmo bei kokią įtaką daro vienatvė.

Pasak JAV vyriausiojo gydytojo ir daugybės tyrėjų, amerikiečiai kenčia nuo „vienišumo epidemijos“. Ši frazė sukelia vaizdinį apie šalį, kurioje gyvena draugų neturintys atsiskyrėliai, neturintys ką pakviesti į savo gimtadienius.

Vienatvė yra reikšmingas biopsichosocialinis stresorius, kurio mirtingumo rizika yra didesnė nei surūkant 15 cigarečių per dieną, ir yra žalingesnė nei alkoholizmas, nutukimas ir fizinio aktyvumo stoka. Nepaisant kenksmingo poveikio, intervencinių priemonių, kuriomis būtų sprendžiamas norimo ir realaus socialinio bendravimo neatitikimo klausimas, yra nedaug ir jos yra ribotos.

Vienkiemyje gyvenančią Moniką užgriuvo nemalonumų lavina. Garbaus amžiaus moteris skundžiasi, kad sugedo jos kasdienės monotonijos praskaidrintojas ir „geriausias draugas“ – televizorius. Taip pat negeriamas staiga pasidarė vanduo. Išspręsti senjorės problemas ir atkurti šventinę nuotaiką nuvyko „TV Pagalbos“ gelbėtoja Rūta Filejeva. Monika Rūtai skundėsi, kad jau 3 savaites neveikia jos televizorius, dėl ko garbaus amžiaus moteris baigia išprotėti.

Senstantys žmonės, kurie jaučiasi patogiai gyvendami savo namuose, dažnai neatsižvelgia į potencialius rizikos veiksnius, kurie gali padidinti nelaimingų atsitikimų ar nelaimingų atvejų tikimybę. Nuolat didėjanti fizinė silpnumo, judėjimo suvaržymo ar netgi atminties praradimo grėsmė gali sukelti rimtus pavojus senjorų saugumui.

Ketvirtadienio „TV Pagalboje“ – visų apleisto ir vienišo vyro istorija, poros santykių krizė ir skaudi motinos ir jos sūnaus santykių drama. 37-erių Arvydą palaužė sunkūs išgyvenimai ir skaudi vienatvė. Kai jis buvo mažas berniukas, jo akyse mirė mama. Netrukus anapilin iškeliavo tėtis, paskui senelis, vienas po kito mirė du broliai. Žmogus liko vienut vienutėlis su didžiule, geliančia tuštuma širdyje ir labai dideliu viršsvoriu.

Antradienio „TV Pagalboje“ – šeimos skyrybų drama, kaimynių karas ir jaudinanti vienišos moters istorija. Aida sako, kad buvusi marti Ana jai kirto per skaudžiausią vietą: iš jos atėmė anūką, o iš jos sūnaus – sūnų. Močiutė jau apie metus nematė anūkėlio. Ji verkia dėl to, kad anūkas ją po truputį pamiršta, o močiute ir tėčiu pradeda laikyti visiškai svetimus žmones. Po konflikto, kuris baigėsi muštynėmis, marti ir anyta tapo didžiausiomis priešėmis.

Vienišumas – mūsų amžiaus rykštė, kurią ypač išryškino COVID-19 pandemija. Palyginti su laiku prieš pandemiją, Lietuvoje vienišesni jaučiasi beveik kas dešimtas, o labiau prislėgti – beveik kas penktas vyresnis nei 60 metų žmogus.

Vienišas pensininkas, šiais metais dėl vėžio praradęs žmoną, prieš pat Kalėdas paskelbė žmonių, kurie norėtų kartu švęsti šventes, paiešką. Bijodamas pirmą kartą Kalėdas švęsti vienas, Tony Williamsas (75) miestelyje, kuriame gyvena, iškabino skelbimus – jis ieško draugijos Kalėdoms ir žada „ištaigingą puotą, gerą vyną ir smagius pokalbius“. T. Williamso žmona šių metų gegužę mirė nuo kasos vėžio – vos praėjusiais metais pora persikraustė gyventi į pietinę šalies dalį, arčiau žmonos sesers...

Per Velykas vienas iš didžiausių žmonių norų – būti artimųjų apsuptyje, dalintis šypsenomis ir apgaubti vienas kitą dėmesiu. Socialiniuose globos namuose gyvenantiems seneliams šios šventės ypač liūdnos ir vienišos – jų negali aplankyti artimieji, teko atšaukti ir tradicinius velykinius renginius.

Belgijos senelių namuose izoliuotų senjorų vienatvę praskaidrinti bando robotai. Tūkstantis jų padeda su artimaisiais negalintiems susitikti senjorams bendrauti internetu. „Labas. Mano vardas Džeimsas. Aš robotas iš „Zorabots“. Mane sukūrė Fabrisas ir Tomis. Džiaugiuosi, kad padėsiu senukų globos namuose žmonėms kovoti su vienatve koronaviruso laikais“, – sako robotas Džeimsas. 93-ejų Jozefas žvelgia į robotą, kuris padės jam bendrauti su pasauliu.

Šimtas trisdešimt. Tiek vienišų vaikų buvo išgelbėti nuo vienatvės ligoninėje. Iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanoriai rūpinasi vienišais vaikais ligoninėje, kurie yra palikti be tėvų ar kitų teisėtų atstovų priežiūros. Vienos iš Kauno skyriaus savanorių Vaidos Rudminienės balsas kalbant apie savanoriavimo patirtį prisotintas džiaugsmo: net klausant užsimerkus galima suprasti, kad moteris šypsosi. „Man 44 metai, palaukit, bendrai, reikia paskaičiuot.

Šalyje beveik pusė milijono senjorų gyvena vieni ir jaučiasi vieniši. Jie neturi su kuo pasidalyti prisiminimais ar tiesiog pakalbėti apie kasdienius rūpesčius. Tik vienas kitas senjoras atranda nemokamą „Sidabrinę liniją“, kur telefonu kone visą dieną savanoriai pasiruošę išklausyti, pabendrauti ir net patarti vienatvės prislėgtiems senukams. Būna, kad po pokalbių telefonu užsimezga ir ilgalaikės draugystės.

Artėjančios didžiosios metų šventės – ne tik proga pabūti su šeima ir artimaisiais, tačiau ir atkreipti dėmesį į tuos, kuriems meilės, ramybės ir šilumos trūksta labiausiai. Ypač užmiršti, vieniši ir liūdni jaučiasi vyresnio amžiaus žmonės, senoliai, kurie paskutiniąsias savo gyvenimo dienas leidžia ne su artimaisiais ir šeima, bet globos namuose.

Dauguma sveikų žmonių įsitikinę, kad egzistuoja pavasarinė depresija. Šį įsitikinimą palaiko ir visai naujo mokslo - psichologijos atstovai, kurie neapjungia žmogaus ir gamtos į visumą. Pasikalbėkime. Depresija yra gydoma Prie tam tikrų aplinkybių kai kurie žmonės suserga depresija. Yra įvairių depresijos formų. Vienos jų apūmėja rudenį ir pavasarį situacija pradeda gerėti. Kai pacientui yra išrašomi antidepresantai, labai svarbu juos vartojant lankyti individualią ar grupinę psichoterapiją.

  Marijampolėje auganti Siga – dvylikametė, kurios kasdienybė tikrai nėra lengva. Ji kartu su broliu ir sesute gyvena tik su mama, neseniai išvykusia į užsienį – užsidirbti pinigų šeimai išlaikyti. Nors sudėtingomis sąlygomis gyvenančių šeimų Lietuvoje yra ne viena (skaičiuojama, kad net 19 tūkst. vaikų valstybėje gyvena stokodami pagalbos), šios mergaitės istorija pagrindžia, jog kiekvienas žmogus gali kurti šviesią savo ateitį.     Sigos lentynoje – ne vienas apdovanojimas.

Skelbiama vienatvės epidemija. Jos daroma žala sveikatai prilyginama rūkymo daromai. Tačiau ne viskas taip vienareikšmiška. Lapkričio 15 dieną žurnale Rolling Stone paskelbtas išsamus straipsnis, skirtas Tesla ir SpaceX įkūrėjui Elonui Muskui. Kalbėdamas su jo autoriumi Neilu Straussu, verslininkas padarė tai, ką žmonės jo vietoje daro retai: paprašė žurnalisto patarimo asmeninio gyvenimo klausimu. „Gal turi idėjų, su kuo galėčiau susitikinėti? – paklausė Muskas.

Didžiojoje Britanijoje apie vienatvę dažnai kalbama kaip apie kažką daugiau nei vien tylią tuštumą. Ekspertų teigimu, tai tampa vis didesnė problema, kurios sprendimui reikia rasti valstybinį finansavimą ir visos šalies rimto dėmesio, rašoma „The New York Times“. Negalima ignoruoti vienatvės Vietos valdžios ir Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos dėka miestuose veikia dešimtys programų, nukreiptų į vienatvės sukeliamo streso palengvinimą.

 Nieko baisaus, jei penktadienio vakarą po varginančios savaitės praleidžiate vieni, pavyzdžiui, įsitaisę ant sofos su intriguojančia knyga. Tačiau pernelyg dažnas atsiskyrimas ar vienišumo jausmas, aplankantis net tada, kai esate apsuptas žmonių, gali turėti rimtų pasekmių sveikatai.

Bėgdami nuo vienatvės, dažnai prarandame ryšį su savimi ir pamirštame, kas tokie esame, sako humanistinės ir egzistencinės psichologijos krypties psichologas profesorius Rimantas Kočiūnas. Maža to, pasak jo, nenorėdami būti vieni ir nuolat šliedamiesi prie kitų žmonių, ilgainiui galime patirti visiškai nelauktą – vienišumo – jausmą. „Bėgdamas, nesustodamas, nepagalvodamas apie save, žmogus tampa atspindžiu kitiems. Viskas vyksta paviršiuje, greitai.

  Vis dar laukiate savo išrinktojo (-osios)? Sutikite, viskas ko tuo momentu reikia iš draugų  – buvimo kartu. Jokių guodžiančių frazių, pažindinimų. O tiems, kurie vis gi gaili savo vienišų draugų šių ir panašių sakinių pokalbiuose geriau neminėti (buzzfeed.com).  1. „Kaip tu vis dar gali būti vienišas, juk taip gerai atrodai!“ 2. „Tai nutiks, kai mažiausiai to tikėsies.

 Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Kai kas nors sako, kad sąmoningai pasirinko būti vienas, galima manyti, kad už to slypi nemokėjimas ar nenoras investuoti į santykius, buvimą kartu, pastebi psichologas Rimantas Kočiūnas. „Galbūt tai ir yra apsisprendimo dalis, tik ji visai neprognozuojama. Tarkim, žmogus pasirinko būti vienas, bet staiga ištiko meilė, susižavėjimas. Ištiko ne tai, ką galima suplanuoti, pasirinkti.

Jei savaitgalį leidžiate tik savo paties kompanijoje, pažvelkite į vienatvę iš gerosios pusės. Tai – tikrų tikriausias poilsis. Tinklapis buzzfeed.com pateikė sąrašą net ir rūsčiausią vienišių nusišypsoti priversiančių priežasčių, kodėl iš tiesų gerai yra pabūti vienam. 1. Buvimas tarp žmonių vargina. Dauguma linkę teisti. Vienintelis būdas to išvengti – pabūti vienam. 2. Susitikęs su žmonėmis įjungi „geriausiasis aš“ būseną. Tai reiškia, kad negali atsipalaiduoti.

Vienatvė skatina piktybinių auglių susidarymą pieno liaukose, teigia Jeilio bei Čikagos universitetų mokslininkai. Socialinės izoliacijos efektas prilygsta ir netgi viršija negatyvią rūkymo įtaką. Amerikiečių mokslininkai atliko eksperimentą su graužikais: keletą atskyrė nuo socialinės grupės iškart po gimimo. Po kurio laiko susirgimo vėžiu rizika jiems išaugo 3 kartus, palyginti su sociume augančiais gentainiais. Be to, izoliuotų graužikų augliai buvo daug pavojingesni.

JAV mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu siekė išsiaiškinti, kokius vyrus romantiškiems santykiams linkusios rinktis vienišos moterys. Tyrimo metu 100 vienišų ir ištekėjusių moterų buvo rodomos nuotraukos ir prašoma įvardinti joms patraukliausius vyriškius. Greta nuotraukų charakteristikoje buvo nurodyta šeimyninė vyrų padėtis. Be to, siekiant objektyvesnių rezultatų, tie patys vyrai vienu atveju buvo pristatomi kaip vedę, kitu - kaip viengungiai. Panašus tyrimas buvo atlikta ir su vyrais.

Septynias knygas išleidusio jauno rašytojo Vilio Normano romane „Masturbacija“ ironiškai piešiamas nužmogintos sistemos paveikslas išgalvotoje Absurdistano oligarchinėje respublikoje: fragmentiškų situacijų absurdas, biurokratijos ir verslo užkulisiai, žmonių virsmas bejausmiais robotais, slegianti vienišumo ir susvetimėjimo atmosfera - taip knygą ir jos autorių pristato „Kitos knygos“. „Kitų knygų“ leidykla, gegužės 29 dieną, sukvietė žmones į Vilio Normano romano „Masturbacija“ sutiktuves su f...

Kaip tvirtina tyrimai, nuolat žmogų kankinanti vienatvė 14 % padidina ankstyvesnės mirties tikimybę, rašo independent.co.uk. Panašią riziką anksčiau iškeliauti anapilin turi nutukę asmenys ar nuolat gyvenantys nepritekliuje. Žmonės gyvena ilgiau, tačiau vis didesnę gyvenimo dalį jie praleidžia jausdamiesi vieniši. Tai turi didžiulę įtaką jų tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.

Gyventi vienai – kas tai: mada ar būtinybė? Vienos moterys laiko gyvenimą vienatvėje rojumi, kitos – kenčia, kad neturi šeimos. Ar įmanoma laimė be šeimos? Alina G. samprotauja: „Žmogus anaiptol neprivalo kurti šeimos. Lygiai kaip ir neprivalo būti aršus katalikas, kovotojas už komunizmą. Mūsų tautiečiai dar nesupranta, kas yra žmogus, jiems nežinoma laisvės sąvoka. Vakarų Europoje seniai tą suprato. Čia privalau kažkam kažką įrodinėti, aiškinti savo gyvenimą.

„Šventės man, jau senokai išsiskyrusiai, vienišai motinai, yra kančia. Vaikų kaltinti negaliu, jie jau beveik užaugę, išbilda švęsti su bendraamžiais, o aš lieku viena. Tiesa, kaimynai vis pakviečia, bet jų darnioje šeimoje savo vienatvę jaučiu dar skaudžiau. Kaip ją ištverti?“ – klausia skaitytoja iš Anykščių rajono. Atsako psichologė Rūta Bubelienė. Nenustebau, gerbiamoji, kad paskambinusi nepanorote pasakyti net savo vardo. Šiandien kažkodėl gėda prisipažinti, kad esi vienišas.

Pačių šeimyniškiausių švenčių – Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų išvakarėse – tūkstančiai žmonių susimąsto apie tai, kodėl jie yra vieniši. Šios šventės paskatina mintis apie džiaugsmingas permainas, atradimus ir susitikimus. Bet kai svečiai išėjo, salotos suvalgytos, putojančio gėrimo buteliai atkimšti, ant grindų nebešlamėdami mėtosi konfeti, pradedi galvoti, kaip greitai bėga gyvenimas, koks trumpalaikis džiaugsmas ir kokie mes vieniši po šiuo šaltu nebyliu dangumi.

Pateikiame dar 5 dalykus, kurie erzina aplinkinius ir kursto neapykantą.  5. Prakaitavimas Pasirodo, kad mes, priklausomai nuo situacijos, prakaituojame trimis skirtingais būdais. Didelio streso sukeltas prakaitavimas užuodusiems tarsi signalizuoja, kad esate nepatikimas ir nekompetetingas. Jei esate moteris ir jūsų darbe daug streso, žinokite – jūsų kolegos vyrai ne šiaip sau nekenčia moterų, jie tiesiog yra užprogramuoti spręsti apie jus iš pažastų.

Šiandien Kinijoje „švenčiama“ viena liūdnesnių sukakčių – senbernystės minėjimas, kuris per pastaruosius 20 metų virto vienu įspūdingiausių internetinio apsipirkinėjimo festivalių pasaulyje, rašo qz.com. Iki 11 valandos vakaro vietos laiku, kinai jau išleido 5,4 mlrd. JAV dolerių (13,77 mlrd. litų), – net milijardu litų daugiau nei buvo prognozuota.

Eiliniams mirtingiesiems kreditinės banko kortelės suteikia galimybę pasimėgauti prekėmis už lėšas, kurių pastarieji dar neturi. Tuo tarpu pasaulio turtingiesiems šios kortelės atveria galimybę naudotis ekstravagantiškomis paslaugomis, kurios gali pasirodyti tiesiog akiplėšiškos, rašo businessinsider.com. Teigiama, kad turtingųjų pinigines puošiančios kortelės suteikia keliones, viešbučius, linksmybes ir daug įvairių privalumų už kuriuos mažiau pasiturintiems tenka pakloti nemažas sumas.

Rusijoje, Altajaus krašto miške rastas čia užaugęs paauglys, kuriam sunkiai sekasi bendrauti su žmonėmis, informuoja newsru.com. Vaikinas pasakojo, kad yra gimęs 1993 metais ir iš pradžių gyveno su tėvais. Tačiau vieną dieną jie dingo nieko nepranešę. Jį radę kaimo gyventojai kreipėsi į prokuratūrą, kad vaikinas būtų grąžintas į visuomenę ir sulauktų pagalbos. Tačiau pats miškinis neskuba keisti savo gyvenimo būdo – jis grįžo į žeminę ir ruošiasi žiemai.

Išėjus pasivaikščioti ar pasilinksminti vis pastebite laimingas poreles ir imate save graužti, kad esate vieniša? Pateikiame, kelias priežastis, kodėl reikėtų plačiai šypsotis, o ne liūdėti ir pavydėti!  Karšta! Manote, kad vien merginos vasarai ruošiasi? Netiesa! Vaikinai lygiai taip pat dažniau apsilanko sporto salėje, o rezultatai tikrai matosi! Apsižvalgyk, ir gal tavo žvilgsnis susitiks su pilvuką skalbimo lenta papuošusio gražuolio rudomis akimis.

Skyrybos – labai didelis gyvenimo įvykis. Staiga suprantate, kad esate viena ir turite tvarkyti finansinius klausimus, prižiūrėti vaikus, rūpintis karjera ir dar namais. Patyrę gydytojai Philas ir Libby Gillai pataria, kaip po skyrybų pradėti gyventi iš naujo. Jei jums sunku paleisti praeitį... • Po šios santuokos gyvenimas tęsiasi. Kad ir kaip būtų sunku tuo patikėti dabar, vieną dieną suvoksite, kad ši santuoka – jau praeitis.

Tarnybinis romanas – ne tokia bloga alternatyva vienišiams. Maža tikimybė, kad pasirinksi neteisingai: juk visi kolegų privalumai ir trūkumai – kaip ant delno. Tačiau ką daryti tiems, kurie dirba iš namų? Interneto portalo „Vault.com“ tyrimo duomenimis, 2008 metais apie 46 proc. asmenų buvo užmezgę tarnybinį romaną, o tinklapio „CareerBuilder.com“ atliktas tyrimas rodo, jog 2006 metais 34 proc.

Pagyvenę žmonės, kurie yra vieniši ir izoliuoti nuo savo socialinės aplinkos, miršta anksčiau. Tai rodo tyrimas, kurį atliko Londono universitetinio koledžo mokslininkai. Tyrimas, kuriame dalyvavo 6 500 vyrų ir moterų, taip pat atskleidė, kad socialinė izoliacija dažnesnė mažesnį išsilavinimą turinčių ir mažiau pasiturinčių gyventojų sluoksniuose. Ilgalaikė studija pradėta 2004 ir 2005 metais. Jos dalyviai buvo vyresni nei 52 metų amžiaus asmenys.

Gyvename nelemtais permainų laikais ir dar vaikus auginame... Mūsų tėvų santuoka išgyveno krizę, o jos pasekmės – postmodernūs santykiai – tapo mūsų gyvenimo realybe. Išaiškėjo, kad išsiskirti galima, tuoktis nebūtina, o jei dirbi ir užsidirbi, ir vyro nebereikia: augink vaiką viena. Bet ar vaikai jaučiasi saugūs tokiose šeimose? Paskendo darbuose Ne taip seniai motinos beveik nesiskirdavo su kūdikiais. Vaikai augo didelėse šeimose, prižiūrimi vyresnių seserų ir močiučių.

Kai kurie iš mūsų itin vertina laiką, kurį gali praleisti vienumoje, tačiau niekas nenori būti vienišas, ypač kai paaiškėjo, kad vienatvė gali būti užkrečiama. Tinkamiausias būdas jos išvengti – juoktis. Kad ir kaip ten bebūtų, vienatvė – sudėtinė ir neišvengiama žmogiškosios patirties dalis. Ką jau bekalbėti apie rašytojus, mąstytojus ir filosofus, rašo Psychologytoday.com. Garsi vokiečių psichoanalitikė Frieda Fromm-Reichmann yra sakiusi, kad vienatvė – blogiausia psichinės ligos pusė.

Tyrimai rodo, kad vienatvė nėra vien tik nemaloni būsena, bet ji gali paveikti ir žmogaus imuninę sistemą, rašo Live Science. Žmonės, kurie jaučiasi vieniši, dažniau susiduria su latentiniais virusais, be to, jų organizme kaip atsakas į stresą dažniau susidaro uždegiminiai junginiai. „Tyrimai rodo, kad vienišų žmonių imunitetas yra silpnesnis“, – tvirtina tyrėja Lisa Jaremka.

Su vyru esame susituokę 2 metus, auginam sūnelį. Iki santuokos draugavom apie metus. Paskutinius metus seksas tapo kaip pareigos atlikimas, jokio malonumo. Ta pati poza, ta pati vieta… O dabar jo visai jau nėra.. Kai klausiu vyro, ar jį tenkina toks seksas, sako, kad taip. Beveik nebendraujam… Beveik jo nematau… Grįžta vėlai arba tada, kai jau miegu.. Dabar dar ir sveikatos problemų turi, visai užsidarė savyje. Kai tik bandau kalbėtis, girdžiu, kad niekas jo nesupranta.

Apie vienatvę niekad nebuvo vienos nuomonės – apsivalymas tai ar kančia, norma ar patologija, bet žmonės kentė nuo vienišumo visais laikais. Man visada atrodė, kad šį sunkų klausimą būtina tyrinėti. Jau vaikystėje man ypatingą įspūdį paliko knygutė apie berniuką Palę, kuris vieną rytą atsikėlė ir suprato, jog yra vienas pasaulyje. Ir vėliau taip jau susiklostydavo, kad ir ką veikčiau, vienatvė jau ir čia.

Seimūnams ir visuomenės veikėjams atkakliai besipliekiant, ką galima ir ko negalima vadinti šeima, ne vienas tūkstantis Lietuvos mamų, tėčių ir vaikų suglumę stebisi: nejaugi jie – ne šeima? Vieniša mama, vienišas tėtis... Didėja emigracija, gausėja skyrybų skaičiui, o ir šiaip gyvenime tai čia, tai ten vyksta įvairiausios negandos, todėl dalis vaikų lieka augti su vienu iš tėvų – mama arba tėčiu. Skamba liūdnai? Be reikalo.

Tomoyuki Tanakai yra malonu pasidalinti, kodėl jis ir jo draugai myli savo naują mėgstamą socialinį tinklą. „Jei vienas iš mūsų sutinka mielą merginą, tai yra paskelbiama „Facebook“, - sako šešiolikmetis. „Jei yra nuotrauka, tai spustelėjus mygtuką „patinka“ („like“), įgyjama pridėtinė vertė.

Šiais me­tais Šiau­liuo­se su­si­tuo­kė 684 po­ros, pa­mer­gės iš­si­nuo­mo­jo tūks­tan­čius su­kne­lių, kai­mo tu­riz­mo so­dy­bų sa­vi­nin­kai ant sta­lų dė­jo bal­tą miš­rai­nę... Be ves­tu­vių, ve­dy­bi­nio gy­ve­ni­mo džiaugs­mų ir rū­pes­čių nu­gy­ve­nęs 50-metis pa­sa­ko­ja apie tai, kaip jis la­vi­ruo­ja tarp „varg­šo“ sen­ber­nio ir pro­tin­go vė­ja­vai­kio. Pradžia And­rius nie­ka­da ne­bu­vo ti­piš­kas vy­ras.

„Ką šiandien daro vartotojas internete? Jis naršo. Keliauja puslapiais žemyn iki pat pabaigos, tada išsirenka kitą puslapį ir daro tą patį. Jam dar lengviau tą daryti, kai yra nuotraukos. Pačios naujienos buvimas yra gerokai svarbesnis už jos turinį. Ką daro vartotojas, kai puslapis baigiasi? Jis spaudžia „refresh“ mygtuką“, – progreso konferencijoje LOGIN pasakojo interneto reklamos tinklo „Adnet media“ direktorius Linas Šiautkulis.

Vyrai šeimas kuria dėl pačių įvairiausių, kartais net nesuderinamų priežasčių. Daugeliui vyrų vestuvės – vos ne pasaulio pabaiga, bet beveik visi privalome šią kankynę ištverti. Sutik, jei pamąstytume, kodėl nori ištekėti mergina, tai visas priežastis būtų galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais. Kalbant apie vyrus – sudėtingiau. Tai rodo ir atlikti tyrimai. MOTERS NORAS – ĮSAKYMAS Argi mes tokie paklusnūs? Ne, esmė ne ta.

Jau treji metai Lietuvos Carito Slaugos ir globos namuose skyriuje įgyvendinamas Modernaus bendruomeninio šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo projektas. Ką ir kaip suderinti žmonėms padeda karitiečiai, mums pasakoja Lietuvos Carito Slaugos ir globos namuose skyriaus vadovė Kristina Jonušonytė. „Mes ateiname lankyti žmonių tada, kai įprastai juos prižiūrintis asmuo dirba ar ieško darbo – lankosi darbo biržoje, eina į pokalbius įmonėse.