PAPILDYTA 15.03. Šis straipsnis buvo išleistas lapkričio 27 dieną 12:59 val. Deja, po kelių valandų redakcija sulaukė žinios, kad poetė D. Teišerskytė iškeliavo Anapilin. Reiškiame užuojautą poetės šeimai ir visiems ją pažinojusiems.
Poetė atskleidė, kaip reagavo į ligą, kaip gyveno toliau ir kodėl apie ligą visiems papasakojo tik po metų laiko.
Atsigėrė kavos ir nusipirko suknelę
Diagnozę poetė išgirdo prieš tris metus. Tą dieną Dalia vaikščiojo po Kauno prekybos centrą „Mega“, kuomet sulaukė medikės skambučio. Gydytoja, kurios patarimu poetė darėsi kolonoskopijos tyrimą, patvirtino vėžio diagnozę.
„Aš atsisėdau ant suoliuko ir galvojau, kas dabar bus. Tuomet nuėjau išgerti kavos, nusipirkau suknelę ir gyvenau toliau“, – laidoje kalbėjo D. Teišerskytė.
Nors sužinota diagnozė dažną sukrečia, tačiau poetė pasakojo, kad tuo metu jai teko pasikliauti savimi, savo genais ir užsispyrimu. Dėl to gyvenimą D. Teišerskytė mėgino gyventi įprastai: „Darau tai, ką noriu, gyvenu taip, kaip noriu. Kai galiu. Kartais būna, kad negaliu, bet žinau, kad rytoj galėsiu“.
Diagnozės tikėjosi
Poetė, paklausta vedėjos, ar, išgirdus diagnozę, žemė po kojomis nesusvyravo, atsakė, kad tikėjosi ligos. Peržvelgusi prabėgtus gyvenimo metus Dalia atskleidė, kad jie buvo kupini įtampos.
„Beveik dešimt metų iš eilės buvo ištisi nervai ir įtampa. Dar šešiolika metų darbo Seime irgi nėra pyragai. Aš esu pakankamai jautrus ir sąžiningas žmogus, stengiausi dirbti taip, kaip privalo dirbti seimo narys. Tai kainavo sveikatos“, – „Sveikatos DNR“ laidoje pasakojo D. Teišerskytė,
Jos manymu, už visą patirtą įtampą reikia susimokėti: „Aš priėmiau tai, kaip per didelį norą gyventi gerai. Buvau pasiryžusi senatvę praleisti kruiziniame laive <...>. Ir kai man nukirto tą svajonę, aš pasiėmiau kitų: tai knygą išleidau, tai kompaktinį diską. Dabar tvarkau novelių knygą“.
Metus bandė susivokti savyje
D. Teišerskytė laidoje pasakojo, kad iš pradžių diagnozės visuomenei neatskleidė. Apie ją sužinojo tik vaikai ir artimiausios draugės. „Metus bandžiau susivokti savyje“, – kalbėjo poetė.
Paklausta, kodėl nusprendė pasirinkti nepasakoti kitiems apie ligą, Dalia atsakė: „Labai daug smalsuolių ir ne visi liki gero. O aš tikiu gerų minčių ir gerų žmonių buvimu šalia“.
Šiai nuostatai pagrįsti D. Teišerskytė pasidalijo mylimos poetės mintimi. „Ar gyventi, ar vakarieniauti kartu, bet verkti ir mirti vienam“, – nusišypsojo poetė. Tad ligos naštą pirmaisiais metais D. Teišerskytė mėgino pakelti pati.
