Seni, slaugomi ir nereikalingi artimiesiems – tokia niūri realybė paliečia nemažai Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje gydomų pacientų. Jų yra kiekviename skyriuje, tačiau šiuo metu opiausia problema – COVID-19 padalinyje, kur patenka tik sunkūs pacientai.
Išleistų namo, bet...
Apie 20 procentų čia gulinčių pacientų nebereikia stacionarinės priežiūros ir juos būtų galima išleisti namo, tačiau jų nėra kam pasiimti.
Kaip paaiškino Respublikinės Klaipėdos ligoninės COVID-19 padalinio vadovas ir Pulmonologijos skyriaus vedėjas med. dr. Marius Zolubas, greitosios pagalbos medikų atvežami vyresnio amžiaus pacientai dėl virusinės infekcijos iš pradžių jaučiasi blogai, tačiau būklei pagerėjus ir įsitikinus, kad grėsmė sveikatai nekyla, jie gali būti išrašomi namo.
Tada paaiškėja, kad tokių pacientų nėra kur dėti – slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius jau perpildytas, o artimieji paciento namo vežtis nenori, rašoma ligoninės pranešime spaudai.
Iki pandemijos vyresnio amžiaus slaugomų pacientų problema pavasariop taip pat tapdavo aktuali: žiemos išsekintų senukų su paūmėjusiomis lėtinėmis ligomis visada padaugėdavo, tačiau vėliau juos dažnai būdavo galima perkelti į slaugos ligoninę. Dėl pandemijos vis dar galiojantys apribojimai apsunkina situaciją: slaugos ligoninė reikalauja neigiamo PGR testo, tačiau, pasak M. Zolubo, senoliui teigiamas testas gali išsilaikyti ir iki mėnesio.
Ignoruoja ne tik Konstituciją
Dalis pacientų neturi artimųjų arba šie gyvena emigracijoje ir dažnai telefonu medikams bando aiškinti, kaip šie turėtų rūpintis garbingo amžiaus jų artimuoju.
„Situacija tokia, kad mūšio lauke lieki vienas karys. Socialiniai darbuotojai gali padėti spręsti situaciją, jei nėra paciento artimųjų, tačiau tokių vienetai. Pagal įstatymą, jei pacientas nėra pripažintas neveiksniu, galėtume jį vežti ir palikti prie buto durų – būtume formaliai teisūs. Tačiau viršų ima žmoniškumas“, – aiškino infekcinio padalinio vadovas.
M. Zolubas apgailestauja, kad dažnai vaikai pamiršta arba savaip interpretuoja Konstitucijos 38 straipsnį, kuris įpareigoja vaikus atsakingai rūpintis tėvais. Gydytojams iš artimųjų tenka išgirsti įvairiausių pasiteisinimų, kodėl šie negali parsivežti senų tėvų namo: serga, turi problemų, neturi sąlygų, sveikatos, noro ar galimybių. Kaip rodo kiti pavyzdžiai, yra puikių vaikų, kurie pasirūpina senais tėvais arba randa, kas gali tai padaryti.
„Esu klinicistas, nesu įsigilinęs į socialinę politiką, tačiau kiekvienam katalikui būtina vadovautis Dievo įsakymais: „Gerbk savo tėvą ir motiną“, „Mylėk savo artimą kaip pats save“, – teigia M. Zolubas.
Trūksta vietų
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo vadovė Ramutė Berenienė taip pat pastebi, kad artimieji piktnaudžiauja ir laiku nepasiima slaugomų senų savo tėvų. Skuodiškiai vienas kitą pažįsta, tad su vietiniais nekyla problemų, tačiau su atvežtais iš kitų miestų, tarp jų ir iš Klaipėdos, kyla daug bėdų.
„Šiandien man skambina iš visų didžiųjų Klaipėdos ligoninių, kad slaugai priimtume pacientą, kuriam nustatytas COVID-19. Negaliu priimti, nes nėra vietų. Ligoninė užsikimšusi – visos lovos užimtos, nors dalis tų pacientų galėtų būti slaugomi namuose“, – aiškino filialo vadovė.
Nuo įtemptos situacijos, pasak R. Berenienės, tiesiog „rūksta ausyse“: dėl išrašomų pacientų ir dėl naujai guldomų ligonių užprogramuoti konfliktai su artimaisiais, personalas pervargęs nuo milžiniško krūvio. Pastarųjų gretas praretina ir COVID-19 virusas.
Artimųjų ieško su policija
„Ligoninė kemšasi, nes reikia atskirti sergančiųjų COVID-19 liga ir neužsikrėtusių pacientų srautus. Turime daug tokių pacientų, kuriems reikalinga tik slauga: pamaitinti, pakeisti sauskelnes, tačiau artimųjų tenka ieškoti net su policija. Vaikai ignoruoja medikų skambučius, o vėliau skambina savo tėvams, jiems priekaištauja ir piktinasi, kam šių ieško įvairios tarnybos“, – apie nūdienos realybę pasakojo Skuodo filialo vadovė.
„Tu mums nereikalingas“, – kartais ir tokius skaudžius žodžius iš savo vaikų išgirsta senyvi pacientai. Gydytojai prašo socialinių tarnybų tarpininkavimo, kad padėtų išspręsti tolesnę senolių priežiūrą kitose įstaigose ar namuose.
Padėti gali socialiniai darbuotojai
„Mūsų ligoninė niekada anksčiau (iki pandemijos) neturėjo infekcinių ligų skyriaus. Kadangi per pandemiją tapome atramine ligonine, teko pertvarkyti ligoninės skyrius, pacientų srautus, sutalpinti sergančiuosius įvairių profilių ligomis. Dažnai susiduriama su situacija, kai nuo COVID-19 infekcijos pasveikusį pacientą reikia išrašyti iš ligoninės, kad priimtume kitus, tačiau jo nėra kam pasiimti“, –apgailestauja Respublikinės Klaipėdos ligoninės Vidaus medicininio audito skyriaus vadovė Salvinija Misikonienė.
Pasak jos, visuomenė sensta, daug emigravusių jaunų žmonių, daug vienišų senukų, tad kyla problemų dėl pastarųjų slaugos.
„Į mūsų Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių Skuode galime patalpinti tam tikrus reikalavimus atitinkančius pacientus. Negalime ten guldyti žmogaus dėl vienatvės. Skaudžiausia, kai pacientas turi artimuosius, tačiau jie atsisako pasiimti arba siūlo vežti į slaugos ligoninę. Gaila pagyvenusių pacientų, kurie nori grįžti namo, tačiau artimieji atsisako juos slaugyti“, – apgailestauja S. Misikonienė.
Gydytojai pastebi, kad kartais pacientų likimas labiausiai rūpi tik jiems. Tenka sukti galvą, kur tokį pacientą nukreipti, ypač po covidinės infekcijos: slaugos ligoninė negali priimti, o namiškiai bijo užsikrėsti. Tad kai kurie artimieji rūpestį senais tėvais užkrauna ant ligoninės darbuotojų pečių.
Vidaus medicininio audito skyriaus vadovė atkreipia artimųjų dėmesį: gal ne visi žino, kad dėl artimųjų slaugos galima kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paaiškins, kur kreiptis dėl slaugos ar socialinių darbuotojų pagalbos namuose.
Pasak S. Misikonienės, COVID-19 ne tik užaštrino situaciją dėl likimo valiai paliekamų slaugomų pacientų, bet išderino ir pačią visuomenę – žmonės tapo pikti, irzlūs, nepakantūs bei netolerantiški net patiems artimiausiems žmonėms.
