Nors medikai ligoninėse mato ne ką mažiau nei prieš kelis mėnesius sunkių pacientų, kuriems virusas tik papildomai pablogina būklę, vis daugiau ženklų byloja apie pandemijos atsitraukimą.
Greičiau plintanti omikron atmaina, kaip tikėtasi, sukelia kiek lengvesnius simptomus tokiu būdu kartu papildomai ar pirmą kartą imunizuodama didesnę visuomenės dalį.
Mokslininkai viliasi, kad kuo dabar visuomenėje bus sukurtas platesnis imuninio atsako spektras, tuo ir būsimos viruso atmainos gali nebūti tokios baisios ir neturėti sunkių padarinių.
Apie būsimas koronaviruso atmainas, kuriamų naujų vakcinų efektyvumą ir tai, kaip artimiausiu metu gyvensime su virusu, kalbamės su VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. A. Žvirbliene.
Su kiekviena diena valdžia laimina vis daugiau pandemijos atlaisvinimų. Jūsų nuomone, gal jau laikas atsisakyti absoliučiai visų ribojimų, tarp jų – ir kaukių prievolės, paliekant tik rekomendacijas?
Visa situacija, kas vyksta dabar, vystosi taip, kaip buvo prognozuota, kai tik pasirodė omikron atmaina. Pasiteisino ta nuomonė, kad virusas labai greitai plinta, bet yra mažiau pavojingas – tą mato tiek Lietuva, tiek kitos šalys. Todėl, manau, visiškai pasiteisino ir galimybių paso sustabdymas, jau ir daugiau šalių nebenaudoja tokio sertifikato. Dėl kaukių turbūt nėra drąsu jų visai atsisakyti. Ir galbūt tam yra ir pagrindo – kaukė vis tik leidžia sumažinti viruso dozę, kurią žmogus gauna ar iškvepia.
O bendrai dėl visų atlaisvinimų – jų ne kažin kiek ir belikę. Taip, kaip ir yra labai didelių renginių ribojimas, respiratoriai, prekybos ploto ribojimas. Bet viso to priežastis čia ta pati – reguliuoti srautus ir sumažinti viruso platinimo riziką ir į organizmą patenkančią jo dozę. Bet čia turbūt galėsime pasižiūrėti į tas šalis, kurios jokių ribojimų nebetaiko, kokia ten situacija. Nes vis tik viskas pas mus pora savaičių atsilieka – ir omikronas vėliau atkeliavo, ir pikas pasiektas vėliau, tad ir sprendimai gali kiek vėluoti. Taip, matysime, kada galime ir mes ką dar daugiau atlaisvinti. Juo labiau kad tie laisvinimai sutampa ir su pavasario sezonu, kada ir taip viruso plitimas mažėja. Tai, manau, nedaug iki tų visiškų atlaisvinimų ir liko.
Pasigirsta mokslininkų įspėjimų, kad vadinamieji omikrono „pusbroliai“, t. y. atmainos subvariantai gali būti dar pavojingesni. Tai dar gali kaip nors pakreipti pandemijos eigą ar baiminamasi lygioje vietoje?
Manau, kad čia nebus didesnės bėdos nei su pradiniu omikrono variantu, nes vis dėlto dabar labai daug žmonių perserga ir jiems formuojasi imunitetas. Vadinasi, tas, kuris persirgo omikronu, tikrai nebeužsikrės tuo subvariantu, nes vis tik yra labai artima viruso antigeninė struktūra. Taigi ir dabar matomas užsikrėtimų masto kritimas nulemtas didesnio atsparių žmonių kiekio. Tai stabdo intensyvų viruso plitimą.
Kiek realu, kad greitu metu galėtų atsirasti gana skirtinga atmaina, kuriai nebepakaktų visuomenės imuniteto atsparumo?
Tikrai galime turėti tokį variantą, kuris bus antigeniškai skirtingas nuo omikrono. Kai tiek daug žmonių bus persirgę omikronu, norėdamas išgyventi virusas turės dar labiau pasikeisti. Ir tai gali būti toks variantas, kuris bus artimesnis delta ar pradiniam viruso variantui, toks virusas, kuris apeitų omikrono sukurtą apsaugą.
Taip gali atsitikti ir taip, kad tas variantas bus labiau pavojingas, nes nėra tokios taisyklės, kad virusas būtinai evoliucionuos tik į „švelnesnę“ pusę. Tik tiek, kad tas imunitetas, kurį dabar jau tikrai visi turėsime, mus apsaugos. Dalis yra vakcinuoti, kiti vakcinuoti ir persirgę, kai kurie persirgo keliais variantais, tad visi, kaip žmonių populiacija, tam tikrą apsaugos lygį turėsime.
Todėl jau nebebus tokios sunkios situacijos, kokia buvo pandemijos pradžioje, kai žmonės sirgo ir sirgo sunkiai. Tada pandemija plito kaip gaisras, o dabar tam tikrą apsaugos lygį vis tiek turime. Be abejo, gali būti tų atvejų, mirčių, nes juk ir žmonių bendra sveikatos būklė, atsparumas skiriasi.
Susidaro įspūdis, kad vakcinacija ir profilaktinis testavimas dėl koronaviruso šiuo metu nuėjo į antrą planą.
Taip ir yra, kai kurios šalys ir testavimo atsisako, nes tai galų gale ir labai daug kainuoja. Turbūt vis tik pereisime į tokią stadiją, kaip ir būdavo gripo atveju: kai prasidėdavo gripo epidemija ir reikėdavo surinkti tam tikrą imtį mėginių, ištirti, nustatyti, kad jau galime skelbti pandemiją. Tai galų gale su šiuo virusu situacija bus panaši. Juk ir dabar aišku, kad kai žmogus suserga bet kokiu virusiniu peršalimu, jis turi likti namie. O tokio masto testavimas, koks vyksta dabar, to niekada nėra buvę.
Gali būti, kad dar išliks ilgą laiką testavimas dėl COVID-19 žmonių, kurie dėl bet kokios priežasties guldomi į ligoninę, nes ta sistema yra gerai veikianti. Bet toks nemokamas testavimas visų, kurie pajuto vos kokius simptomus, tai labai daug kainuoja ir kažin, ar tai yra tikslinga. Greičiau labiau prieinami savikontrolės testai taps prasmingesni.
Tai dabar gal būtų laikas „pailsėti“ nuo pandemijos?
Manau, kad taip ir bus, visa situacija iš esmės natūraliai pasikeitė į tą atokvėpio pusę panaikinus galimybių pasus. Iš karto baigėsi milžiniškos eilės prie testavimo punktų, nes daug žmonių ten skubėjo būtinai ligą pasitvirtinti PGR testu, kad galėtų prasitęsti galimybių pasą. Iš viso to sekė ir labai didelis šeimos gydytojų užimtumas, tai dabar viskas atrodo kažkaip ramiau. Tie, kurie jaučia simptomus, pasilieka namie, manau, nemaža dalis tiesiog su darbdaviu susitaria ir gal net šeimos gydytojų netrukdo. Taigi situacija natūraliai darosi mažiau įtempta.
Šalį ką tik pasiekė nauja „Novavax“ gamintojo vakcina nuo COVID-19. Artimiausiu metu galime laukti dar kokių naujoviškų vakcinų?
Kažko ypatingai naujo išties nėra. Inaktyvuoto viruso vakcina tuoj turėtų būti užregistruota Europoje, bet Lietuva jos neužsisakė. Kita vertus, nėra kažkokių didelių šios vakcinos privalumų, ji taip pat neapsaugo nuo omikrono ar kitų atmainų, yra sukurta pirminio viruso pagrindu. Taip, netrukus turėtume sulaukti „Novavax“ vakcinos dozių, tai gal tiems žmonėms, kurie laukė tradicinių vakcinų, ji bus patrauklesnė ir jie galės pasiskiepyti.
O RNR vakcinų gamintojai dabar kuria omikronui adaptuotas vakcinas. „Moderna“ kuria dvivalentę vakciną, kurios vienas komponentų yra omikrono RNR, o kitas – delta RNR. Aišku, tai į dabar esamus variantus orientuota vakcina, bet kokių kitų atmainų bus ateityje, niekas nežino. „Pfizer“ šiuo metu išbando vakciną tik prieš omikroną, bet Europos Komisijos nuomonė vis tik yra tokia, kad naujoji vakcina būtų keliavalentė ir taip padėtų sukurti platesnio spektro imuninį atsaką.
Manau, taip pat svarbu tai, kad gamintojas turėtų pasakyti, koks turėtų būti optimalus intervalas nuo sustiprinančios dozės ir naujo varianto vakcinos, nes skiepytis vėl reikės atskira schema. Labai svarbus aiškumas, nes dabar ir trečią dozę vienos šalys rekomenduoja po 3 mėnesių, kitos – po 6. Tai norėtųsi, kad būtų rekomendacijos iš gamintojo, o ne kiekviena šalis darytų, kaip nori. Nes tada visgi neaišku, kas prisiima atsakomybę, jei vakcina suleidžiama pagal gamintojo nenumatytą schemą.
Ar tokios atnaujintos vakcinos apskritai nėra pavėluotos ir bus poreikis jas naudoti? Juk mokslininkams vargiai pavyks „aplenkti“ virusą su jam pritaikyta vakcina...
Tai yra klausimas, į kurį niekas neatsako. Neaišku, kokia situacija bus visiems prasirgus omikronu. Ir, matyt, niekas į tai neturi atsakymo, nežino, kaip virusas keisis. Kai ateis šios naujos modifikuotos vakcinos, omikron banga jau tikrai bus pasibaigusi, bus kažkoks kitas variantas. Tikėsimės, kad tas virusas bent kažkuo bus panašus. Ypač jei bus dvivalentė vakcina, apimanti du variantus, tai vis tiek padės sukurti kryžminį imunitetą. Jei prireiktų antros revakcinacijos, vis tiek ji būtų link rudens, tai dar matysime, kaip bus. Dabar apie tai galvoti, ypač prasidedant pavasario-vasaros sezonui, tikrai ne laikas. Šiaip ir dabar dar kažkiek žmonių skiepijasi, ir tai gerai, nes akivaizdu, kad tai daro savo noru, o ne kažko spaudžiami, kaip anksčiau girdėjome daug skundų.
O kaip bus su vaistais – kiek jų turės atsparumą omikron atmainai?
Geriamieji priešvirusiniai vaistai veikia visiškai kitą viruso elementą, todėl jie išlieka veiksmingi prieš bet kurią atmainą. Tačiau su monokloniniais antikūnais išties yra problema – didžioji dalis jų nebeveikia, nes virusas būtent ir pakeitė tą antigeninę struktūrą. Kitaip sakant, virusas pakeitė tas dalis, kurios yra spyglio baltymo paviršiuje ir į kurias neutralizuojantys antikūnai taikosi. Tad beliko vienas kitas antikūnas, į kuriuos buvo investuota milijonai ar dešimtys milijonai eurų, o kiti tapo neveiksmingi. Ir klausimas, kiek bus ateityje kompanijų, norinčių vystyti tokį verslą, nes investuoti reikia labai daug, o tada pasirodo, kad virusas pasikeitė.
Monokloniniai antikūnai labiau tinka tokiems virusams, kurie mažiau mutuoja. Kalbant apie vaistus nuo koronaviruso, tai nėra panacėja, jų visiems ir neišeina skirti, reikia skirti tada, kai yra simptomai, pasverti, ar asmuo turi riziką sirgti sunkia liga. Kartais žmonės prisigalvoja, kad ko čia kalbama apie skiepus, juk yra vaistai, bet šiam virusui įveikti reikia gana sudėtingų gydymo schemų – vaistas turi būti paskirtas infekcijos pradžioje, kol neišsivystė sunkios ligos komplikacijos.
Dėkoju už pokalbį.
