Tad su gydytoja kalbamės apie tai, kokie simptomai išduoda šias ligas, kokio amžiaus moterys dažniausiai jomis serga ir kaip laiku pastebėti pavojų.
Dažniausios ginekologinės ligos
Gimdos miomos – viena dažnų ginekologinių ligų, kurios atsiradimo rizika ypač padidėja prieš menopauzę, moters organizme sutrikus hormonų pusiausvyrai. Miomų paplitimas 30-35 metų amžiaus moterims siekia apie 20 proc., o 40-55 metų amžiuje pasireiškia net 60-75 proc. moterų. Didona Vilkinienė aiškina, kad miomos – nepiktybiniai raumeninio ar jungiamojo audinio augliai, kurių atsiradimo vieta gimdoje, dydis ir forma būna skirtingi.
Kalbant apie simptomus, miomos gali visiškai jų nesukelti arba pasireikšti gausiomis ir skausmingomis mėnesinėmis, skausmu pilvo apačioje, gretimų organų spaudimu, kraujavimu tarp ciklų arba skausmu lytinių santykių metu.
Kita liga – kiaušidės cistos. Tai nedidelis darinys kiaušidės viduje arba paviršiuje, primenantis skysčio pripildytą pūslelę. „Vaisingame moters amžiuje cistų pasitaiko labai dažnai, galima teigti, kad kiekviena moteris yra turėjusi hormoninę cistą, tačiau neretai jų atsiradimo priežastis nėra aiški“, – teigia gydytoja. Esant kiaušidės cistai moterį gali varginti sunkiai nusakomas maudimas, sunkumas pilvo apačioje, kartais pailgėję tarpai tarp mėnesinių. Atvejais, jei kiaušidės cista plyšta, gali atsirasti pilvaplėvės dirginimo arba vidinio kraujavimo požymių. Cistos taip pat gali būti besimptomės, retkarčiais sukeliančios tik mėnesinių ciklo sutrikimus.
Endometriozė – tai dar viena vaisingo amžiaus moterų liga, kurios metu į gimdos gleivinę panašus audinys atsiranda bei išveša už gimdos ribų. Skaičiuojama, jog endometrioze suserga apie 10 proc. moterų. Ši liga dažniausiai pasireiškia 30-40 metų amžiaus moterims, o 20-40 proc. susirgimo atvejų diagnozuojama tiriant nevaisingumo priežastis.
Endometriozės patogenezė nėra aiški. Šios ligos simptomai: ypač skausmingos mėnesinės, skausmas mažajame dubenyje, skausmingi lytiniai santykiai, nevaisingumas.
Gana paplitusi ginekologinė liga yra ir policistinių kiaušidžių sindromas. Gydytoja aiškina, kad tai hormonų pusiausvyros sutrikimas moters organizme, pasireiškiantis nereguliariomis mėnesinėmis, ovuliacijos sutrikimu, metaboliniais sutrikimais, hiperandrogenemija (būdinga padidėjęs plaukuotumas) ir nevaisingumu. Policistinių kiaušidžių sindromas diagnozuojamas 7 proc. vaisingo amžiaus moterų, nuo 15 iki 50 proc. nevaisingų moterų.
Moterims, kurioms yra nustatytas policistinių kiaušidžių sindromas, dažniausias požymis yra mėnesinių ciklo sutrikimas – retos mėnesinės. Taip pat organizme gali būti padidėjęs androgeno – vyriško hormono kiekis, kuris kliniškai sukelia padidėjusį plaukuotumą ir spuogus. Taip pat apie 60 proc. sergančių moterų vargina nutukimas, gliukozės tolerancijos sutrikimas, ilgainiui išsivysto atsparumas insulinui. Manoma, jog ši liga yra genetinės kilmės.
Kitos ginekologinės ligos
Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytoja akušerė-ginekologė Didona Vilkinienė pasakoja, kad taip pat moterys į ginekologus nuolat kreipiasi dėl išorinių lyties organų ir makšties infekcijos – bakterinės vaginozės.
„Bakterinė vaginozė nėra uždegimas ar lytiniu būdu plintanti liga. Bakterinė vaginozė atsiranda, kada dėl ne visai aiškių priežasčių sutrinka makšties normalios mikrofloros pusiausvyra, išnyksta laktobacilos, o aerobų ir anaerobų kiekis ženkliai padidėja – šimtus ar tūkstančius kartų“, – aiškina gydytoja ir priduria, kad bakterinę vaginozę būtų galima diagnozuoti 40-50 proc. niekuo nesiskundžiančių moterų.
Bakterinė vaginozė pasitaiko nuo 10 iki 50 proc. visų nėščiųjų ir beveik pusė moterų nejaučia jokių simptomų. Specialistė aiškina, kad ši infekcija siejama su kartotinėmis šlapimo takų infekcijomis, mažojo dubens uždegimu, pooperacinėmis komplikacijomis, priešlaikinio gimdymo, persileidimo rizika ir endometritu – gimdos gleivinės uždegimu.
Kita itin paplitusi ginekologinė moterų problema – grybelinė infekcija – pienligė. Tai išorinių moters lytinių organų ar makšties gleivinės grybelinis uždegimas ir, kaip rodo statistika, apie 75 proc. moterų bent kartą gyvenime yra su tuo susidūrusios.
Pagrindiniai pienligės simptomai yra makšties niežėjimas, perštėjimas ir skausmas, deginimas lytinių organų srityje, ypač šlapinantis. Taip pat skausmas, diskomfortas lytinių santykių metu, paraudimas ir patinimas išorinių genitalijų srityje.
„Dar viena susirgimų grupė, dėl kurios vis dažniau kreipiasi moterys, tai yra šlapimo nelaikymas. Dėl šios ligos moterys ilgą laiką nedrįsdavo kreiptis į medikus, tačiau šis sutrikimas kamuoja apie 10 procentų jaunų moterų, kas šeštą gimdžiusią trisdešimtmetę ir net kas antrą penkiasdešimtmetę“, – teigia gydytoja.
Šlapimo nelaikymo problema susijusi su tam tikrais moterims būdingais gyvenimo tarpsniais, tokiais kaip: nėštumas, gimdymas ir menopauzė, kas sąlygoja susilpnėjusius tarpvietės raumenis, pakitusią anatominę ir funkcinę šlapimo takų padėtį, šlapimo pūslės neuromuskulinę disfunkciją, dėl ko ir atsiranda šlapimo nelaikymas.
Kaip ligas pastebėti laiku?
Jau išsiaiškinome, kad moteriškų ligų simptomai ne visuomet yra juntami ir lengvai pastebimi arba pradinėse ligos stadijose jų visiškai nėra. Dėl šių priežasčių ginekologai rekomenduoja net nesant nusiskundimams vieną kartą per metus atvykti profilaktinei apžiūrai.
„Pastebiu, kad pastaraisiais metais pakito ginekologų ir pacientų bendravimo, konsultavimo metodai, psichologinė, emocinė, „kabinetinė“ būsena. Atrodo, nebeliko priežasčių, kodėl moterims turėtų būti nedrąsu atvykti konsultacijai ir atvirai kalbėti apie nerimą keliančias sveikatos problemas, kas anksčiau daug metų buvo tabu“, – sako gydytoja ir pastebi, kad konsultuodami moteris gydytojai visuomet stengiasi palaikyti nuoširdų pokalbį su paciente, kad būtų įgytas pasitikėjimas ir moteris taptų atvira gydytojo nuomonei ir žinioms.