Vitaminas D – riebaluose tirpus vitaminas, kurio didžioji dalis susidaro žmogaus odoje veikiant saulės ultravioletiniams spinduliams. Būtent odoje vitamino D yra pagaminama apie 80–95 proc.
„Kita vitamino D kiekio dalis gali būti gaunama su maistu – jo yra riebioje žuvyje, žuvų taukuose, kiaušinio trynyje, pieno produktuose, tačiau šis su maistu gaunamas kiekis nėra pakankamas“, – priduria gydytoja.
Viena svarbiausių vitamino D funkcijų yra kaulų stiprumo palaikymas. Jis kartu su kalciu dalyvauja kaulų mineralizacijos procesuose – tai ypač svarbu vaikams ir vyresnio amžiaus asmenims.
„Šis vitaminas reikalingas norint išlaikyti stiprų imunitetą, užkirsti kelią peršalimo ar net onkologinėms (krūties ar prostatos) ligoms. Jis taip pat svarbus ir mūsų protinei, širdies bei kraujagyslių, skydliaukės, nervų, medžiagų apykaitos, virškinimo ir kitų organizmo sistemų veiklai.
Daugelis ląstelių visame kūne: smegenys, širdis, kasa, skrandis, lytinės liaukos, prostata, limfmazgiai, oda turi vitaminui D jautrius receptorius, todėl jo poveikis organizmui yra labai platus.
Jo stoka didina riziką susirgti vėžiui, bronchine astma, išemine širdies liga, depresija, infekcinėmis kvėpavimo takų ligoms, gali suaktyvėti ar atsirasti autoimuninės ligos“, – aiškina šeimos gydytoja R. Kybartienė.
Simptomai, išduodantys vitamino stoką organizme
Kalbėdama apie trūkumą išduodančius simptomus, pašnekovė nurodo, kad vieno specifinio požymio, kuris pradinėse stadijose atspindėtų vitamino D stoką, nėra.
„Suaugusiems vitamino D trūkumą gali signalizuoti raumenų, kaulų skausmai, raumenų silpnumas, mėšlungis, didesnė griuvimo ir lūžių rizika taip pat gali varginti dilgčiojimai, tirpimai, bendras silpnumas, greitesnis nuovargis, apatiška nuotaika“, – vardina simptomus gydytoja.
Tuo tarpu šio vitamino trūkumas vaikams dažnai pasireiškia nespecifiniais simptomais: dirglumu, raumenų ir kaulų skausmais, nuovargiu, dažnesnėmis virusinėmis infekcijomis, blogesniu miegu, dėmesio koncentracijos sutrikimais, lėtesniu augimu, vėliau gali vystytis skeleto deformacijos, kilti didesnė lūžių rizika.
„Vaikams vitamino D trūkumas pavojingas yra dėl rachito išsivystymo, kuris gali sukelti kaulines deformacijas – kojų, stuburo formos pakitimus, kurie augančiam organizmui itin greitai vystosi. Vyresnio amžiaus žmonėms vitamino D ilgalaikė stoka gali sukelti kaulų suminkštėjimą, osteoporozę, o tai gali padidinti griuvimo, kaulų lūžių riziką“, – priduria ji.
Be to, anot R. Kybartienės, apie vitamino D trūkumą visada reikėtų pagalvoti ir tiems žmonėms, kurie turi padidintą riziką:
- neišnešiotiems kūdikiams, dirbtinai maitinamiems, žindomiems kūdikiams, kurių motinoms trūksta vitamino D;
- vaikams;
- tamsią odą turintiems asmenims;
- vyresniems nei 50 metų asmenims;
- turintiems viršsvorio;
- dirbantiems sėdimą darbą arba daug laiko praleidžiantiems uždarose patalpose
Lietuva ir vitaminas D
Pagrindinis ir svarbiausias vitamino D šaltinis – saulės spinduliai. Geriausiais laikas, kuomet vitamino D sintezė odoje efektyviausia, yra nuo 10 iki 15 valandos bei šiltasis metų laikas. Visgi, Lietuvoje su saulės spinduliais pakankamą vitamino D kiekį gauti yra labai sunku – tai įmanoma tik nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens:
„Saulėtų dienų net ir vasaros metu neturime tiek daug – tai yra mūsų geografinės platumos ypatumas. Į šiaurę nuo pusiaujo nutolusios šalys, kur vitamino D sintezė per saulės ekspoziciją galima tik šiltuoju – pavasario, vasaros – periodu, yra priskiriamos rizikos grupėms.
Yra ir kitas svarbus momentas. Net ir saulėtu laikotarpiu žmonės mažai laiko praleidžia lauke, todėl tai dar labiau sumažina vitamino D natūralią gamybą ir didina jo trūkumo tikimybę.“
Žiemos laikotarpiu buvimas gryname ore gali prisidėti prie organizmo grūdinimo, imuniteto stiprinimo, tačiau vitaminas D šiuo metu beveik nesigamina, todėl jį reikėtų gauti papildų forma.
„Kai kurie maisto produktai turi vitamino D, tačiau pakankamam kiekiui gauti vien jų neužteks. Vitaminas D yra kelių formų, svarbiausios yra vitaminas D2 – ergokalciferolis, kuris yra augalinės kilmės ir gyvūninės kilmės vitaminas D3 – cholekalciferolis.
Natūralūs vitamino D šaltiniai yra riebi žuvis: sardinės, silkė, tunas, skumbrė, lašiša ir kiti, menkių kepenų aliejus, šitake grybai, kiaušinio trynys, pienas ir jo produktai, kepenų ir organų mėsa. Nežymūs kiekiai randami ir daržovėse, grūduose bei vaisiuose“, – sako gydytoja.
Vitamino D atsargos
Profilaktiškai šeimos gydytoja vitamino D papildus rekomenduoja vartoti nuo rugsėjo pabaigos iki gegužės pradžios. Ilgesnį laiką vartoti papildus rekomenduojama rizikos grupėms, kurios vitamino D atsargų turi kur kas mažiau nei kiti.
„Visų pirma, norint pradėti vartoti vitamino D papildą, tikslinga pasitikrinti jo kiekį organizme, nes nuo to priklauso, kokia dozė bus skiriama – ar palaikomoji, kad šaltuoju metų sezonu būtų išlaikomas pakankamas vitamino D kiekis sukauptas per vasarą, ar gydomoji, kuomet yra nustatomas vitamino D deficitas. Tokiu atveju profilaktinių dozių vartoti neužteks.
Papildų yra įvairių dozių – 1000TV, 2000TV, 4000TV ar 25000TV. Esant pakankamai vitamino koncentracijai, užtektų vartoti 7000TV per savaitę.
Tačiau esant jo stokai, gali tekti skirti net 50000TV per savaitę. Jei vitamino D tyrimas nėra atliktas, tikslinga profilaktinė vitamino D dozė suaugusiems yra 1000TV, vaikams iki 1 metų – 400TV, vyresniems vaikams 600-800TV kasdien“, – sako „Antėja“ šeimos gydytoja Rasita Kybartienė.
Pasiteiravus pašnekovės, ar įmanoma organizmui pakenkti vartojant pernelyg daug vitamino D papildų, ji teigia, kad nors šio vitamino D perdozavimas nėra dažnas reiškinys, jis pasitaiko, kai papildų forma ilgą laiką yra vartojamos didelės, gydomosios dozės.
„Natūraliai saulėje pagaminto vitamino D perdozavimas negalimas. Tuo tarpu didelių vitamino D dozių papildų savo nuožiūra skirti nereikėtų, geriau pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.
Taip yra todėl, kad vitamino D perteklius yra toksiškas. Vitamino D perteklius „išplauna“ kalcį iš kaulų, tuomet didėja kalcio kiekis kraujyje, kur perteklinis kalcis kaupiasi minkštuosiuose audiniuose, „nusėda“ ant kraujagyslių. Jis gali pakenkti inkstams, širdžiai, sukelti nugaros skausmus, virškinamojo trakto sutrikimus, tokius kaip: pykinimą, vidurių užkietėjimą, blogą apetitą, šlapinimosi sutrikimus, svorio kritimą, širdies ritmo sutrikimus“, – įspėja gydytoja.