šeimos gydytoja

Lietuvą gegužę aplankius vasariškiems orams, kai pavasarinė saulė itin pavojinga, vis daugiau gyventojų negaluoja. Viskas prasideda nuo galvos svaigimo, vėliau ima pykinti, kai kuriais atvejais baigiasi alpimu. Tai pavojingiausia – vaikams. Gydytojos įspėja, kas gali privesti prie mirties, ir pataria, kaip apsaugoti vaikus bei apsisaugoti patiems.

Milda Valančiauskienė pasakoja apie nepaprastas patirtis slaugant artimą žmogų. Moters teigimu, niekas iš medikų net nepasidomėjo, kodėl anyta neatvyko ir kaip galima būtų jai pagelbėti toliau. „Mano anyta Danguolė susirgo onkologine liga prieš porą metų, – pasakoja Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato kultūros programų vadovė Milda Valančiauskienė.

Viekšnių bendruomenė pranešė liūdną žinią – mirė gydytoja Aušrelė Jadvyga Gurauskaitė (1944 09-28 – 2024-01-23) „Š. m. sausio 23 dieną po  sunkios ligos mirė  ilgametė šeimos gydytoja, nusipelniusi Lietuvos Gydytoja, buvusi UAB Dr. A. Biržiškos sveikatos centro direktorė  Aušrelė Jadvyga Gurauskaitė. Netekome darbštaus, kūrybingo, išradingo, originalaus, mylimo žmogaus“, – rašoma pranešime.

Žiemai dar tik įpusėjus ir gerokai atvėsus orams, ypatingą dėmesį reikėtų skirti kūno apsaugai nuo šalčio. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja Eglė Marciuškienė dalijasi, kokį pavojų kelia šaltis ir kaip atpažinti kūno nušalimą. Priklausomai nuo oro ir kūno temperatūros, taip pat nuo atviros odos ploto ir jos drėgmės lygio –stiprus šaltis gali kelti įvairių pavojų sveikatai.  „Oda yra didžiausias mūsų organas.

Šeimos gydytojos Daivos Berškienės darbo stažas – 24 metai, tad per šį laiką jai teko tūkstančius kartų konsultuoti pacientus ir stebėti, kaip jie keičiasi bei kokie į ją kreipiasi nauji pacientai. „Anksčiau tokių pacientų, kurie ateitų neturėdami nusiskundimų, bet tiesiog norėtų pasitikrinti sveikatą, būdavo tik vienetai. Dabar tokie pacientai ateina kasdien ir tai visiškai nebestebina“, – įžvalgomis dalijasi gydytoja.

Pandemijos metu dauguma lietuvių, galinčių darbą atlikti iš namų, dirbo nuotoliu. Dalis tų, kurie turėjo karantinuotis, tuo metu „legaliai“ galėjo dirbti net sirgdami. Vis tik, pandemijos bumui pasibaigus, ši tendencija išlieka. Šeimos gydytoja neslėpė, kad beveik kasdien turi pacientų, kurie susirgę pasirinko neiti į polikliniką, neimti biuletenio, o tiesiog gydytis savarankiškai ir dirbti iš namų. Būna ir tokių, kurie sirgdami dirba net ne iš namų, o toliau eina į darbą.

Atėjus šaltajam sezonui, saulę pakeičia debesys, o saulės spindulius – žvarbus vėjas. Šiuo laikotarpiu mums gali pradėti trūkti vitamino D. Ne veltui jis vadinamas saulės vitaminu. Jis palaiko stiprius kaulius bei dantis ir taip pat yra svarbus seratonino gamybai. Šeimos gydytoja Gintarė Trainavičienė pasakoja, kad vitaminas D kaupiamas mūsų organizme – riebaliniame audinyje ir kepenyse, o per vasarą ar ilgose saulėtose atostogose prikauptų atsargų pakanka maždaug vienam mėnesiui.

Jauni žmonės, dar nesusiduriantys su rimtais sveikatos sutrikimais, dažnai jai neskiria pakankamai dėmesio, o į gydytojus kreipiasi tik atsiradus neįprastiems simptomams. Visgi, išsiugdyti įprotį tinkamai pasirūpinti savo organizmu reikėtų kuo anksčiau – ne paslaptis, kad laiku atpažinus ligas, jas išgydyti yra kur kas lengviau.

Kartais po valgio apima nemalonus jausmas, tarsi degintų gerklę, burnoje pasklinda rūgštus skonis – tai ženklas, kad padidėjo skrandžio rūgštingumas. Kai kuriuos ši bėda kankina pastoviai, tad griebiamasi visų įmanomų priemonių, neretai tų, kurios yra po ranka. Gydytoja įspėja – kartais norėdami sau padėti galime prisidaryti dar daugiau žalos.

Vasarai persiritus į antrąją pusę orai mus lepina vis dažniau ir daugelis stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, gryname ore. Fizinė veikla parkuose, piknikai pievose bei pasivaikščiojimai miške – puikus būdas pailsėti ir atsipalaiduoti, visgi, nepamirškite, jog šiose vietose jūsų gali tykoti erkės, nešiojančios itin pavojingą infekcinę ligą – erkinį encefalitą.

Troškulys – įprastas žmogaus kūno signalas, įspėjantis, jog jam trūksta skysčių, dažnai pasireiškiantis skrandžio ar gerklės sausumu ir noru atsigerti. Ignoruodami šį organizmo poreikį galite sau pakenkti ir sukelti dehidrataciją, kuri pasireiškia staigiu skysčių netekimu ar žymiu jų trūkumu. Anot Tauragės „InMedica“ klinikos šeimos gydytojos Julitos Čiužauskės, dehidratacija gali atsirasti dėl skirtingų veiksnių ir sveikatos problemų bei pasireikšti įvairiais nemaloniais simptomais.

Bendras, arba pilnas, kraujo tyrimas – tai pats pirmasis tyrimas, kuris atliekamas, norint įvertinti žmogaus sveikatos būklę. Jis padeda atskirti, kokia infekcija – bakterinės ar virusinės kilmės – asmuo serga, ar turi kokių nors patologijų ir pan. Apie tai, kaip tinkamai pasiruošti pilnam kraujo tyrimui, kokie yra svarbiausi kraujo tyrimo rodikliai, ar visada nuokrypiai nuo normos reiškia ligą, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Daiva Berškienė.

Jau beveik 27 metus Kėdainiuose šeimos gydytoja dirbanti Viltara Dūdienė atvira – po studijų grįžti dirbti į tą kraštą, kur užaugo, gal labai ir neplanavo, tačiau dabar likimo nepeikia. Kaip sako pašnekovė, čia ji jau įleido šaknis, yra atpažįstama ir mylima pacientų. Giedros nuotaikos nestokojanti gydytoja neslepia, kad būti užkalbintai pacientų gatvėje – vienas darbo mažesniame mieste ypatumų. Ji pažymi, kad kartu tai didelis privalumas, proga stebėti, kaip užauga kelios kartos.

Pavasarį daugelis mūsų negali pasigirti itin stipria sveikata – po žiemos ji būna nusilpusi, nes trūksta vitaminų ir įvairių mikroelementų, orams išliekant nepastoviems, dažnai pasirenkame netinkamus drabužius, skubame ir nespėjame pailsėti, o tai atsiliepia įvairiomis ligomis ir negalavimais. Pavyzdžiui, dažnai apie nusilpusią imuninę sistemą praneša gerklės skausmas ir kosulys, sloga ar užgulusi nosis, pakilusi temperatūra ar galvos bei raumenų skausmas.

Mažėjant gyventojų skaičiui, rajone vis labiau centralizuojamos gydymo paslaugos, o jaunus medikus prisikviesti dirbti į regioną sunku. Veprių ambulatorijos gydytoja Genovaitė Gražina Šaulienė yra ilgiausiai dirbanti ir vyriausia iš šiuo metu poliklinikoje dirbančių gydytojų. Vienuolikoje kaimiškų seniūnijų šiuo metu veikia septynios Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) ambulatorijos. Tarp jų – Veprių ambulatorija. Gydytoja G. G. Šaulienė čia dirba jau 46-erius metus.

Vienas pagrindinių šiuolaikinės medicinos tikslų – ne tik efektyviai gydyti įvairius sveikatos sutrikimus, bet ir laiku užkirsti jiems kelią. Nors Lietuvoje vykdomos prevencinės programos leidžia anksti aptikti pakitimus ir įvertinti ligų atsiradimo riziką, nemažai žmonių nepasinaudoja galimybe išsitirti sveikatą nemokamai. Panevėžio „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Dovilė Čiūdarienė pabrėžia, kad laiku nustatyta diagnozė daugeliu atvejų reiškia sėkmingą ligos gydymą.

Net ir, atrodytų, pasveikus po virusinės infekcijos kosulys kitą kartą užsilaiko gerokai ilgiau. Ką tokiu atveju tai galėtų reikšti ir kaip atskirti lėtinio kosulio priežastis, išsamiau pasakoja Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė.

Vitaminas D – gyvybiškai svarbi medžiaga. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Rasita Kybartienė teigia, kad jis dalyvauja daugybėje įvairiausių organizmo funkcijų. Sužinokite, kokie simptomai išduoda šio vitamino trūkumą ir ką reikėtų daryti, kad užtikrintumėte jo atsargas. Vitaminas D – riebaluose tirpus vitaminas, kurio didžioji dalis susidaro žmogaus odoje veikiant saulės ultravioletiniams spinduliams. Būtent odoje vitamino D yra pagaminama apie 80–95 proc.

Nemigos simptomai vargina beveik 30 proc. vakarų visuomenės gyventojų, kai kur dažnis siekia ir 50–60 proc. Šeimos gydytoja Julija Skirmantė sako, jog susiduriant su įvairiais miego sutrikimais, gali suprastėti ne tik organizmo veikla, fizinis pajėgumas, bet ir emocinė būsena. Medikė įvardija savipagalbos priemones ir atskleidžia kaip vystyti tinkamą miego higieną. „Nemiga – miego sutrikimas, pasireiškiantis sunkumu užmigti vakare, netikėtais nubudimais naktį ar ypač ankstyvą rytą.

Jau netrukus suksime laikrodžius viena valanda atgal ir Lietuva įžengs į žiemos laiką. Ar iš tiesų laiko sukimas – toks sudėtingas procesas, neigiamai paveikiantis kone kiekvieno tautiečio sveikatą? Medicinos klinikos „Unavita“ šeimos gydytoja Rita Seniūnaitė sako, kad nereikėtų visko taip stipriai sureikšminti – viskas priklauso nuo žmogaus pasiruošimo, nusiteikimo ir psichologinės būklės.

Gera vaiko savijauta – tėvų prioritetas. Siekiant stebėti atžalos vystymąsi bei užkirsti kelią galimoms ligoms, mokslo metų pradžią lydi privaloma vaikų sveikatos patikra. Šeimos gydytoja Rasita Kybartienė teigia, jog kasmetinės patikros esmė ne vertinti peršalimo ligas, dėl kurių šaltuoju sezonu kreipiamasi dažniausiai, o bendrą vaiko būklę.

Šaltuoju metų laikotarpiu smarkiai išaugant susirgimų peršalimu ir gripu skaičiams, neretas žmogus organizmui stiprintii renkasi vartoti vitaminus. Šeimos gydytoja Agnė Gudaitė-Staškūnė sako, kad pacientai dar neturi įpročio apie vitaminų poreikį pasikalbėti su gydytojais ir juos vartoja savo nuožiūra. Vis dėlto, pacientų iniciatyvumas gali ne padėti, o pakenkti jų sveikatai – netinkamo vitaminų vartojimo pasekmės gali būti stipresnės nei jų stoka.

Nerimas, pergyvenimai ir stresas tapo šių dienų palydovais. Pasak Šeimos gydytojos Evelinos Nevardauskaitės-Rudzikienės, šie veiksniai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Nervų sistema tiesiogiai susijusi su širdies negalavimais, todėl ilgalaikis stresas tampa šių ligų katalizatoriumi.  „Dėl psichologinių priežasčių žmogaus organizme atsirado nemažai organinių ir funkcinių  pokyčių, kurie paskatino somatinių ligų atsiradimą ir raidą.

Šią savaitę Antakalnio poliklinikoje darbą pradeda Tetiana Syrovatska – iš Charkovo miesto Ukrainoje atvykusi šeimos gydytoja-pediatrė. Tai viena pirmųjų šeimos gydytojų nuo karo pradžios Ukrainoje, kuri dirbs Lietuvos gydymo įstaigoje.  T. Syrovatska yra baigusi Charkovo nacionalinį medicinos universitetą ir turi daugiau nei 8 metų darbo patirtį. Iki karo Ukrainoje gydytoja dirbo privačiame medicinos centre.

Po dviejų metų nuolatinių skausmų išgirsti diagnozę – trečios stadijos žarnyno vėžys, sunkiausia, ką gali išgirsti jauna moteris. Dar sunkiau suvokti, kad dvejus metus bandydama iš gydytojos gauti leidimą pasitikrinti sveikatą atidžiau buvo ignoruojama ir dėl to žinią apie diagnozę apkartina dar vienas papildomas epitetas – uždelsimas.

Vienas svarbiausių vitaminų, kurį žmogaus organizmas privalo gauti kasdien iš subalansuotos mitybos yra vitaminas C. Jo trūkumas neretai pasireiškia aiškiais signalais ir sukelia nuovargį, lėtą žaizdų gijimą, odos sausėjimą ir daugybę kitų negalavimų. Vitaminas C arba dar kitaip vadinama askorbo rūgštis, yra vandenyje tirpus vitaminas, kuris gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui. „Jis reikalingas kolageno, ląstelių jungiamojo audinio, sintezei.

Rotavirusas – nemalonus virusas, kuris gali užklupti žmogų visai netikėtai. Kokie simptomai būdingi ir kodėl virusas plinta labiausiai šaltuoju metu laiku, paaiškino Baltijos Amerikos klinikos šeimos gydytoja Vaida Bartašiūtė. Rotavirusas, virusinė žarnyno infekcija, kuri pasireiškia gastroenterito sindromu, karščiavimu ir bendra organizmo intoksikacija. „Rotaviruso genomą sudaro 11 dvigrandinės RNR segmentų, apsuptų dvigubu apvalkalu kapsidėje.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) veiklos zonos didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Alytuje – iki rugsėjo pabaigos kursuoja viešojo transporto priemonės, skatinančios gyventojus laiku tikrintis pagal ligų prevencijos programas. Norint pasitikrinti pagal programą tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, o paprasta prevencinė patikra gali išgelbėti gyvybę.

Ko gero kiekvienam yra tekę pajausti, ką reiškia peršalimo simptomai: užgulusi nosis, gerklės perštėjimas. Nors liga pasireiškia visiems beveik vienodai, tačiau visi ją įveikti bandome skirtingai. Kaip taisyklingai gydytis ir nesusirgti dar labiau sutiko pasidalinti Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Justina Gėgžnienė. Naminiai būdai ne visada geriausi Šeimos gydytoja pasakoja, kad neatidžiai vartojamos įvairios žolelės gali padaryti meškos paslaugą.

Vis labiau kaistant situacijai Covidinėse ligoninėse ne lengvesnė našta šiandien tenka ir pirminės sveikatos priežiūros grandies medikams. Vilniaus Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė neslepia pykčio dėl nesąmoningų ir karantino ribojimų nesilaikančių tautiečių ir atvirai išliejo skaudulius, su kuo tenka kasdien susidurti darbe.  Kokia COVID situacija? Į šį klausimą medikė savo socialinio tinklo paskyroje atsako negailėdama kartėlio ir pykčio.

Šaltuoju metu laiku gali užklupti įvairiausios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, bet jų paprastai pačiam atskirti gali nepavykti. Todėl kadangi šiuo metu koronavirusas plinta labai sparčiai, medikai siūlo net ir pajutus lengvus peršalimui būdingus simptomus likti namuose.  Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Jurga Dūdienė primena, kad tik atlikus tyrimą iš nosies ir gerklės (nosiaryklės) galima sužinoti, ar susirgimo kaltininkas yra koronavirusas.

Sostinės Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja 4 dienas pacientus gydė, būdama užsikrėtusi koronavirusu. Iš Kubos kovo 6-ąją grįžusi moteris turėjo artimą kontaktą tiek su pacientais, tiek su savo kolegomis, rizikoje iki 80-ies žmonių. Tiesa, gydytoja saviizoliacijos reikalavimų nepažeidė, nes iš užsienio grįžo tada, kai kelionių į Kubą Sveikatos ministerija dar nebuvo paskelbusi rizikingomis. Gydytojai nepriklausė ir nedarbingumas, jei ji būtų norėjusi saviizoliuotis.

Varvanti ar užgulusi nosis tikrai nepakelia nuotaikos. Tiesa, kaip elgtis atsiradus slogai žinome tikrai ne visi. Laukti kol praeis, ar skubėti į vaistinę ir prisipirkti įvairiausių vaistų? „Yra populiarus posakis, kad sloga – ne liga. Iš tiesų sloga yra apsauginė mūsų organizmo reakcija, padedanti pašalinti į kvėpavimo takus patenkančius virusus, bakterijas, įvairius alergenus, dulkes. Todėl esant paprastai slogai reikia padėti tai daryti – vartoti pakankamai skysčių ir pučiant nosį.

Prasidėjus šiltajam sezonui, keliaujant į gamtą, turistinį žygį būtina nepamiršti vieno iš svarbesnių kelionės elementų – pirmosios pagalbos dėžutės. „Atkreipiu dėmesį, kad tinkamai suteikus pirmąją pagalbą sveikimo procesas yra daug greitesnis, todėl labai svarbu apgalvoti ką įsidėsite į kelionę“, – pranešime spaudai teigia Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Gintarė Nemuraitė.

Vaikų gydytoja Dalia Jakaitė teisėsaugos pareigūnų dėl pagalbos namuose gimdančioms moterims buvo persekiojama  septynerius metus. 2017 metų vasarą vadinamojoje gimdymo namuose byloje gydytojos išsilavinimą turinti Dalia Jakaitė ir pribuvėja Inga Švedienė buvo nuteistos dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Viešojoje erdvėje ji buvo netgi kaltinama prekyba vaikais ir jų organais.

Pastaruoju metu netyla kalbos apie pediatrų reikalingumą ir svarbą Lietuvos gydymo įstaigose. Svarstoma jų atsisakyti ir perleisti vaikus gydyti šeimos gydytojams. Apie tai, kad pirminėje sveikatos priežiūroje nebeliks pediatrų, Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė daugiau nei prieš savaitę.

Šeimos gydytoją Dalią Jakaitę, kuri prieš 43 metus dar vaikas buvo apvyniota Molotovo-Ribbentropo pakto (juo iš Lietuvos atimta nepriklausomybė) kopija ir taip su tėvu traukiniu parvyko iš Maskvos, dabar prispaudė įtarimai. Tarp jų - net kanibalizmu, informuoja "Lietuvos rytas". "Lietuvos pareigūnai per kratas elgėsi kur kas mandagiau nei KGB veikėjai", - dvi epochas lygino viena iš keturių įtariamųjų skandalingoje gimdymų namuose byloje 46 metų D.Jakaitė.