Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja Laura Asadauskaitė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kuo svarbus pakankamas vitamino D kiekis, kokie požymiai išduoda jų trūkumą bei kada vie saulės nepakanka ir reikia griebtis maisto papildų.
Vitamino D nauda organizmui
L. Asadauskaitė pasakoja, kad plačiausiai žinomas vitamino D poveikis kaulų-raumenų sistemai. Šis vitaminas reguliuoja kalcio, fosforo apykaitą organizme, tad užkertamas kelias osteomaliacijai ir rachitui.
„Tačiau vitamino D receptoriai randami ir kitose organizmo sistemose. Jų aptinkama širdies raumens ir kraujagyslių ląstelėse.
Manoma, kad vitaminas D padeda mažinti kraujagyslių kalcifikaciją, turi priešuždegiminį poveikį kraujagyslių sienelėms, taip realiatyviai mažina pirminės arterinės hipertenzijos, kardiovaskulinių įvykių ir kardiovaskulinės mirties riziką“, – vitamino D naudą širdies ir kraujagyslių sveikatai vardija šeimos gydytoja.
Be to, vitaminas D užtikrina stiprų imunitetą – jis skatina imuninių ląstelių funkciją. Palaikant 75 nmol/l ir daugiau jo koncentraciją organizme, sumažėja peršalimo ligų, kvėpavimo takų infekcijų, taip pat ir COVID-19 rizika.
Be to, jis padeda kovoti su vėžinėmis ląstelėmis: „Mažindamas lėtinį uždegimą, oksidacinį stresą ir dėl to atsirandančias DNR pažaidas, taip pat skatindamas DNR pažaidų atkūrimą, skatina diferenciaciją, navikinių ląstelių žūtį.
Manoma, jog palaikoma didesnė vitamino D koncentracija gali sumažinti riziką susirgti kai kurių lokalizacijų vėžiu bei mirčių nuo vėžio riziką.“
Vitaminas D taip pat svarbus sergantiems cukriniu diabetu – pakankama jo koncentracija organizme gerina glikemijos kontrolę sergantiems šia liga ir mažina II tipo cukrinio diabeto atsiradimo riziką.
Šis vitaminas taip pat rekomenduojamas nėščiosioms, kad užtikrintų normalią nėštumo eigą, taip pat sumažintų komplikacijų riziką.
„Kūdikiams vitaminas D būtinas normaliam kaulų-raumenų sistemos vystymuisi užtikrinti“, – priduria L. Asadauskaitė.
Trūkumą išduodantys ženklai
Atvėsus orams, vis daugiau žmonių pasireiškia ir vitamino D trūkumo požymiai, nes didžioji dalis natūraliai gaunamo vitamino D pasigamina odą veikiant saulės spinduliams.
„Dažniausi vitamino D trūkumo požymiai – nuovargis, sulėtėjęs mąstymas, dėmesio stoka, slogi nuotaika, raumenų silpnumas, ištvermės sumažėjimas, raumenų, kaulų skausmai, galvos skausmai, arterinio kraujo spaudimo svyravimai, padidėjęs prakaitavimas“, – simptomus vardija gydytoja.
Taip pat vitamino D trūkumą gali išduoti ir nusilpę, lūžinėjantys, slenkantys plaukai ar nagai, sunkiai gyjančios žaizdos. Vis dėlto, L. Asadauskaitė pabrėžia, kad neretai žmonės neturi jokių skundų, o trūkumas nustatomas tik atlikus laboratorinius tyrimus.
Nekreipiant dėmesio į šio vitamino stokos požymius, ateityje gali laukti nemalonios pasekmės:
„Apibendrintai galima pasakyti, kad vitamino D trūkumas gali būti susijęs su dažnesnėmis kvėpavimo takų, odos infekcinėmis ligomis, taip pat širdies-kraujagyslių ligomis, metabolinėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, sutrikusi gliukozės tolerancija, onkologinėmis ligomis, jų komplikacijomis bei padidinta mirčių nuo šių ligų rizika.“
Vitamino D trūkumas veikia ir mūsų psichologinę sveikatą – padidėja tikimybė išsivystyti depresijai, pasireikšti jos paūmėjimams.
Greičiausiai, visi žino, kad pagrindinis vitamino D šaltinis yra saulės spinduliai – jiems veikiant odą, gaminasi vitaminas D3 (cholekalciferolis).
„Norint užtikrinti pakankamą vitamino D sintezę odoje, šviesiaodžiams saulėje be drabužių arba su mažesniu jų kiekiu reikėtų praleisti po 15-29 minučių bent 3-4 kartus per savaitę. Vėliau vitamino D sintezė odoje blokuojama bei didėja odos vėžio rizika“, – aiškina šeimos gydytoja.
Vis dėlto, su maistu, pasirinkę tinkamus produktus, galime gauti vitamino D2 (ergokalciferolis). Tiesa, kaip pastebi L. Asadauskaitė, nei vitaminas D2, nei D3 nėra aktyvūs, todėl organizme jie verčiame į aktyviausią vitamino D formą – kalcitriolį.
„Su maistu gauname tik nedidelę dalį, 10-20 proc. organizmui būtino vitamino D. Daugiausiai jo yra riebioje žuvyje – lašišoje, skumbrėje, žuvų taukuose, jūros gėrybėse, kiaušinio trynyje, taip pat specialiai praturtintame maiste, pavyzdžiui, piene, jogurtuose, dribsniuose“, – sako pašnekovė.
Be to, vis didėjant antsvorio ir nutukimo paplitimui, vis daugiau žmonių trūksta vitamino D. Taip yra todėl, kad šis vitaminas tirpus riebaluose, todėl esant padidintam riebaliniam sluoksniui, dalis gauto vitamino patenka į riebalines ląsteles ir nėra panaudojamas.
Nesilaikant rekomendacijų, gresia perdozavimas
Kadangi saulėtų dienų Lietuvoje turime nedaug, o maisto produktai, gausūs vitamino D, nėra dažni tautiečių racione, L. Asadauskaitė atkreipia dėmesį, kad profilaktinėmis dozėmis galima vartoti vitamino D papildus.
„Ypač rizikos grupės asmenims – tai yra vyresnio amžiaus žmonėms virš 65 metų, nutukusiems, sergantiems lėtinėmis ligomis, moterims, gydomoms nuo osteoporozės, kūdikiams“, - įspėja ji.
Rekomenduojama profilaktinė vitamino D dozė priklauso nuo amžiaus ir gretutinių ligų, taip pat vitamino trūkumo laipsnio. Suaugusiems asmenims, patenkantiems į 18-75 metų amžiaus grupę, rekomenduojama profilaktinė dozė – 1000-2000 TV (tarptautiniai vienetai).
Vartojant per dideles vitamino D dozes, nesilaikant rekomendacijų, galimas perdozavimas, kuris dažniau pasitaiko vaikų tarpe.
„Vitamino D hipervitaminozei yra būdinga padidėjusi kalcio koncentracija kraujyje, padidėjęs kalcio išsiskyrimas su šlapimu, įvairių audinių – plaučių, kraujagyslių, inkstų – kalcifikacija ir su tuo susiję šių organų funkcijos sutrikimai. Taip pat didėja inkstų akmenligės rizika“, – įspėja L. Asadauskaitė.
Ji taip pat pastebi, kad tiek vitamino D trūkumo, tiek pertekliaus simptomai gali būti panašūs. Esant hipervitaminozei, dažnai atsiranda nuovargis, mieguistumas, dirglumas, pykinimas, kaulų, raumenų skausmai, sumažėjęs apetitas ir sutrikęs tuštinimasis:
„Neviršijant rekomenduojamų dozių, vitaminą D vartoti saugu, tačiau norint parinkti optimalias dozes ar įvertinti gydymo efektyvumą, ypač esant skundams, rekomenduojama atlikti vitamino D tyrimą, padėsiantį tiksliai nustatyti vitamino D atsargų lygį organizme.“
