Nadiežda su vyru Jurijumi gyvena rūsyje ir gamina maistą kieme, kuriame palaidojo per bombardavimą žuvusį kaimyną.
Jie neturi elektros, dujų ir vandentiekio. Jų daugiabučio namo priekyje – dešimties metrų skylė, kurią išmušė sviediniai. Tačiau jie pasiryžę likti.
Vieni iš paskutinių daugiabučio gyventojų
Apie 100 tūkst. žmonių pabėgo iš Lysyčansko, miesto Luhansko srityje. Liko tik nuo 10 iki 20 tūkst. gyventojų. Juos ten laiko tik pareiga ir neviltis, rašo thesun.co.uk.
61 metų Nadiežda ir Jurijus yra vieni iš paskutinių likusių šešių penkiaaukščio sovietinio daugiabučio, kuriame anksčiau gyveno 100 žmonių, gyventojų.
Visos parduotuvės uždarytos. Visi veikiantys automobiliai išvažiavo. Tuščiose gatvėse mėtosi tik susprogdintų transporto priemonių nuolaužų krūvos.
Kai kurios transporto priemonės be langų ir ratų buvo nutemptos į laikinąsias kelių užkardas. Tačiau kontrolės postai dažniausiai yra nekontroliuojami, nes liko labai mažai gyventojų. Trys tiltai, jungę Lysyčanską su Severodonecku, buvo sugriauti.
„Esame beveik visiškai atkirsti. Čia beveik taip pat blogai, kaip Mariupolyje“, – sakė Nadiežda, turėdama omenyje pietinio uosto apgultį, per kurią žuvo iki 20 tūkst. žmonių.
Išvykti sudėtinga
Netoli jos namų ruseno miesto kultūros rūmų griuvėsiai. Sodo aikštėje iš žemės kyšo dviejų rusiškų raketų nuolaužos.
Nadiežda pridūrė: „Mano tėvai susitiko šioje aikštėje. Aš čia gyvenau visą gyvenimą. Mano širdis kraujuoja, bet kur man eiti?“
Likusieji čia gyventi dažniausiai yra vargšai ir vienišiai. „The Sun“ rašo stebėję, kaip artilerija griaudėjo aplinkui, o susigūžusios senutės traukė vežimėlius per stiklo šukes.
Policijos viršininkas Olehas Hryhorovas jiems sakė, kad neseniai buvo suimti maždaug 35 žmonės, bendradarbiavę su Rusijos pajėgomis.
Tiems, kurie vis dėlto nori išvykti, vienintelis būdas tai padaryti yra su policijos palyda arba humanitariniais konvojais. Hryhorovas pridūrė: „Net jei jie turi automobilį, benzino parduoti negalima.“
Kiekvieną dieną keliu drąsiai keliauja apie 30–40 žmonių. Aštuonis mėnesius nėščia Karina, jos vyras, mama ir sesuo sumokėjo žmogui 400 svarų sterlingų, kad nuvežtų juos į saugią vietą, tačiau šis dingo su pinigais.
Galiausiai šeima išvyko padedama krikščioniškos labdaros organizacijos „Word Of Life“. Jiems išvykus, per oro smūgius žuvo mažiausiai keturi žmonės ir dar septyni buvo sužeisti.
Nadiežda davė savo sūnaus mobiliojo telefono numerį ir pasakė: „Prašau, pasakykite jam, kad mes vis dar gyvi. Mes išgyvensime. Aš esu optimistė. Bet tik Dievas žino, kuo tai baigsis.“
