Ši neurologinė liga pavojinga visiems – ją gali išprovokuoti stresas, netinkamas gyvenimo būdas. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų epileptologė-neurologė Rūta Mameniškienė paaiškina, kad rizikos veiksnių yra gan daug – ir sveikas žmogus gali susirgti epilepsija.
„Epilepsija gali susirgti bet kurio amžiaus, bet kurios lyties ar rasės žmogus, iki tol buvęs visiškai sveikas. Dažniausiai sveikam asmeniui epilepsija išsivysto dėl genetinių faktorių, tačiau neretai būna išprovokuojantys veiksniai – stresas, nuovargis, miego stoka ar miego sutrikimai, lemiantys nepakankamą jo kiekį, alkoholio vartojimas, nebūtinai dideliais kiekiais (gali užtekti ir 100 ml vyno).
Dažniausiai provokuojantis veiksnys būna ne vienas, o keletas jų kartu – ilgalaikis stresas su ilgomis darbo valandomis, miego trūkumas.
Jeigu yra persirgtų nervų sistemos ligų, patirtų galvos ir galvos smegenų traumų, sergama kai kuriomis sisteminėmis ar lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, priepuoliui įvykti pakanka ir labai nedidelių provokuojančių veiksnių – pavyzdžiui, nuovargio. Kai kurie kitoms ligoms skiriami vaistai taip pat gali išprovokuoti priepuolius.“
Išvengti priepuolių galima laikantis dienos režimo
Vis dėlto epilepsijai nustatyti reikia pasikartojančių priepuolių. Specialistė pabrėžia, kad kai kurie pacientai gali nujausti apie artėjantį priepuolį, o po jo žmogus nesiorientuoja aplinkoje, turi praeiti laiko, kol jis grįš į realybę.
„Paprastai priepuolis trunka trumpai – iki dviejų minučių. Po priepuolio asmuo nesusigaudo, kur esąs, ką veikęs, nepažįsta artimųjų.
Tai jau ne priepuolis, o atsigavimas, kuris gali tęstis 15-20 minučių, kaip netikėtai išsijungus kompiuteriui – reikia išlaukti, kol palengva „užsikraus“ visi failai. Sunerimti reikia tuomet, kai priepuolis užsitęsia ilgiau nei penkias minutes arba neatsigaunama ilgiau nei 30 minučių, kai priepuolis pasikartoja dar „nesugrįžus“ į normalią protinę būklę“, – aiškina gydytoja.
Epilepsija sergantiems žmonėms labai svarbu laikytis tinkamo dienos režimo. Gydytoja sako, kad jiems vertėtų atsisakyti svaigiųjų gėrimų, negerti daug kavos.
„Režimas ypatingai svarbus, ypač – miego (reikia gulti ir keltis tuo pačiu laiku, miegoti pakankamą valandų kiekį), vaistų vartojimo (nepraleisti dozės, juos gerti tuo pačiu laiku kasdien). Nerekomenduojama gerti daugiau dviejų puodelių kavos ir stiprios arbatos per dieną, negalima alkoholio ir energetinių gėrimų. Maistas paprastai įtakos neturi, tik nerekomenduojama badauti. Kai kurioms formoms tinkama ketogeninė dieta.“
Pavojinga dėl galimų traumų
Epilepsijos priepuoliai yra pavojingi tuo, kad keliais kartais padidina tikimybę patirti mirtinus sužalojimus. Priepuolio ištiktas pacientas bet kada gali nukristi ir susimušti galvą, gali patekti į avariją. Gydytoja sako, kad kai kurie, jaučiantys, kad priepuolis gali nutikti, gali sumažinti žalą sau.
„Žmogus, prieš priepuolį gali atsisėsti, atsigulti, pasakyti aplinkiniams, kad priepuolis prasideda. Kai kurie net spėja įsikąsti minkštą daiktą, kad apsaugotų liežuvį ir vidines skruostų dalis nuo įkandimo arba išgerti tabletę ar jos dalį, kuri gali sustabdyti perteklinę elektrinę iškrovą smegenyse.“
Esant dažniems priepuoliams apsunksta mąstymo, mokymosi ir koncentracijos kokybė. Sergantiesiems galima vairuoti tada, kai 2 metus po epilepsijos diagnozės ir gydymo pradžios nėra pasireiškę priepuolių.
Kaip padėti priepuolio ištiktam žmogui?
Anot neurologės, suteikti pirmąją pagalbą epilepsijos priepuolio ištiktam žmogui nėra sudėtinga.
„Pirma taisyklė – suvokti, kad žmogui tuo metu neskauda, jis nieko nejaučia. Tai padeda nusiraminti pačiam. Antra – stebėti laiką, kiek priepuolis tęsiasi. Trečia – prilaikyti galvą ir patraukti (jei galima) daiktus, kad traukuliuojantysis nesusižalotų.
Pasistengti paversti ant šono – jei nepavyksta traukulių metu, tai būtinai – jiems pasibaigus, kai traukuliai nurimsta ir žmogus po truputį pradeda kvėpuoti. Nieko nekišti į burną. Išbūti šalia, kol asmuo pilnai atsigaus, su juo atsiras kontaktas“, – kalba ji.
Po priepuolio žmogus dažnai nesiorientuoja aplinkoje, nuo didelės smegenų apkrovos jį kartais sunku prašnekinti, todėl labai svarbu po priepuolio jį nuraminti.
„Pasibaigus priepuoliui žmogus turi atgauti sąmonę. Tuomet su juo reikia pasikalbėti, nuraminti. Kol žmogus visiškai neatsigauna, jokiu būdu nepalikite jo vieno. Įsitikinkite, kad aplinkui nėra grėsmių, kurios priepuolį gali sukelti pakartotinai.
Pusiau sąmoningą žmogų labai lengvai gali išgąsdinti durų trinktelėjimas, staigus šviesos įsijungimas, nedidelis sprogimas.“
Vakcina su epilepsija suderinama
Gydytoja išsklaido mitą, kad vakcina kenkia epileptikams. Ji sako, kad pats skiepas priepuolių neprovokuoja.
„Taip, suderinama ir skiepytis rekomenduojama. Pati vakcina priepuolių neprovokuoja, tačiau išreikšta imuninė reakcija - gali. Todėl rekomenduojama išgerti ibuprofeno ar kito temperatūrą mažinančio preparato. COVID-19 sukelia sunkesnius simptomus ir padarinius, lyginant su maža tikimybe patirti priepuolį po vakcinos.“
