Pati Eglė pasakojo, kad toks vaizdas ją nustebino ir nepaliko abejingos. Ji su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais sutiko pasidalinti šio piešinio atradimo istorija ir atskleidė, kaip su juo pasielgė.
Statybų metu ant sienos aptiko piešinį
Pašnekovė kalbėjo, kad remontuojant butą niekas nė neįtarė, kas laukia. Ji pasakojo, kad vykstant statyboms užėjus į kambarį prieš jos akis pasirodė freska.
„Įdomu buvo tai, kad remontuodama seną butą, kuris yra 1961 metų statybos daugiabutyje, kai statybininkai nulupo dalį sienos dažų pamačiau piešinį, kuris atspindi to laikotarpio tematiką arba kontekstą. Tuo metu vyko vadinamosios kosmoso užkariavimo lenktynės tarp Sovietų Sąjungos ir JAV.
Panašu, kad interjere ši tema buvo atspindėta. Nežinau, ar kituose sovietinio tipo butuose tokių pat piešinių yra buvę. Matosi, kad piešinys nėra išpieštas ranka, bet tuo laikotarpiu buvo labai populiaru daryti tapetų imitacijas panaudojant štampus.
Tokių sienų piešinių, tapybos principu kurtų interjero detalių tuo laikotarpiu buvo labai daug. Tai buvo įprastas ir patogus būdas pagražinti savo namus“, – žiniomis dalijosi pašnekovė.
Vis tik, nors Eglei teko susidurti su ne vieno interjero kūryba, tokios tematikos piešinio ji anksčiau niekur buvo mačiusi. Šis vaizdas ją sudomino.
Eglė pasakojo, kad pagal buto statybos laikotarpį piešinys idealiai tiko tam laikui, o taip pat nuo kitų skyrėsi jo kūrimo technika.
„Šis kosmoso tematika piešinys man pasirodė unikalus, nebuvau jo mačiusi. Jis nebuvo darytas su voleliu, turinčiu raštą, ne visa siena buvo išdažyta vienodai, čia buvo tikslingai atskirose vietose dėlioti štampai su planetomis, raketomis, palydovais ir jų paliktomis linijomis“, – aiškino ji.
Pasiteiravus pašnekovės, ar ji domėjosi, kodėl toks piešinys atsirado šiame bute, ji tikino, kad šiuo metu belieka tik spėlioti.
Pasak jos, galimai šis piešinys buvo skirtas vaiko kambario daliai, tačiau tuo pačiu kuo puikiausiai atspindėjo aktualią temą.
„Gali būti, kad galbūt prie tos sienos stovėjo vaiko lovelė, buvo ta dalis kambario, kuri skirta jam. Gal dėl to tas piešinys atsirado.
Nežinau, ar patys savininkai paišė tą piešinį, ar kvietėsi kažką, kad išpaišytų, o gal statybos metu buvo padaroma tokia tarsi dalinė apdaila tam tikra atsikartojančia stilistika to paties namo butuose. Nežinau, kokia to piešinio istorija, bet įdomu, kad ji atspinti to laikotarpio aktualią temą.
Kaip žinia, taip pat tuo metu visame pasaulyje, bent jau Vakarų Europoje tapo populiarus „Space age“ dizainas, kuris atsispindi skirtingų šalių interjeruose. Dėl to mano namuose surado vietą mano iš seniau turėtas „Space age“ stilistikos šviestuvas“, – sakė Eglė.
Interjere paliko piešinio fragmentą
Pasiteiravus pašnekovės, kaip ji rinkosi pasielgti su piešiniu, Eglė tikino, kad interjere išsaugojo jo fragmentą. Moteris aiškino, kad piešinys įdomus ir atliepiantis jau istorija tapusias sovietines aktualijas, tad buvo verta jį pasilikti.
„Viso jo mes nepalikome atidengto, tik detalę, nes piešinys remonto metu, o turbūt ir pačių savininkų, buvo uždažytas keliais dažų sluoksniais, tad atidengus jį jis jau buvo kažkiek apgadintas.
Tuo labiau taip pat aš kitą sieną nusprendžiau palikti, kuri buvo be piešinių, bet su senųjų dažų sluoksnių raštais“, – sprendimu dalijosi pašnekovė.
Eglė pridūrė, kad šio piešinio palikimas taip pat liudijo jos simpatijas vintažui. Pasak jos, tiek interjere, tiek drabužių spintoje ji vertina tai, kas turi istoriją.
Anot jos, kiekviename bute, kuriame įrenginėja interjerą, jai norisi autentiškų detalių, kurios galėtų užduoti toną visam buto įrengimui. Visa tai, pasak Eglės, turi gilesnę prasmę.
„Viename bute, kuris buvo visiškai tuščias, interjerą įrengėme atsižvelgdami į senąsias durų rankenas ir plyteles vonios kambaryje. Iš to galėjau atpažinti, kad tas butas buvo greičiausiai 1970-1980 metais, taip rinkausi jį įrengti.
Jis įgavo naują istoriją iš praeities, nebeatrodo kaip 1970 metais, nes yra šiandien dienos detalių, bet didžioji dalis kitų detalių atkeliavo iš to laikotarpio. Įdomu, kad žmonės daiktus iš tokių laikotarpių naudoja, bet jie jau moraliai pasenę.
Interjeras gali atlikti ne tik estetinę ar praktinę funkciją – jis gali tapti ir istorijos saugotoju bei pasakotoju. Prasmingas dizainas tampa tarsi asmeninių istorijų muziejumi, o pati erdvė – autobiografine, pasakojančia apie politines permainas, ekonominius pakilimus ar sunkmečius, kultūrines madas ir net šeimos tradicijų virsmus.
Tarsi kultūros detektyvė bandau sužinoti erdvės istoriją, išsaugoti autentiškas detales ir jas papildyti pasirinkto istorinio laikotarpio ir šiuolaikiniais baldais, interjero detalėmis, buitine technika. Ir taip partęsti tos erdvės istoriją išsaugant ir dalį senojo identiteto. Toks interjeras man atrodo turintis prasmę“, – mintis išdėstė ir pokalbį užbaigė pašnekovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
