Psichologė Roberta Jocienė, Pagalbos moterims linijos Vilniaus padalinio vadovė, teigė, kad kalbant konkrečiai apie mamų sprendimą palikti savo naujagimius gyvybės langeliuose, pirmiausia yra svarbu akcentuoti, kad tai niekuomet nebūna lengvas ar vieno veiksnio nulemtas sprendimas.
Dažnai tai, neva ekspertės, yra sudėtingų ir ilgai trunkančių vidinių bei išorinių aplinkybių pasekmė. Tad ir finansiniai sunkumai gali turėti įtakos, tačiau dažniausiai jie veikia kompleksiškai kartu su kitais veiksniais.
Jos teigimu, svarbiausia yra moters psichologinė būsena – išgyvenama vidinė krizė, neviltis, beviltiškumo, vienišumo, baimės, nerimo, nuovargio jausmai.
Taip pat reikšmingos ir kitos gyvenimo aplinkybės, pavyzdžiui, santykiai su partneriu, artimaisiais, patiriamas smurtas ar visuomenės spaudimas.
Krizinėse situacijose moterims sunkiau dėl stigmų
Kaip pasisakė R. Jocienė, nors yra suteikiama pagalba moterims krizinėse situacijose, ją apsunkina visuomenės stigmatizacija, dėl kurios moterys jaučia kaltę, gėdą ir vengia kreiptis paramos.
„Kalbant apie pagalbą, šiuo metu yra nemažai organizacijų ir paslaugų, galinčių skubiai padėti moterims krizinėje situacijoje. Tačiau didžiausias iššūkis – stigmatizacija, t. y. neigiamos visuomenės nuostatos ir pasmerkimas.
Moterys, susiduriančios su neplanuotu nėštumu ar abejonėmis dėl savo galimybių auginti vaiką, dažnai patiria stiprų kaltės ir gėdos jausmą.
Jos bijo būti pasmerktos artimųjų, bendruomenės ar net specialistų. Dėl to dažnai delsiama kreiptis pagalbos, jausmai slepiami, o krizė tik gilėja“, – pasidalino ji.
Pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas
Pagalbos moterims linijos Vilniaus padalinio vadovės nuomone, mažinant stigmatizaciją ir skatinant atjautą moterims tampa lengviau bei drąsiau kreiptis pagalbos, o pagalbos prašymas turėtų būti laikomas brandžiu ir atsakingu sprendimu, padedančiu įveikti krizę.
„Stigmatizaciją galima mažinti skatinant visuomenėje atjautą ir supratimą, o ne pasmerkimą.
Net ir palaikančioje aplinkoje moterims gali prireikti pagalbos, tačiau tokioje aplinkoje jos drąsiau kreipiasi ir tai padaro anksčiau, dar prieš priimdamos skaudžius sprendimus.
Labai svarbu, kad pagalbos prašymas būtų suvokiamas ne kaip silpnumo ženklas, o kaip brandus ir atsakingas žingsnis, galintis padėti moteriai išgyventi krizę ir sulaukti reikiamos paramos“, – dalinosi įžvalgomis R. Jocienė.
Ji taip pat pasidalino ir nuoroda į pagalbos resursus mamoms: https://sam.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2023/12/vkttPg_ryyQ.pdf
Psichologo įžvalgos
Pasak psichologo Gedimino Navaičio, mūsų elgesį lemia ir įgimtos savybės, ir socialinės aplinkybės, todėl jį paaiškinti ar vertinti paprastai yra sudėtinga.
„Didelė dalis mūsų elgesio yra tiesiog įgimta. Mes esame palikuonys tų, kurie rūpinosi savo vaikais.
Tačiau ne kiekvienas žmogus turi šias savybes – yra žmonių, kurie jų tiesiog neturi. Tai yra vienas pastebėjimas.
Kitas – turime įvairias socialines aplinkybes, kurių paprastai net nežinome.
Dėl to komentuoti yra gana sunku, nes tos aplinkybės žmonėms gali daryti didelę įtaką“, – kalbėjo jis.
Eksperto nuomone, nors socialinės sąlygos daro įtaką, svarbiausią sprendimą rūpintis vaikais lemia pasąmoniniai impulsai ir hormonai, ypač oksitocinas, stiprinantis motinos ryšį su kūdikiu.
„Tos aplinkybės gali būti susijusios su finansiniais sunkumais, ir su gyvenimo sąlygomis, ir su aplinkinių reakcijomis bei pagalba ar jos nebuvimu.
Tačiau bendresnis apsisprendimas – ar rūpintis vaikais, ar ne – yra svarbesnis. Nes tikrai daug tėvų, gyvenančių labai blogomis sąlygomis, puikiai rūpinasi savo vaikais.
Todėl, manau, daugiau lemia pasąmoniniai, pilnai nesuvokiami impulsai. Jie vargu ar gali būti iki galo paaiškinti, nes sprendimus didžiąja dalimi sąlygoja ir hormonai.
Pavyzdžiui, retai kuri moteris pasakytų, kad gimdymas buvo malonus. Tačiau gimdymo metu išsiskiria oksitocinas – hormonas, kuris sustiprina ryšį tarp motinos ir gimusio kūdikio.
Tuomet atsiranda stiprūs pasitenkinimo, džiaugsmo ir laimės jausmai“, – komentavo pašnekovas.
Ekspertas: „yra nedidelis skaičius žmonių, kurie jausmų nepatiria“
G. Navaitis taip pat akcentavo, kad naujagimis, daugeliui žmonių sukelia ypatingus jausmus, nors iš šalies tai gali atrodyti paprasta, ir tik labai mažai žmonių tokių jausmų nepatiria.
„Iš šalies žiūrint, tame mažame ryšulėlyje, parvežamame iš gimdymo namų, galbūt nėra nieko „ypatingo“. Tačiau vien toks pasakymas – „ryšulėlis“ – daugeliui gali sukelti prieštaringus jausmus.
Ir tai tik patvirtina, kad kalbame apie ypatingą jausmų sritį. Vis dėlto yra labai nedidelis skaičius žmonių, kurie šių jausmų nepatiria.
Bet jis tikrai mažas – nes jei tokių būtų daug, mūsų apskritai nebūtų“, – pabrėžė jis.
Anot psichologo, nors pogimdyminė depresija ar kitos psichikos problemos gali paveikti motinos sprendimus, tai yra reti, individualūs atvejai, o žmonija apskritai išliko todėl, kad dauguma tėvų rūpinosi savo vaikais.
„Dabar dėl pogimdyminės depresijos ar kitų psichikos sveikatos problemų – jos taip pat gali turėti įtakos sprendimui.
Pogimdyminė depresija dažniausiai pasireiškia ne iš karto po gimdymo, bet praeina šiek tiek laiko. Visgi gali būti ir atvejų, kai ji prasideda iškart arba dar prieš gimdymą.
Todėl pabrėžčiau, kad tai yra išskirtiniai atvejai, ir bendresnių apibendrinimų daryti sunku – juk reikia žinoti konkrečios motinos fiziologiją, psichologiją ir socialines aplinkybes.
Bet vis tiek verta priminti: mes esame palikuonys tų, kurie rūpinosi savo vaikais. Jeigu jie nebūtų to darę, mūsų čia, šioje planetoje, paprasčiausiai nebūtų“, – paaiškino ekspertas.
Kaišiadoryse prie ligoninės buvo rasta naujagimė
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad vėlų pirmadienio vakarą prie Kaišiadorių ligoninės durų rasta palikta naujagimė mergaitė.
Kaip skelbia Policijos departamentas, apie 23 val. 50 min. Kaišiadoryse, Beržyno gatvėje, prie Kaišiadorių ligoninės durų rasta palikta naujagimė. Penktadienį paskelbta, kad rasta kūdikio motina, ji buvo ligoninėje. Vėliau planuojamą moterį apklausti.
Surinkta medžiaga dėl vaiko palikimo.
Tėvas, motina ar globėjas arba kitas teisėtas vaiko atstovas, palikęs negalintį savimi pasirūpinti mažametį vaiką be būtinos priežiūros norėdamas juo atsikratyti, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
