Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas sako, kad šermukšnių uogas vartoti galima ir visai išdžiovintas – jos net nepraranda savo veikliųjų savybių.
„Šermukšniai pasižymi ne tik vitaminų gausa, bet ir ypač tinkančiomis organizmui jų proporcijomis. Gera savijauta, atsparumas ligoms, o susirgus – greitesnis išgijimas.
Šermukšnių obuoliukai ilgai negenda, o pašalę nuskinti su kekėmis ir paskleisti nešildomose patalpose suvysta, netenka kartumo ir tinka vartoti iki naujo derliaus. Šaldomi tolygiau išdžiūsta nei krosnyje, o svarbiausia – išlieka visi vitaminai“, – teigia profesorius.
Šermukšnių uogos turi daug vitamino A, yra žymiai vertingesni už citrinas, nes turi trigubai daugiau vitamino C, vitamino E, kuris padeda palaikyti gerą hormoninę veiklą bei raumenų darbą bei daug kitų naudingų medžiagų.
Naudinga smegenims, kraujotakai
R. Stukas sako, kad šermukšnis puikiai tinka apšarvuoti organizmą – vitaminų gausa uogose stiprina imuninę sistemą.
„Šermukšniuose gausu normaliai gyvybinei veiklai bei ilgaamžiškumui išsaugoti būtinų medžiagų: vitaminų, peleninių elementų, antibiotikų, antiradiantų, alkaloidų...
Valgant šermukšnio uogas ar šermukšnių uogienes stipriname organizmą ir apsaugome jį nuo peršalimų bei virusų“, – sako jis.
Profesorius pasakoja ir apie šermukšnių naudą kraujagyslėms bei nervinei veiklai: „Šermukšnių obuoliukuose yra serotino – audinių hormono, kuris reguliuoja kraujagyslių traukimąsi ir plėtimąsi, padeda sklisti nerviniams impulsams smegenyse, skatina žarnų judesius. Šis hormonas aptinkamas ir kraujyje, reguliuoja jo krešėjimą ir mažina kapiliarų pralaidumą.“
Esant virškinimo sutrikimams ir apetito stokai, galima vartoti trintas šermukšnių uogas. Jos padeda didinti skrandžio sulčių kiekį. Iš karčiųjų uogų specialistas taip pat siūlo gaminti uogienes žiemai, džiovintomis uogomis gardinti arbatą arba karštu vandeniu plikyti šermukšnių lapus – jų nuoviras turi puikių priešgrybelinių savybių.
Bruknės – vaistas nuo visų negalavimų
„Bruknės pasižymi antibakterinėmis savybėmis – žalios ar virtos jos naudingos sergant gastritu, sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui. Šios uogos puikiai padeda sumažinti karščiavimą, paspartina gleivių išsiskyrimą kosėjant. Jos puikiai tinka norint organizmą aprūpinti vitaminais“, – teigia maisto profesorius.
Bruknės puikiai tinka diabetu sergantiems žmonėms. Tiesa, jų valgyti nerekomenduojama žmonėms, turintiems skrandžio opų ar dvylikapirštės žarnos sutrikimų.
Bruknių arbata nėra itin skani, todėl specialistas siūlo uogas maišyti su avietėmis – arbata nebus tokia karti ir taip neatbaidys skonio receptorių.
Kaip ir iš šermukšnio, iš bruknių lapų irgi galima daryti nuovirus: „Bruknių lapų nuoviras bei užpilas vartojami kaip tulžies išsiskyrimą skatinanti ir apetitą žadinanti priemonė. Jų rekomenduojama gerti sergant inkstų akmenlige, reumatinėmis ligomis ar podagra, artritu, esant pabrinkimams, taip pat sergant tulžies pūslės akmenlige arba cholecistitu.
Saują bruknių lapų reikia užplikyti trimis stiklinėmis verdančio vandens ir indą sandariai uždengus 10 minučių pavirinti ant mažos ugnies.“
R. Stukas taip pat pabrėžia, kad bruknių lapų arbata naudinga kraujagyslėms, svaigstant galvai. Tiesa, bruknes ir jų lapelius geriausia rinkti pavasarį – tada jie turi daugiausia vertingų savybių.