Statistikos departamentas neigia viešojoje erdvėje pasirodančią neteisingai duomenis interpretuojančią informaciją, kad neva tik 50 proc. medikų pasiskiepijo sustiprinančia COVID-19 vakcinos doze. Nurodoma, kad iš tų medikų, kurie turėjo teisę ir galimybę gauti sustiprinančiąją doze, šia galimybe jau pasinaudojo 85 proc. Tuo metu dėl kažkokių priežasčių (pvz., medicininių, nenoro, nespėjimo) nepasinaudojo 15 proc.
„Norint interpretuoti šį procentą (50 proc.) kaip skiepijimosi aktyvumą ar vangumą, būtina atsižvelgti į tai, kad labai didelė nepasiskiepijusių medikų dalis buvo užsikrėtę ir todėl nepateko į asmenų, galinčių gauti sustiprinančią vakcinos dozę, sąrašą. Taip pat neatsižvelgta į daugelį kitų faktorių, pvz., vėlyva pilnos vakcinacijos data (nebuvo pakankamai laiko pasiskiepyti), mirtys ir pan.“, – aiškina Statistikos departamentas.
Priduriama, kad iš visų dirbančių medikų 58 proc. paskutinį savo skiepą (kuris galėjo būti tiek pirmas, tiek antras, tiek trečias) gavo per paskutinius 4 mėnesius. Taip pat 31 proc. medikų paskutinį skiepą gavo seniau nei prieš 4 mėnesius, tik apie 2 proc. medikų neturi nei vakcinacijos, nei užsikrėtimo įrašų. Likusieji (9 proc.) neturi nei vieno vakcinacijos įrašo, bet yra bent vieną kartą užsikrėtę.
Būtinas įstatymas dėl žalos atlyginimo
Nepaisant to, kad medikų imunizacijos lygis ir taip yra vienas aukščiausių, šiam sektoriui yra siūloma privaloma vakcinacija.
Komentuodama dabartinę situaciją Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Aldona Baublytė konstatavo, kad medikų bendruomenė, kaip ir visa visuomenė, yra pakankamai marga ir čia esama visokių nuomonių apie skiepus.
Vis dėlto profesinė sąjunga pasisakanti už tai, kad privalomi skiepai būtų svarstomi tik daliai medikų ir tik kartu su žalos atlyginimo įstatymu.
A. Baublytė pažymėjo, kad sveikatos sektoriaus darbuotojai pasigenda aiškumo ir komunikacijos, trūksta informacijos ir konsultavimo.
„Ir kas labiausiai kelia klausimus – niekas negalvoja apie žalos atlyginimą. Yra tos komplikacijos, pasekmės, bet kadangi nėra sistemos, tai tuo žmonės ir piktinasi. Jau vien privalomumo mechanizmas žmonėms sukelia neigiamas emocijas ir reakcijas, o įstatymas dėl žalos atlyginimo akivaizdžiai turėtų eiti greta“, – kalbėjo ji.
Medikų ir taip trūksta
Pašnekovė neslėpė, kad priėmus įstatymą dėl privalomų skiepų dalis medikų greičiausiai paliks darbą.
„Neturime konkrečiai tokio atvejo, kad kažką tai konkrečiai tiesiogiai paveiks. Bet, be abejo, bus tokių atvejų, kad tikrai bus darbuotojų, kurie apsispręs palikti darbo vietą.
Aišku, didelė dalis darbuotojų yra pasiskiepiję, nors dar nėra didžioji dalis paskiepyta sustiprinamąja doze, bet buvo tokių atsiliepimų, kad spręs klausimą, ar nepalikti darbo rinkos, ypač pensinio amžiaus žmonės“, – komentavo A. Baublytė.
Paklausta, ar nors ir nedidelei daliai medikų apsisprendus palikti darbą, tai atsilieptų sveikatos paslaugų teikimui, profsąjungos atstovė priminė, kad darbo rankų jau dabar trūksta.
„Gyvenimas parodys, kaip bus. Bet medikų vienaip ar kitaip jau dabar trūksta, ypač dabar, kai prasideda sirgimai, taip pat kitos ligos niekur nedingo – tiek lėtinės ligos, tiek kitos virusinės. Ypač slaugytojų daug kur trūksta. Ir iki tol trūko darbuotojų“, – komentavo ji.
Siūlytų skiepyti tik kovidinių skyrių darbuotojus
Pašnekovės manymu, vienas iš variantų būtų kalbėti apie privalomą skiepijimą tik daliai sveikatos darbuotojų.
„Buvo galima konkrečiai išskirti kovidines ligonines, kur eina didieji pacientų srautai, kur svarbu, kad nebūtų pavojaus iš darbuotojų pacientams, pernešimo iš skyriaus į skyrių. Bet neimti viso sektoriaus“, – pastebėjo A. Baublytė.
Anot jos, didžiausias pasipriešinimas dėl privalomų skiepų yra iš nekvalifikuotų darbuotojų, pagalbinio personalo, kuris tiesioginio kontakto su pacientais dažniausiai ir neturi.
„Darbo vietų, kur būtų galima perkelti darbuotoją ar taikyti nuotolinį darbą, sveikatos sektoriuje nėra tiek daug.“
Medikų atstovė kartu pažymėjo, kad tiek ji pati, tiek profesinės sąjungos nariai kategoriškai nepritaria darbuotojo nušalinimui, jei jis nesiskiepytų.
„Darbo vietų, kur būtų galima perkelti darbuotoją ar taikyti nuotolinį darbą, sveikatos sektoriuje nėra tiek daug. Nėra taip, kad galima būtų kažkuriam laikui žmogų kažkur kitur perkelti.
Šiandien matome, kad jei nėra žmogaus, jo darbą vis tiek turi kažkas nudirbti. Jei ir lieka skiepytas žmogus dirbti, tai jam tenka didesnis krūvis, o tai jam irgi toli gražu ne į sveikatą“, – komentavo A. Baublytė.
„Užsižaidė“ su antikūnais?
Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris savo ruožtu teigė manantis, kad daug darbuotojų sveikatos sektoriuje „užsižaidė“ su antikūnų tyrimais vietoj to, kad pasiskiepytų.
„Skirtingos įstaigos, skirtingi žmonės, bet tikrai maža dalis nesiskiepijo, didžioji dalis pasiskiepiję dviem dozėmis. Bet kur matau didžiulę klaidą – sukelti dideli lūkesčiai dėl antikūnų tikrinimo. Taip susiformavo tokia dominantė, kad jei yra antikūnų, tai viskas gerai, skiepytis kaip ir nereikia. Bet tai nėra visiškai tiesa, imunologai aiškina kiek kitaip.
Taigi ši vieta yra skaudžiausia, kad dali „žaidžia“ su antikūnais ir nenori skiepytis. Bet jei bus privaloma, tada įstaigos vadovai privalės imtis tam tikrų priemonių, nes patys nukentės, jei nesilaikys teisės aktų“, – komentavo Pakruojo ligoninės direktorius.
„Neturime namuose budinčių gydytojų“
Tačiau pašnekovas neatmetė to, kad dėl nenoro skiepytis tekus atsisveikinti su kuriuo nors darbuotoju, gali kilti problemų, mat ypač rajone kiekvienas medikas yra aukso vertės.
„Taip, visko gali būti. Tikrai nėra taip, kad turime užšaldytų specialistų, galime juos atšildyti ir paleisti į rinką. Nėra budinčių gydytojų, kurie sėdi namuose ir gali juos pakviesti į darbą.
Net ir slaugytoja, perkelta į kitokio profilio skyrių, sunku įsilieti, tad nėra taip paprasta pakeisti, jei ir būtų kuo. O gydytojui iš viso nėra pamainos, kad būtų galima pasikviesti iš užsienio su mūsų algomis“, – komentavo jis.
Medikai turi rodyti pavyzdį
Savo ruožtu Skuodo rajono meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas sveikatos klausimais Skirmantas Mockevičius teigė palaikantis siūlymą dėl privalomų skiepų medikams, mat jie turį suvokti stovintys fronto linijoje.
„Medikai, matyt, ir turi būti tie, kurie rodo pavyzdį, nes tai lemia vakcinacijos pagreitį. Medikai, socialinės srities darbuotojai – ta jautriausia sritis. Matyt, jau atėjome iki tokio etapo, kad jei nori būti kareiviu, vis tiek turi pasiimti šautuvą“, – sakė jis.
Pasiteiravus, ar gali kažkaip turėti įtakos sveikatos paslaugų prieinamumui regionuose, jei dalis medikų būtų priversti išeiti iš darbo, S. Mockevičius tikino, kad nepasiskiepijusių darbuotojų procentas praktiškai nereikšmingas, kad dėl to būtų didelių bėdų.
„Bent kol kas nebuvo tokių indikacijų, kad priėmus tokį įstatymą būtų kažkoks grėsmingas pavojus regiono įstaigoms dėl darbuotojų trūkumo“, – dėstė jis.
Pašnekovas pažymėjo, kad tuo metu jau ant savivaldybių pečių gultų užduotis, kur tie žmonės, kurie nenori ar negali skiepytis, galėtų realizuoti save pagal kvalifikaciją. S. Mockevičius tikino, kad tokių vietų galima rasti ir kaip pavyzdį pateikė visuomenės sveikatos biurus.
Taip pat palaikydamas privalomų skiepų medikams ir socialinio sektoriams darbuotojams siūlymą Plungės rajono meras Audrius Klišonis akcentavo, kad šalia būtinas ir įstatymas dėl žalos atlyginimo.
„Pritarčiau privalomam skiepijimuisi, nes vis tiek jie dirba su pacientais ir yra tikimybė, kad gali būti pernešamas virusas. Tuomet atsiranda ir paties mediko atsakomybė, tiek tos gydymo įstaigos, kurioje jis dirba“, – komentavo jis.
Privalomus skiepus siūlo dviem sritims
Nors ir pradžių Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Vyriausybei siūlė, kad prievolė skiepytis būtų taikoma sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų, švietimo, viešojo administravimo bei profesinės karo tarnybos darbuotojams, galutiniame sąraše liko tik sveikatos apsaugos bei socialinių paslaugų sektorių darbuotojai.
Vyriausybė pritarė, kad visoje Lietuvoje galiojant ekstremaliajai situacijai arba karantinui dalis darbuotojų galėtų dirbti tik pasiskiepiję nuo koronaviruso. Tokia prievolė numatoma darbuotojams iš šių sričių:
• asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla:
o asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla;
o valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
o praktinis (klinikinis) mokymas, atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
• socialinės paslaugos ir veikla:
o socialinių paslaugų įstaigose, socialinių paslaugų gavėjo namuose ir kitose viešosiose erdvėse teikiamos socialinės paslaugos;
o valymo, maisto tiekimo ir kitos paslaugos, teikiamos socialinių paslaugų įstaigose.
Skiepai nebus privalomi tuomet, kai darbuotojai jų negalės atlikti dėl medicininių priežasčių ar tuomet, kai darbuotojai yra persirgę COVID-19.
Įstatymo pataisomis numatoma, kad nepasiskiepiję darbuotojai negalės dirbti kontaktiniu būdu. jei leidžia darbo pobūdis, jiems turės būti skiriamas nuotolinis darbas, jei ne – darbuotojas turės būti perkeliamas į kitą darbą toje pačioje darbovietėje, jei jį galima atlikti nepasiskiepijus. Kitu atveju darbuotojas bus nušalinamas nuo darbo be darbo užmokesčio, kol pasiskiepys ir įgaus imunitetą.
Praėjus 3 mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys turės nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2022 m. vasario 14 d.
